- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-08-23
- Bylos Nr.
- N-62-1225-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 12 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. spalio 20 d., 10.40 val., Pakruojo raj., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje kartu su neatpažintu asmeniu neturėdamas teisės medžioti sumedžiojo ir dorojo 3 stirnas (2 pateles ir 1 patiną), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.1 ir 76.1 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. vasario 18 d. nutarimu pripažino V. B. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymo ir paskyrė 3000 Lt baudą.
II.
V. B., nesutikdamas su Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimu, pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną buvo namuose ir prižiūrėjo sergantį sūnų, todėl administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje būti negalėjo. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje rastas jo automobilis nurodytoje vietoje sugedęs stovėjo dar nuo 2008 m. spalio 19 d. Nurodė, kad neturi jokių ginklų ar šaudmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi V. B. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino. Liudytojas (pareigūnas) P. N. parodė, kad gavęs anoniminį pranešimą apie sumedžiotas stirnas kartu su pareigūnu J. R. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Įvažiavęs į sodybos kiemą pamatė, kaip kažkoks vyriškis atidarė daržinės duris, iškišo galvą ir vėl uždarė duris. Daržinėje rado tris dorojamas stirnas, žmonių viduje jau nebuvo. Apėjęs pastatą pamatė du nubėgančius vyriškius. Į raginimą sustoti jie nereagavo, bėgdami vis atsisukdavo pažiūrėti, ar juos dar vejasi. Kieme stovėjo neužrakintas automobilis „Opel“, kurio viduje buvo jo rakteliai, mobilus telefonas, automobilio dokumentai, iš kurių buvo matyti, kad jis priklauso V. B.. Automobilio variklio kapotas buvo šiltas, o automobilio bagažinėje ir ant užpakalinio bamperio matėsi stirnų kraujas ir šeriai. Po kelių dienų V. B. buvo iškviestas į Instituciją apklausai, tada jis jį atpažino kaip vieną iš daržinės bėgusių vyriškių. Institucijos vadovas E. G. paaiškino ir liudytojai (pareigūnai) J. R. bei R. P. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir P. N.. Liudytojai N. Z., E. B., S. A. ir A. K. patvirtino V. B. iškeltą versiją apie 2008 m. spalio 19 d. sugedusį automobilį ir 2008 m. spalio 20 d. jo namuose saugotą vaiką. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, jog V. B. su nenustatytu asmeniu padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismas pripažino teisingais ir patikimais pareigūnų parodymus apie pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padariusį asmenį. Teismas nurodė, kad V. B. iškeltą versiją apie sugedusį automobilį paneigė pareigūnų parodymai apie tai, jog, atvykus į įvykio vietą, automobilio kapotas buvo šiltas, bagažinėje ir ant bamperio buvo rasta kraujo ir stirnų šerių, automobilyje buvo palikti užvedimo rakteliai, V. B. dokumentai bei asmeniniai daiktai. Teismas kritiškai įvertino V. B. paaiškinimus ir jo šeimos narių, giminaičių bei kaimynų parodymus apie automobilio sugedimo aplinkybes, nes šie asmenys yra suinteresuoti padėti V. B. išvengti atsakomybės.
III.
V. B., nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia tuo, kad nei Institucijos priimtame nutarime, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra konstatuoto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties privalomo elemento – medžiojimo. Nurodo, kad P. N., atpažinęs jį kaip asmenį, buvusį daržinėje, iš pradžių jo atvykusio į Instituciją iš viso neatpažino, tačiau vėliau atpažino jį nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos atpažinimo procedūros. Teigia, kad jis buvo pripažintas kaltu vien dėl to, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje stovėjo jo automobilis, tačiau, kaip patvirtino jo iškviesti liudytojai, sugedęs automobilis ten stovėjo jau nuo 2008 m. spalio 19 d., o jis pats pažeidimo padarymo metu buvo namuose.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad stirnų neteisėto sumedžiojimo faktą patvirtina byloje esanti medžiaga, nuotraukos bei pareigūnų parodymai. Teigia, kad stirnų vežimui buvo panaudotas V. B. automobilis „Opel“, nes jo kapotas buvo šiltas, automobilyje buvo rasti jo rakteliai bei V. B. dokumentai, taip pat stirnų kraujo ir šerių. Nurodo, kad V. B. atpažino jį vijęsis pareigūnas P. N., o V. B. liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi V. B. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
V. B. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, o piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Iš to matyti, kad ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra sudėtinė, kurių kiekvienos sudėties objektyviosios pusės požymis yra medžiojimas. Be to, ši teisės norma yra blanketinė, šiuo atveju nukreipianti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 60.1 punktą, kuriame įtvirtinta, jog „draudžiama būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti“, ir 76.1 punktą, kuriame įtvirtina, kad šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu laikomas pažeidimas, „kai medžioja asmenys, neturintys teisės medžioti“. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 2 straipsnio 9 punkte sąvoka „medžiojimas“ apibrėžta kaip „laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant“.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad V. B. 2008 m. spalio 20 d., apie 11.40 val., kartu su neatpažintu asmeniu buvo Pakruojo raj., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje ir pamatęs atvažiuojančius pareigūnus išbėgo iš daržinės, kurioje buvo dorojamos 3 neteisėtai nušautos stirnos (b. l. 10, 33 - 35); administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje stovėjo V. B. priklausantis automobilis „Opel“, kuriame buvo rasta stirnų šerių ir kraujo; V. B. neturėjo teisės medžioti (b. l. 10; pastarųjų dviejų aplinkybių neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog V. B. padarė ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad medžiojo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. B. būtų buvęs medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis (pareigūnai patvirtino, jog daržinėje nerado jokių medžioklės įrankių (šiuo atveju šautuvo), jų bėgdamas nesinešė ir V. B. su neatpažintu asmeniu – b. l. 34, 35, 45), taip pat, jog V. B. būtų stirnas sumedžiojęs šaudydamas ar kitais būdais. Todėl Institucijos priimtas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikinami, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. B. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į procesinio sprendimo pobūdį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros 2009 m. vasario 18 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, bylos teiseną V. B. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.