- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- e1-1344-1095/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43581-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja N. G., išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės K. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
V. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G.
2020 m. spalio 31 d. apie 14 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. V., t. y. ne mažiau kaip keturis kartus koja spyrė į galvą, ir taip savo šeimos narei – sugyventinei J. V., sukėlė fizinį skausmą.
K. V. G. 2020 m. lapkričio 1 d. apklausos metu nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tik pastūmė sugyventinę J. V.. 2020 m. lapkričio 20 d. apklaustas papildomai V. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir paaiškino, kad 2020 m. spalio 31 d. gal apie 14.00 val. (tiksliai valandos nepamena, bet galėjo būti įtarime nurodyta valanda) susipyko su sugyventine J. V., kai ji priekaištavo, kad neblaivus parėjęs į namus jis ketino pasiimti piniginę bei vėl išeiti su draugu, kuris, jam grįžus į butą, liko stovėti laiptinėje. Supykęs ant išeiti neleidusios J. V. spyrė keturis kartus jai į galvą. Tuo metu namuose buvę mažamečiai vaikai K. ir T. galėjo matyti visą konfliktą ir jo suduotus smūgius. Viskas įvyko dėl girtumo. Sudavęs smūgius iš karto išėjo iš namų. Labai gailisi ir labai gėda, kad taip pasielgė, todėl paleistas iš policijos atsiprašė J. V.. Viskas įvyko dėl jo girtumo, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, todėl nori nebevartoti alkoholio ir dės visas pastangas, kad daugiau tokių situacijų nebūtų namuose (b. l. 160–163, 168–171).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2020 m. spalio 31 d. apie 14 val. 30 min. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su dviem savo mažamečiais vaikais T. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) į namus parėjo neblaivus sugyventinis V. G.. Jos priekaištai dėl girtumo V. G. labai nepatiko, jis supyko ir koja spyrė jai į galvą ne mažiau kaip keturis kartus. Nuo smūgių ji nukrito ant žemės. Smūgiai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Po V. G. smūgių paskambino ir viską papasakojo mamai S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri pranešė policijai. Su sugyventiniu kartu gyvena apie 17 metų, kartu augina du mažamečius vaikus. V. G. prieš du–tris metus buvo panaudojęs prieš ją fizinį smurtą, tačiau jai atleidus byla buvo nutraukta. Kaip ją mušė sugyventinis, matė abu mažamečiai vaikai, vyresnysis sūnus K. G. labai išsigando ir verkė, o dvimetis Tajus, jos manymu, nelabai suprato, kas vyksta. Nenuvyko pas teismo medicinos ekspertus, nes neturėjo galimybės išeiti iš darbo, o prasmės tirtis nematė, nes jokių sužalojimų ant jos kūno neliko. Būdamas neblaivus V. G. būna agresyvus, todėl jai papriekaištavus dėl jo girtumo įvykio dieną V. G. įsibėgėjo, pribėgo prie jos ir spyrė koja jai į galvą. Šiuo smūgiu pargriovęs ją ant kilimo, V. G. koja spyrė jai į galvą dar tris kartus. Dėl tų įspyrimų jai skaudėjo, apsiverkė, tačiau sužalojimai jai nebuvo padaryti. Kai ji V. G. pasakė, kad iškvies policiją, jis išėjo iš namų, todėl tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai, sugyventinio bute nebuvo. V. G. išėjus ji buvo labai susijaudinusi, todėl paskambino savo mamai S. V.. Policijos pareigūnus ji iškvietė iš karto po to, kai V. G. grįžo į namus. Vėliau V. G. jos atsiprašė, sakė, kad nori susitaikyti. Ji atleido V. G.. Jie su V. G. susitaikė. Tiki, kad V. G. jos nebemuš, nes būdamas blaivus jis geras, vaikus ir ją mylintis bei jais besirūpinantis žmogus, su kuriuo sutaria gerai (b. l. 83–90, 94–97).
2020 m. spalio 31 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buto koridoriaus grindys išklotos rudu kilimu. Gyvenamasis kambarys yra koridoriaus dešinėje pusėje. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, nusikalstamos veikos požymių nenustatyta (b. l. 28–36).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 31 d. 14.44 val. registruotas S. V. pranešimas telefonu, kad paskambinusi dukra pranešė, jog girtas sugyventinis ją muša per galvą. Namie yra 2 vaikai (b. l. 17–20).
