- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-767-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07101-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „Natalex“, N. K., A. K.
- Ieškovas
- Y. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Natalex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Y. K. ieškinį atsakovams UAB „Natalex“, N. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Y. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Natalex“, N. K. ir A. K. 26 117,72 Eur skolos, 5 dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar nepakankamai – turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis. Prašymą grindė tuo, jog atsakovai pripažįsta skolos faktą, tačiau negrąžina skolos, turi daug ir didelių įsiskolinimų, laiku nevykdo savo skolinių įsipareigojimų, beveik visas atsakovų nekilnojamasis turtas yra įkeistas, atsakovė N. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, todėl yra tikimybė, kad nepalankaus sprendimo atveju ji išvažiuos iš Lietuvos Respublikos arba paslėps neareštuotą kilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 kovo 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas areštavo atsakovams UAB „Natalex“, N. K. ir A. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, turtines teises 26 117,72 Eur sumai. Nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai. Areštavęs pinigines lėšas, teismas leido atsakovams UAB „Natalex“, N. K. ir A. K. atsiskaityti su ieškove, atsakovui UAB „Natalex“ leido atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei darbuotojais.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Papildomai teismas pažymėjo, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
5. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti iš fizinių ir juridinio asmens suma yra didelė (26 117,72 Eur), visas atsakovų turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, atsakovai turi kitų įsiskolinimų. Teismas padarė išvadą, kad visos šios aplinkybės pagrindžia tikimybę, jog atsakovams ieškinio suma yra didelė ir šioje bylos stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Natalex“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį areštuoti atsakovams UAB „Natalex“, N. K. ir A. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, turtines teises 26 117,72 Eur sumai. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos, kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikumui, prezumpcija. T.y. ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018 ir kt.). Todėl motyvai, taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, nes prašoma priteisti suma yra didelė, yra pasenę ir nepagrįsti.
Šalies argumentai
6.2. Atsakovai ieškovės atžvilgiu neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, arba atsakovams nėra žinoma, kokius konkrečiai veiksmus ieškovė laiko nesąžiningus jos atžvilgiu, kuriuos atsakovai (ne)vykdė. Atsakovų nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodyti tas asmuo, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.
6.3. UAB „Natalex“, kurios akcininkai yra A. K. bei N. K. disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turu. Atsakovas turi pakankamai likvidaus turto, kad galėtų padengti ieškinio reikalavimą, atsakovo UAB „Natalex“ finansinė padėtis yra gera, šiuo metu jis neturi jokių finansinių sunkumų. Nemažiau svarbu ir tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbu išlaikyti šalių lygiateisiškumą, atsižvelgti į kiekvienos šalies teises ir interesus ir jų neriboti daugiau, nei tai yra būtina ar galėtų sukelti didelę žalą šaliai, kuriai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovų turimą turtą, ypač pinigines lėšas, atsakovai negalės atsiskaityti prieš kitus kreditorius, vystyti verslo projektus.
Atsiliepimas
7. Atsakovai N. K. ir A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad palaiko UAB „Natalex“ atskirajame skunde išsakytą poziciją. Atsiliepime nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovai siekė, siekia ar sieks kokiu nors būdu paslėpti ar perleisti kitiems asmenims turimą turtą. Atkreipia dėmesį į atsakovų turimą turtą, jo vidutinę rinkos vertę, įsiskolinimus kreditoriams ir nurodo, jog įvykdžius visus reikalavimus kreditoriams, t.y. grąžinus skolas pagal kreditus, kaip laisvos lėšos atsakovams liktų 180524 Eur. Ši suma beveik 7 kartų viršija ieškovė prašomą priteisti 26 117 Eur sumą. Be to minėta, kad paskaičiavimuose buvo nurodytos Registro centro paskaičiuotos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, tuo tarpu šio turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Pažymi, kad atsakovai elgiasi sąžiningai, atvirai nurodo, kokiu turtu disponuoja, kokia jo vertė, kokie yra įsipareigojimai prieš kreditorius. Dėl visų šių aplinkybių atsakovų manymu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui UAB „Natalex“ nėra būtinas, o jas pritaikius atsakovai gali patirti neproporcingai didelę žalą.
8. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o 2020 m. kovo 23 d. UAB „Natalex“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovai visiškai nesiskaito su įkeitimu neapsaugotais kreditoriais ir savo veikloje nesivadovauja jų pagrįstais ir teisėtais interesais. Ieškovei buvo žadama, kad žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybas, yra jos sumokėtų pinigų garantija, tačiau šis žemės sklypas yra įkeistas KŪ „Saulėgrąža“. Ieškovės nuomone, atsakingas verslas taip neturi būti daromas. Ieškovės pateikti išrašai iš hipotekos registro įrodo, kad atsakovai linkę skolintis pinigų, įkeisdami savo turimą turtą, turi daug įsiskolinimų, jie yra dideli, laiku nevykdomi ir tikėtinai tik auga. Dėl atsakovų teiginio, kad laikinosios apsaugos priemonės neleidžia jiems atsiskaityti su kreditoriais, rangovais ir darbuotojais, o karantino metu atsiskaitymai sutriko, ieškovė nurodo, kad šie teiginiai nėra grindžiami jokiais įrodymais: nėra sutarčių, sąskaitų, išrašo iš banko sąskaitos – šitie dokumentai būtų leidę įvertinti piniginius srautus ir einamas skolas. Atsižvelgiant į realią UAB „Natalex“ veiklą, einamųjų ir su kasdiene veikla susijusių mokėjimų neturėtų būti daug.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant solidariųjų atsakovų turtą ieškinio reikalavimų ribose.
