Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-4417-861/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
e2-4417-861/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-451447-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
BUAB „Heksila“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4417-861/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-451447-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Heksila“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB „Heksila“, atstovaujamas bankroto administratorius MB „Administratorė“, pareiškė ieškinį buvusiam BUAB „Heksila“ vadovui V. K. dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-07-31 nutartimi c. b. Nr. eB2-5256-794/2015 iškėlė UAB „Heksila“ bankroto bylą. Paskirtas bankroto administratorius MB „Administratorė“. Atsakovas įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki bankroto bylos iškėlimo. BUAB „Heksila“ neturi jokio registruoto turto, įmonės valdymo organai niekada neteikė VĮ „Registrų centras“ įmonės finansinių atskaitomybių, įmonės valdymo organai nevykdė jiems nustatytų įpareigojimų ir neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentų ir turto. Bankroto administratorius, teikdamas BUAB „Heksila“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Visi įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo atsakovo vadovavimo įmonei metu, nevykdžius mokestinių prievolių valstybės biudžetui. Kadangi atsakovas neperdavė administratoriui įmonės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momentą, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas rodo, kad atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis įmonei negalint atsiskaityti su savo kreditoriais. Tuo remiantis, prašė iš atsakovo priteisti 2 140 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2016-12-16. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-07-31 nutartimi c. b. Nr. eB2-5256-794/2015 iškėlė UAB „Heksila“ bankroto bylą. Atsakovas įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki bankroto bylos iškėlimo.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2011).

Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013 ir kt.). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.

Ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš atsakovo nurodė, kad įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas rodo, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo įvykdyti, BUAB „Heksila“ negalint vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Kadangi atsakovas nepateikė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, teismas negali vertinti, kada įmonė tapo nemokia ir nuo kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą. Vis dėlto, teismas pažymi, kad toks atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Kaip minėta aukščiau, įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, kad įmonės vadovo pareigas ėjęs atsakovas pažeidė įstatyminę pareigą laiku kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti BUAB „Heksila“ bankroto administratoriui UAB „Administratorė“, į. k. 304071827, iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 140 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimą.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė