- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-3723-997/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03191-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Bystriakovienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Rimantui Tumėnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2015 m. rugpjūčio 23d., 13.15 val., kelyje Baltijos pr. 35, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Mercedes Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis 2,21 promilės. Minėtais veiksmais V. P. yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą bei padaręs administraciną teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.
V. P. į bylos nagrinėjimą atvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Nurodė, kad tik tenorėjo perstatyti savo automobilį kieme, kadangi matė, jog jis trukdo kitoms mašinoms pravažiuoti. Paaiškino, kad tai pirmas kartas per 30 metų jo vairavimo stažą, kai sėdo už vairo neblaivus. Savo elgesį vertina labai blogai. Dirba vairuotoju, turi išsilaikęs B, C, D, E kategorijas. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti kiek galima švelnesnę nuobaudą, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo trukmę paskirti kaip galima trumpesnę.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir V. P. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, jame esančiu V. P. pasiaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis su pažeidimu sutinka ir dėl to gailisi, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymo kvitu (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 2,21 prom.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, patikros sertifikatu Nr. 0016202 bei kita bylos medžiaga.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. V. P. skirtina administracinė nuobauda.
Pažeidėjo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra numatyta nuobauda – bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Analizuojant teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo matyti, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šioje byloje, skirdamas nuobaudą V. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai kad padarytas vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – V. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – V. P. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, tai neigiamai charakterizuoja šį asmenį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. paskyrus ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 31 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.6.-3723-997/2015 (ROIK: 15049647629) ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.