11. Atskirąjį skundą pateikė tik atsakovas UAB „Natalex“. Nors atsakovas prašo panaikinti visą skundžiamą teismo nutartį, įskaitant ir kitų atsakovų atžvilgiu, toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nes kiti atsakovai atskirojo skundo dėl nutarties, kuria jų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė. A. N. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Natalex“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo taip pat panaikinti teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą negalima kelti savarankiškų reikalavimų. Jei atsakovai N. K. ir A. K. nesutiko su teismo nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jie įstatymu nustatytu terminu turėjo teikti atskirąjį skundą. To nepadarius, jie negali atsiliepime į atskirąjį skundą reikšti argumentų, kodėl jų atžvilgiu turi būti panaikinta nutartis. Pažymėtina, kad atskirajame skunde aiškiai nurodyta, kad skundas teikiamas UAB „Natalex“ vardu, o kiti atsakovai pasirinko procesinį veiksmą – pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumas tikrinamas tik UAB „Natalex“ dalyje.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs dviejų sąlygų sutaptį: tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą; grėsmę, kad nesiėmus konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti jo privalomumo principo įgyvendinimą (CPK 18 str.).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimos būdą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio tikėtino pagrįstumo argumentus, daro išvadą, kad šią privalomą laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą teismas nustatė tinkamai.
16. Tačiau tam, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, kaip minėta, turi būti nustatyta galima grėsmė sprendimo įvykdymui, t. y. jei nesiėmus konkrečių priemonių palankus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma atsakovui UAB „Natalex“ yra didelė, todėl ji savaime apsunkina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad kaip teisingai nurodė atsakovas, aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018 ir kt.).
17. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės negali būti pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovės ieškinyje ir prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su atsakovo nesąžiningais veiksmais, pagrįstumas bus įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovas UAB „Natalex“ įkeitė žemės sklypą ir tai įrodo, kad jie pažeidžia savo kreditorių interesus, nes ieškovei buvo žadama, kad žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybas, yra jos sumokėtų pinigų garantija, tačiau šis žemės sklypas yra įkeistas KŪ „Saulėgrąža“. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad nurodytos aplinkybės negali būti laikomas atsakovo nesąžiningu siekiu įkeisti turimą turtą tam, kad išvengtų ieškovei įsipareigojimų pagal pareikštą ieškinį įvykdymo. Byloje pateiktas 2018-11-29 susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo atstovės patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie žemės įkeitimą dar iki ieškinio pateikimo teisme. Atsakovas ieškovę kaip investuotoją informavo apie kredito ėmimą žemės sklypui pirkti. Taip pat šalys diskutavo apie projektui pasirinkto architekto kompetenciją. Ieškovė buvo informuota, kad garantija yra žemė, kurios vertė yra 950 000 Eur, su 400 000 Eur apsunkinimu. Preliminariai įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog pinigų skolinimasis, įkeičiant turtą yra reikalingas, vykdant atsakovui su statybomis susijusį verslą ir apie tai ieškovei buvo pranešta. Be to, kaip matyti šalys šiomis aplinkybėmis remiasi ir savo procesiniuose dokumentuose, todėl dėl tokių veiksmų teisėtumo ir jų sąžiningumo aspektu bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
18. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja, nurodydama faktines aplinkybes, kad atsakovas vengia ne tik grąžinti ieškovei jos sumokėtas sumas vykdant trišalę sutartį, bet atsakovas taip pat turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, kas įrodo, jog yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ieškovės argumentai, susiję su atsakovo nebendradarbiavimu ir vengimu vykdyti prievolę geruoju, yra susiję su ginčo dalyku, o ne su atsakovo nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad atsakovų veiksmų teisėtumas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017). Taip pat aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su kitais asmenims, kuriems yra skolingas, negali būti pagrindas taikyti turto areštą, bet yra pagrindas atsakovo kreditoriams kaip ir pačiai ieškovei ginti savo teises teisme.
19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes jam bei kitiems su atsakovo veikla susijusiems asmenims, nes juridinio asmens turto ir piniginių turto bei lėšų areštas gali sutrikdyti jo finansinę veiklą, pažeisti ekonominį stabilumą ir atsiskaitymus su kitais asmenimis. Areštavus atsakovo turtą ir šiuos apribojimus išviešinus, tai galėtų turėti įtakos atsakovo reputacijai, kenkti jo ūkinei komercinei, kas, atitinkamai, menkintų ir jo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė CPK 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo. Todėl atsakovo turto atžvilgiu areštas taikytas nepagrįstai. Nutarties dalis, kuria taikytas atsakovo UAB „Natalex“ turtui areštas panaikinama ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šio atsakovo atžvilgiu atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. d. nutartį pakeisti.
Panaikinti atsakovo UAB „Natalex“, įmonės kodas 300554892, turtui taikomą areštą.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registrui, šalims.
Nutartis neskundžiama.