- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- 1-110-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18892-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2018 metų vasarą, tikslus laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastumdamas nukentėjusįjį M. G. ant lovos, pagriebė už abiejų kojų, tempė bei sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį žandikaulį, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusysis gulėjo lovoje, vartėsi. Jis jam numetė koją ir tie visi incidentai pasibaigė. Po to truputį jam sudavė. Sudavė nukentėjusiajam iš delno į žandikaulį. Gali būti, kad galėjo jam suduoti ir kumščiu. Galėjo suduoti būtent į dešinį žandikaulį. Gal ir galėjo būti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Jį pastūmė ant lovos. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Viskas buvo praeitais metais, bet dienos ir mėnesio nepasakys. Gali būti, kad viskas įvyko 2018 m. vasarą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti ir 22 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte, nelabai pamena. Įvykio metu gal ir buvo išgėręs pusę butelio alaus. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes kitaip nieko nebūtų įvykę. Buvo proga atsiprašyti nukentėjusiojo, jo atsiprašė. Jei teismas nuspręs, teks atlyginti 100 eurų neturtinę žalą nukentėjusiajam. Įvykio metu nukentėjusiojo M. mama buvo virtuvėje, kažką tvarkėsi. Alų gėrė beveik vienas, M. mama paragavo tik pusę stiklinės alaus. To įvykio su sausainiais nematė. Jie net nebuvo pas jo tėvą. Galimas daiktas, kad jį apšmeižė. Konfliktas kilo tikriausiai dėl tų sausainių, kurių net nematė. Ant M. supyko tikriausiai dėl to, kad jis laužė lovą. Labai gailisi, padarė didelę klaidą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nepilnametis nukentėjusysis M. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad, kiek pamena, G. G. yra prieš jį smurtavęs. Kiek pamena, jis supyko ant jo, nes jis turėjo maišelį sausainių. Viskas vyko jo namuose, (duomenys neskelbtini). Nepamena, kiek tiksliai buvo valandų, gal devinta valanda vakaro, tuo metu namuose buvo G., jis ir jo mama I. G.. Konflikto priežasties tarp jo ir G. nepamena. Nepamena, koks buvo mėnuo. Nuo to įvykio praėjo gal 10 mėnesių. Jis pradėjo jį atakuoti, t. y. pulti. G. numetė jį ant lovos, jis bandė nuo jo atsitraukti, o G. paėmė už kojų ir pradėjo traukti link savęs. Po to jis išlipo iš lovos ir bandė slėptis tualete. Po to girdėjo daug šūkavimų. Lyg prisimena, kad jis sudavė. Jis jam sudavė, kai puolė. Trenkė vieną kartą kumščiu į veidą ir pataikė į dešinį žandikaulį. Jam skaudėjo žandikaulį. Kai jis jam trenkė, jis bandė apsiginti. Bandė jam trenkti atgal, bet jam nelabai pavyko. Viskas vyko pas jį kambaryje. Kai jie grūmėsi, mama stovėjo, žiūrėjo, kaip viskas vyko, ir prašė liautis. Mama ir G. buvo prisigėrę. G. buvo prisigėręs, nes jis alkoholikas. Pirma jį pastūmė ant lovos, jis bandė nuropoti šalin nuo jo, ir šis pagriebė jį už abiejų kojų ir pradėjo jį tempti. Jis buvo išsigandęs. Kai jį tempė, niekur neskaudėjo. Nemano, kad po grumtynių buvo žymių, mėlynių ant kūno. Po kiek laiko visi nusiramino. Nemano, kad jis kažkam pasakojo apie tą įvykį. Mano, kad yra pasakojęs apie tai pareigūnams ir dar kažkam. Pareigūnams pasakojo apie tai gal prieš mėnesį. Mano, kad pareigūnus iškvietė kažkokie žmonės iš dienos centro. G. lankydavosi pas juos namuose, kai mama jį surasdavo. Mama jį mylėjo, o jis jos ne. Tas įvykis