2020 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo 2020-10-31_14-41-11_25.0.mp3 158 KB apžiūra. Garso įraše girdėti kvietimo signalas ir dviejų asmenų (moteriški balsai) pokalbis: Nr. 1: 112 klausau (toliau – 112 operatorė). Nr. 2: laba diena (toliau – pranešėja). 112 operatorė: laba diena. Pranešėja: mes norim iškviesti policiją dėl šito sugyventinio elgesio prisigėręs daužo žinokit. 112 operatorė: čia jūsų sugyventinis. Pranešėja: nu čia dėl dukros skambinu žinokit. 112 operatorė: tai dukros sugyventinis taip. Pranešėja: taip. 112 operatorė: mh kokiam rajone gyvenate. Pranešėja: čia (duomenys neskelbtini) žinokit. 112 operatorė: palaukti koks miestas koks rajonas. Pranešėja: Panevėžys. 112 operatorė: Panevėžio miestas. Pranešėja: taip. 112 operatorė: (duomenys neskelbtini) gatvė. Pranešėja: (duomenys neskelbtini) . 112 operatorė: (duomenys neskelbtini) taip tai sugyventinis ten tik žodinis konfliktas ar ar muša. Pranešėja: ne ne, mušė ir per galvą, va dukra pasiskambino ir verkia, čia dabar jis prie durų ir laužiasi. 112 operatorė: supratau greitosios nereikia Pranešėja nu nereikia greitosios bet būtų gerai kad greitai pristatytų policija. 112 operatorė: vaikų ten nėra nepilnamečių. Pranešėja: yra vaikučiai 2. 112 operatorė: vaikai. Pranešėja: vaikai nedideliai. 112 operatorė: durų kodas yra ten laiptinėje nežinote. Pranešėja: kodas yra bet turbūt (nesuprantamas žodis). 112 operatorė: aha nežinot kodo vardas pavardė jūsų kas praneša. Pranešėja: S. V.. 112 operatorė: bet medikų tikrai jai nereikia. Pranešėja: nereikia. 112 operatorė: gerai informuojam policiją važiuoja tada laukit. Pranešėja: gerai. 112 operatorė: viso gero (b. l. 25–27).
2020 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2020 m. spalio 31 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), bute įvyko žodinis konfliktas tarp sugyventinių V. G. ir J. V. dėl to, kad sugyventinis nedavė viso gauto atlyginimo – pinigų. Konflikto metu abu apsistumdė, V. G. stovėdamas keletą kartų koja spyrė stovinčiai sugyventinei į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Ant J. V. ir V. G. akivaizdžių sužalojimų nesimatė. J. V. blaivi – 0.00 prom. Apie 15.25 val. V. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. V. G. 15.38 val. nustatytas 2,20 prom. girtumas (b. l. 104–107).
2020 m. lapkričio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste rašte ir jo prieduose nurodyta, kad 2020 m. spalio 31 d. gavę pranešimą apie smurtą šeimoje specialistai (budėtojai) nuvyko į šeimos namus, kuriuose rasta J. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir du mažamečiai vaikai T. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. G. (gim. (duomenys neskelbtini) ). Būstas nuomojamas, vieno kambario, švarus, tvarkingas. Mažamečiai vaikai lanko darželius. J. V. paaiškino, kad 2020 m. spalio 31 d. V. G. grįžo namo neblaivus, pradėjo vaikų akivaizdoje kabinėtis, kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtą. J. V. nurodė, kad biologinis vaikų tėvas ir sugyventinis V. G. dažnai girtauja, kartais negali sustoti iki savaitės, būna agresyviai nusiteikęs, naudoja psichologinį smurtą. Informacijoje pažymima, kad J. V. planuoja gyventi skyriumi su V. G. ir ketina prisiteisti iš V. G. išlaikymą. Pranešimų apie galimą vaikų teisių pažeidimą nagrinėjimas užbaigtas nusprendus nevertinti vaikų situacijos, nes nėra duomenų, patvirtinančių vaikų teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo šeimoje, tačiau nutarta inicijuoti paslaugų teikimą. Pateiktoje informacijoje apie mažamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodoma, kad šeimos santykiai normalūs, tačiau vaikų motina J. V. kartais pasipyksta su vaikų tėvu. Vaikų auklėjimu daugiausiai rūpinasi mama. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. J. V. teigimu, ji nenorėtų skirtis. Nors vaikų tėvas V. G. išgeria, konfliktuoja, tačiau vaikams reikia tėčio, be to, jis nuomoja butą, ji neturi, kur išeiti. Informacijoje pažymima, kad socialinių paslaugų J. V. atsisakė, tačiau taip pat nurodoma, kad vaikams sudarytos sąlygos augti, vystytis, žaisti (b. l. 110–128).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo V. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis V. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. V.: tyčia ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai koja į galvą. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis, taip smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai, kaip pripažino pats kaltinamasis, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme (b. l. 175–178). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę V. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (suduoti keli smūgiai koja į galvą), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (vykdo individualią veiklą, prieš tą pačią nukentėjusiąją smurtauja ne pirmą kartą (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai J. V. susitaikius), 2016 m. baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus vieną kartą vairavo automobilį, o kitą kartą – dviratį), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį, tik ilgesnės trukmės – 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, nes šeimoje auga mažamečiai vaikai.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 31 d. 15.25 val. iki 2020 m. lapkričio 2 d. 11.28 val. (2 paros) (b. l. 151–155).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 172–174).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti V. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad V. G. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad V. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.