- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-1034-903/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00827-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- P. P.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. 2014-10-05, apie 14.32 val., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 222,00 km, Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,94 promilės girtumas). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. P. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir dėl jo padarymo gailėjosi, paaiškino, kad alkoholinius gėrimus gėrė kaime praėjusios dienos vakare, naktį nemiegojo, važiavo iš kaimo namo. P. P. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo taip pat įrodyta 2014-10-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-1945464-14, asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2014-10-05 14.32 val. P. P. nustatyta 0,94 promilės alkoholio, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kitais byloje surinktais įrodymais. Taigi nekyla abejonių, jog P. P. automobilį vairavo neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis.
P. P. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
P. P. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nurodė, kad P. P. dirba Klaipėdos m. uosto teritorijoje, visuomeninis transportas iki darbo važiuoja labai retai, su jais taip pat gyvena dukra, kuri po vaiko mirties serga depresija, ją dažnai reikia vežti pas gydytojus, taip pat važiuoja prižiūrėti sergančio uošvio, gyvenančio kaime, atėmus teisę vairuoti transporto priemonę jis nebegalėtų tinkamai prižiūrėti dukros ir uošvio, kiltų dideli nepatogumai nuvykti į darbą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
P. P. padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tai padarė dienos metu pakankamai intensyvaus eismo kelyje, todėl nekyla abejonių, kad tokiu elgesiu jis sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pasak P. P., jokio būtinumo girtam vairuoti automobilio nebuvo. P. P. gyvena ir dirba Klaipėdos m., į darbą kursuoja visuomeninis transportas, nors šio transporto grafikas nėra intensyvus, tačiau, teismo nuomone, prie jo galima prisitaikyti. Iš P. P. paaiškinimų matyti, kad į komandiruotes jis vyksta kartu su kitais darbuotojais darbdaviui priklausančiu transportu, todėl komandiruočių metu teisė vairuoti nėra būtina. Teismo nuomone, tinkamai organizuoti sergančios dukros ir uošvio priežiūrą galima ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Tai, kad P. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, prižiūri kartu gyvenančią psichologinių problemų turinčią pilnametę dukrą, taip pat kitoje vietovėje gyvenantį sveikatos problemų turintį uošvį, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ir jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos P. P. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Tokiu būdu, teismas laiko galimu P. P. paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. P. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000,00 Lt (289 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti P. P., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdos apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.