vyko 2018 m. Mano, kad tas įvykis buvo tarp rudens ir pavasario. Jam mokykloje mokslai sekasi normaliai, pažymių vidurkis - 7. Lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, dabar mokosi 8 klasėje, bet po kelių mėnesių perkels į 9 klasę. Santykiai su mama ne patys geriausi, tikriausiai todėl, kad ji turi blogų įpročių -rūkymas, alkoholis, melavimas. Jis G. nepageidaudavo, o mama jo norėdavo. Jis net nenorėdavo ateiti, o mama jį tiesiog įsitempdavo į namus. Iki to įvykio su G. santykiai buvo prasti. G. toks keistokas, mėgdavo kalbėti nesąmones, gerdavo, rūkydavo. Kai jis lankydavosi, tai jam labai nepatikdavo. Tą įvykio dieną G. atėjo pas juos tą pačią dieną. Jis atėjo tarsi svečias. Jie abu su mama gėrė virtuvėje. Nežino, kaip jis atsidūrė pas jį kambaryje. Jam mama buvo davusi sausainių, o G. atėjo pas jį į kambarį ir supyko. Nežino, gal jis supyko dėl to, kad jis per daug pasiėmė tų sausainių, gal jis manė, kad jam jų negalima. Jis galvoja, kad jis jį pastūmė, nes buvo girtas. Nemano, kad tą dieną jie su mama buvo kažkur nuėję. Dabar jis neprisimena, ar jie su mama kažkada skynė vyšnias. Mano, kad G. turi tėvą, nežino, kur jis gyvena ir nėra pas jį buvęs. Mano, kad yra buvę, jog anksčiau G. prieš jį naudojo smurtą, bet jis nepamena. Grumtynių metu mama bandė stovėti priešais G., bet jis ją iš kelio nustūmė. Grumtynių metu buvo išsigandęs, nežinojo ką daryti, nebuvo tam pasiruošęs (1 t., b. l. 74-75).
Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. pažįsta apie tris metus. Prieš du metus su juo bandė bendrauti artimiau, draugavo, tačiau kartu niekada negyveno. Su juo išsiskyrė vien dėl to, kad jis negražiai elgdavosi su sūnumi M., vadindavo jį negražiais žodžiais. 2018 metų vasarą, tikslios datos nepasakys, G. tėvas pavaišino M. sausainiais už tai, kad padėjo skinti vyšnias. Grįžę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), su G. sėdėjo virtuvėje, G. gėrė alų. M. atėjo į virtuvę, pasiėmė sausainių, pieno ir nuėjo į savo kambarį. G. kažkas pasidarė, jam nepatiko, kad M. pasiėmė visus sausainius ir puolė į M. kambarį. Ji buvo virtuvėje, kai išgirdo, kad tarp G. ir M. vyksta kivirčas. Kadangi išsigando, puolė į kambarį, tarp sūnaus ir G. vyko žodinis konfliktas, matė, kad viskas gali blogai pasibaigti, todėl puolė tarp sūnaus ir G. ir išstūmė G. iš kambario. Kad G. būtų sudavęs M. ar smaugęs, to ji nematė. Praėjus kažkuriam laikui, pasakyti negali, bet tai buvo irgi 2018 metų vasarą, G. atėjo pas juos į svečius, jis buvo neblaivus, jis užėjo į M. kambarį, ir tarp jų įvyko konfliktas, dėl ko įvyko konfliktas, ji nežino. Kai ji įėjo į M. kambarį, pamatė, kaip G. lenkia M., rankomis lyg buvo suėmęs M. už pečių, tiek ji ir spėjo pamatyti, pamačiusi tokį vaizdą, iškart puolė prie G., nutempė jį nuo sūnaus ir išvarė iš namų. Kodėl ji nekvietė policijos, pasakyti negali, gal išsigando. Neatsimena, ką M. jai pasakojo apie tai, ką jam darė G., atsimena tik tiek, kad sūnus buvo labai išsigandęs. Su G. nebendrauja nuo to laiko, kai 2018 metų rugsėjo mėnesį M. buvo paimtas iš šeimos, bet ne dėl to, kad G. su juo kažką buvo padaręs, o dėl to, kad ji buvo neblaivi, kaimynai apskundė, todėl buvo iškviesta policija. 2019-03-08 M. sugrįžo į namus. Grįžęs jis prašė, kad ji nebendrautų su G., sakė, kad jis jam netinka, kad jis jam labai nepatinka. M. jai nėra sakęs, kad G. jį būtų skriaudęs, mušęs. Kodėl vaikas parašė skundą dėl G., pasakyti negali, ji su G. nebendrauja (1 t., b. l. 42-43).
Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį ji laikinai globojo M. G., jis tą kartą buvo paimtas iš mamos dėl jos girtavimo. 2019-05-02 vakare, tikslaus laiko nepasakys, sulaukė skambučio iš dienos centro darbuotojo, jai buvo pranešta, kad M. prašosi gyventi pas ją. Ji nuvažiavo į M. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Kai ji atvažiavo, jo namuose jau buvo policijos pareigūnai, mama I. buvo neblaivi, agresyvi. Kadangi mama negalėjo pasirūpinti sūnumi, vaikas buvo atiduotas laikinai globai jai. Apie smurtą prieš M. ji žino tik tiek, kiek jai pasakojo M., jis pasakojo, kad visą laiką, kol gyveno pas mamą, gyveno kaip kalėjime, kol mama gerdavo su G. virtuvėje, jis su telefonu sėdėjo kitame kambaryje. M. pasakojo, kad vienų išgertuvių metu G. jį smaugė, ji paklausė jo, ką jis turėjo tokio padaryti, kad jį smaugtų, o jis atsakė, kad jis paėmė sausainius ir juos suvalgė. Taip pat jis sakė, kad G. jį mušė per veidą. Kad netraumuotų vaiko dar labiau, smulkmenų ji neklausinėjo. M. yra kaip 5 metų vaikas, nors jam yra 15 metų, jis yra labai ramus, jautrus, tylus, kad jį prakalbinti reikia pastangų. Kai M. atvažiavo pas ją, jai pasirodė, kad mama juo nesirūpino, nes jis neturi socialinių įgūdžių, jo rūbai neatitiko dydžio, sklido nemalonus kvapas, jis nemokėjo naudotis tualetu, neturėjo asmeninės higienos įgūdžių (1 t., b. l. 46-47).
Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. G. yra jos kaimynas. Jo mama I. turi problemų su alkoholiu, apie 2 metus ji bendravo su tokiu vyriškiu G., nuo to laiko pastebėjo, kad vyras jai tapo svarbesnis už vaiką, jie kartu vartodavo alkoholį, ji vaiku nesirūpino. Praeitą vasarą, tikslios datos nepasakys, vakarais girdėjosi, kad I. bute vyksta muštynės, tačiau kas ką mušė, pasakyti negali, nes tik girdėjo triukšmą. Tą vakarą buvo iškviesta policija. Kitą dieną išsiblaiviusi I. jai pasakojo, kad G. smaugė M., sakė, kad vos atplėšė jį nuo sūnaus. Kiek matė, M. G. labai bijojo, jeigu jis ateidavo pas I., tai M. slėpdavosi bute. Kaimynai taip pat bijo G., nes jis girtas būna labai agresyvus. M. patirdavo ir psichologinį smurtą, nuolat buvo vadinamas „daunu, debilu". G. nuolat šaukdavo ant jo. Matydamos visa tai, jos su kaimynėmis nusprendė parašyti skundą Vaiko teisėms. Tiesiog gaila vaiko, kol G. būdavo pas I., vaikas net bijodavo išeiti į kiemą šuniui vandens paduoti. Kai M. buvo paimtas iš šeimos, viskas aprimo, G. jų kieme nesirodo (1 t., b. l. 78-80).
Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. Ji yra G. G. mama. Šiuo metu sūnus kartu su ja negyvena, nes jis turi problemų su alkoholiu. Kur šiuo metu yra sūnus, kur jis gyvena, pasakyti negali, nes nežino. Kiek žino, apie kokius 2 metus jis bendrauja su I., pavardės nežino, jie kartu vartoja alkoholį, yra sugėrovai. Pas juos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), praeitą vasarą I. buvo kelis kartus, datos nepasakys. Ji visus tuos kartus buvo girta, todėl ją išprašė, neleido būti. Kiek atsimena, vieną kartą jie kartu su G. skynė vyšnias pas juos kieme. Ji grįžo iš miesto ir pamatė, kad jie kartu su sūnumi skina vyšnias, abu buvo girti, todėl juos išvarė. Jie buvo dviese, jokio vaiko kartu nebuvo, jos sūnaus ji net nematė, pas juos namuose jis nėra buvęs. Kiek žino, praeitą vasarą jos vyras, G. tėvas, buvo pavaišinęs I. sausainiais. Šiuo metu G. tėvas sunkiai serga. Žino, kad I. turi problemų su alkoholiu, ji pati limpa prie sūnaus, nuolat jį kviečiasi pas save. Kai G. pergeria ir jeigu jam pasakoma kas nors griežčiau, jis gali pasidaryti agresyvus. Kai jis būna blaivus ar tik lengvai išgėręs, būna tylus, ramus. Paties įvykio ji nematė ir net negirdėjo, todėl nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 83-85).
Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie M. G. patirtą fizinį smurtą ji sužinojo 2019-05-03, kuomet į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuriame ji dirba, atvyko M. su laikina globėja J. P. toliau tvarkytis laikinos globos dokumentų po įvykio, kuomet M. mama buvo rasta namuose neblaivi, ir VTAS budėtojai nusprendė M. perduoti laikinai globėjai J. P.. Atvykus į skyrių 2019-05-03, J. P. pasakė, kad M. nori pakalbėti. Pasikvietusi jį, kalbėjo dviese su M.. Jis paaiškino, jog mamos draugas G. yra mušęs jį per veidą. Paklausė, kada tai vyko, bet jis tikslios datos neįvardino, negalėjo prisiminti, bet pavyko išsiaiškinti, kad tai vyko 2018 metų vasarą arba jau rudenį, ir tai vyko ne vieną kartą. Paklausus, kaip tai atsitiko, jis pasakė, kad „paėmė sausainių", kitų aplinkybių dėl kitų kartų, kuomet jį mušė, negalėjo prisiminti, neįvardino. Tuo metu, kai jam buvo suduota dėl sausainių, G. svečiavosi pas mamą. Pradžioje M. papasakojo, kad G. jam sudavė, tačiau pasiūlius M. raštiškai viską parašyti, jam sutikus, jis viską išdėstė raštu, po to perskaičiusi jo paaiškinimą, ji sužinojo, kad G. ne tik jam sudavė, bet ir smaugė. Kalbant su M., jam labai sunkiai pavyko reikšti mintis, tačiau bekalbant su juo, jai nesusidarė įspūdis, jog jis gali meluoti. Tuomet ji suprato, kad vaikui norėta pakenkti. Paklausus M., ar yra kas nors matęs, kai jis buvo mušamas, jis atsakė, kad yra mačiusi jo mama. Paklausus, kaip mama reagavo, pasakė, kad ji bandė stabdyti G., bet jai nepavyko, G. toliau darė savo, nereaguodavo į mamą. M. ji žino iš anksčiau, susidūrė su ta šeima jau 2017, nes ši šeima yra patekusi į jų akiratį, todėl yra bendravusi su M. ir anksčiau, ir gali paaiškinti, jog M. pasakojimai nėra išgalvoti, nes jis gan atvirai linkęs kalbėtis apie šeimos, mamos problemas, tokias kaip mamos rūkymas ar alkoholio vartojimas. Todėl nesuabejojo, kad jis patiria ir fizinį skausmą, t. y. prieš jį naudojamas fizinis smurtas. Po M. pasakojimo, ji inicijavo raštą policijai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio smurto dėl vaiko apsaugos. Detaliai apie patirtą smurtą M. daugiau ir neklausinėjo, kad vėliau nebūtų galimai iškreipiami duodami parodymai (1 t., b. l. 94-95).
Specialistė V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad M. G. 2019-05-23 apklausos metu nebuvo pastebėta melo tendencijų, nepastebėjo, kad jis bandytų kažką nuslėpti. Matėsi, kad vaikas patyrė smurtą, tiek fizinį, tiek psichologinį. Pasakojimas apie išgyventą situaciją jam kėlė nemalonias emocijas, jautėsi baimė, vaikas pasakojo, kad patyrė ir fizinį skausmą. Pastebėta, kad vaikas bendrauja specifiškai, užduoda netipinius klausimus, jautriai reaguoja į aplinką, tačiau gali suvokti, yra kritiškas aplinkai, žalingiems įpročiams, mamos norui „parsitempti" G. į namus, jis suvokė, kas su juo nutiko, nėra fantazijų, melo tendencijų. Gal kažkurių detalių tiksliai neatsimena, bet esmę atgamina gana detaliai, melo nepastebima. Mano, kad vaikas tikrai patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, apie įvykius nemeluoja, tačiau dėl savo išsivystymo lygio (nemano, kad jis protiškai atsilikęs) neatsimena kai kurių faktų, tokių, kaip datos, laikas, ar pasakojo kam nors apie įvykį, kada pasakojo (1 t., b. l. 90).
Iš 2019-05-06 (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, kad skyriuje gautas nepilnamečio M. G. paaiškinimas apie tai, kad 2018 metų vasarą namuose prieš jį smurtavo G. G. dėl sausainių pakelio. Prie pranešimo pridėta paaiškinimo kopija, grėsmės lygio vaikui nustatymo anketa (1 t., b. l. 5-25).
Iš 2019-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 28-37).
Iš 2019-05-15 (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų raštų matyti informacija apie M. G. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kaimynų skundus dėl vaiko nepriežiūros, (duomenys neskelbtini) m. pedagoginės psichologinės tarnybos Užimtumo grupės socialinės pedagogės J. V. informacija dėl esamos M. G. situacijos (1 t., b. l. 98-116).
Iš 2017-12-20 (duomenys neskelbtini) miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo matyti, kad užfiksuotas M. G. psichologinis vertinimas, logopedinis vertinimas, pedagoginis vertinimas, kitų specialistų vertinimas (1 t., b. l. 123-125).
Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, paaiškindamas, kad jis pastūmė nukentėjusįjį ant lovos, sudavė kumščiu jam į žandikaulį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino įvykio aplinkybes, pasakodamas apie jo atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, taip pat nukentėjusiojo parodymais ir kita bylos medžiaga – liudytojų parodymais, pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu. Atsižvelgiant į tai, kad G. G., smurtaudamas nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą, kaltinamojo G. G. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas kaltinamajam G. G. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
G. G. nusikalto būdamas neteistas (1 t., b. l. 152-154), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 155-160), nedirbantis (1 t., b. l. 151). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. G. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas G. G. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-10-03 22.46 val. iki 2019-10-28 (26 paros) ir nuo 2020-02-18 16.00 val. iki 2020-02-19 14.00 val. (1 para).
Kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-03-02, naikintinos.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo M. G. įgaliotoji atstovė advokatė pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikaltimo M. G. patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, fizinį skausmą. Nukentėjusysis jautėsi pažemintas, jautė baimę. Teigė, kad prašoma priteisti 100 Eur suma atitinka nepilnamečio patirtas neigiamas emocijas, patirtą skriaudą, tiek ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus: nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. G. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiojo sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, buvo sukeltas fizinis skausmas, o nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo, nukentėjusysis nebuvo gydytas stacionariai, nevyko į ligoninę. Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus dėl įvykio, t. y. patirtus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, fizinį skausmą, pažeminimą, baimę. Tai, kad nusikaltimas įvykdytas nepilnamečio asmens atžvilgiu, kad jo atžvilgiu smurtavo neblaivus asmuo. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, įvertinęs, kad kaltinamasis sutiko su prašoma priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, teismas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai, priteisdamas iš kaltinamojo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo M. G. naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.
Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajam M. G. buvo skirta atstovė advokatė L. M.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. vasario 20 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už M. G. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 259,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. G., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo (BPK 103 str.).
Daiktinis įrodymas - kompaktinis diskas, esantis prie bylos, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę G. G. nustatyti 26 (dvidešimt šešių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti G. G. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-10-03 22.46 val. iki 2019-10-28 (26 paras) ir nuo 2020-02-18 16.00 val. iki 2020-02-19 14.00 val. (1 parą) ir laikyti, kad G. G. yra atlikęs visą paskirtą 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Kaltinamajam G. G. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-03-02, panaikinti.
Nukentėjusiojo M. G. atstovės advokatės pareikštą civilinį ieškinį dėl 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš G. G. priteisti nukentėjusiajam M. G. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš G. G. 259,00 Eur valstybei už nukentėjusiajam M. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinį įrodymą - kompaktinį diską, esantį prie bylos, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.