- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- 1-794-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49156-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Anna Grinevič
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, bet registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant 6 mėnesių laikotarpyje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 21.00 val. būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė nukentėjusiajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas plačią poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje ir apie dešinę akį bei ribotus kraujo išsiliejimus virš galvos smegenų kietojo dangalo, virš kairės smilkininės smegenų skilties bei po kietuoju dangalu virš dešinės momeninės srities, taip nesunkiai sutrikdydamas R. K. sveikatą.
Šiais savo veiksmais V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje kaltinamasis V. M. parodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Įvykis buvo rugsėjo 22 d apie 21 val. Po darbo užėjo pas R. Pamatė savo draugę, kad ji su nukentėjusiuoju guli ir nesusilaikė. Kelis kartus smūgiavo. Trenkė per veidą. Pataikė į veido dešinę pusę. Vėliau grįžo namo, atsigulė miegoti. Atvažiavo policija. Su drauge kartu negyveno, ji išėjo pas kitą draugą. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Išgėrė po to įvykio, kai nuėjo pas draugą. Gal truputį ir buvo išgėręs. Šiuo metu nedirba. Savo poelgį vertina blogai. Nukentėjusiojo atsiprašė ir susitaikė. Išgėrė jau po to, kai sumušė. Iš ryto irgi truputį buvo išgėręs.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su savo sugyventine E. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 22 d. jie nuėjo pas kaimyną K. R. ir ten jis liko padirbėti, o sugyventinė tuo metu nuėjo pas R. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten ji su šeimininku vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 21.00 val. baigęs darbus ir jis ten nuėjo. Užėjęs pamatė kambaryje sėdintį R. K. ir pastarojo paklausė, kur yra jo sugyventinė. Pastarasis atsakė, kad ji kitame kambaryje, o ten jis pamatė, kad jo sugyventinė ant lovos miega iki kelių nusimovusi apatines ir viršutines kelnes. Įtariamojo teigimu, tuomet jis puolė prie R. K. ir paklausė, kodėl jo sugyventinė nusimovusi kelnes. Pastarasis yra neįgalus ir tuo metu sėdėjo ant lovos bei rankoje turėjo lazdą. Pasak V. M., su lazda R. K. mėgino jam trenkti, o vėliau įdūrė į pilvą, tačiau jis būdamas labai piktas R. K. trenkė apie tris kartus kumščiu į galvą. Palikęs sukniubusį R. K. nuėjo namo miegoti. Jam miegant pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Su R. K. jie yra pažįstami apie dešimt metų, anksčiau bendravo draugiškai, o tą vakarą jį sumušė, nes pamanė, kad jis santykiavo su E. Z.. Buvo išgėręs, įsikarščiavęs, pasielgė neapgalvotai ir dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 39)
Papildomos apklausos metu V. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir papildė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 21.00 val. užėjęs pas kaimyną R. K. ir įtaręs, kad pastarasis turėjo lytinių santykių su jo sugyventine E. Z., kuri tuo metu buvo kitame kambaryje numautomis kelnėmis, paklausė „Kas čia vyksta, kodėl E. be kelnių?“ Su R. K. kalbėjo pakeltu balsu, o pastarasis jam atsakė, kad tarp jų su E. Z. nieko nebuvo. Tada tarp jų kilo konfliktas ir V. M. sudavė tris smūgius kumščiu R. K. į galvos sritį. V. M. buvo supykęs, užvaldytas emocijų ir neapgalvojęs savo veiksmų smūgiavo R. K., kuriam nukritus ant grindų jis išėjo. Nepamena, kad būtų metęs R. K. telefoną, o jam išeinant R. K. nebuvo praradęs sąmonės. Tuo metu E. Z. buvo kitame kambaryje ir ji nematė paties įvykio. Po to jis nuėjo pas draugą, jie dar išgėrė degtinės ir alaus, o vėliau jis grįžo namo. Jam būnant namuose jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai (b. l. 44).
Kadangi V. M., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 22 d. vakare buvo namuose, kai apie 18.00 val. pas jį į namus atėjo pažįstama E. Z. Jie išgėrė alaus, o apie 20.00 val. į namus atėjo E. Z. sugyventinis V. M.. Pastarasis supyko, kad jis su E. Z. geria alų ir pradėjo šaukti, kad jie meilužiai bei trenkė du kartus jam į veidą. R. K. teigimu, po to jis nukrito nuo sofos ant grindų, o V. M. kojomis spyrė jam du kartus į kairį šoną ir vėliau vėl kumščiu trenkė į veidą. Kiek tiksliai kartų trenkė jam į veidą, pasakyti negali, nes prarado sąmonę. Dar prieš primušdamas V. M. į žemę metė jo telefoną „Samsung“, o pastarojo detalės išsilakstė, tačiau vėliau R. K. jas sudėjo ir telefonas veikė, todėl dėl telefono pretenzijų neturi. Kai atgavo sąmonę, t. y. apie 22.00 val., išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, o V. M. jo namuose jau nebebuvo. E. Z. buvo pasislėpusi antrame aukšte, tačiau jai pretenzijų neturi, nes ji jo nemušė (b. l. 15).
Papildomos apklausos metu R. K. patvirtino savo duotus parodymus ir papildė, kad dėl savo negalios, nes jam yra protezuota kairė koja ir jis sunkiai valdo dešinę ranką, sunkiai gali judėti ir jam yra nustatytas 30 procentų darbingumas. Labai tiksliai 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybių nepamena, nes jie visi buvo neblaivūs. Tik patvirtina, kad jį mušė tik V. M., o tarp jų su E. Z. nieko nebuvo (b. l. 17).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Z. parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu V. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o 2017 m. rugsėjo 22 d. kartu su juo nuo pat ryto namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų jie pasiėmė du alaus butelius, kurių kiekvieno talpa po vieną litrą ir nuėjo pas kaimynystėje gyvenantį K. R. Ten visi išgėrė po stiklinę alaus ir K. R. pasakė, kad jos sugyventiniui yra darbo, todėl ji nusprendė nueiti pas kaimynystėje gyvenantį R. K.. Pastarasis gyvena vienas ir jie abu gėrė alų, o šiam pasibaigus ji dar autobusu nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko dar penkis litrus alaus. Pas R. K. grįžo apie 18.00 val. ir matė, kad pastarojo akys užtinusios, o po nosimi bėgo kraujas. R. K. jai atsakė, kad galimai buvo nukritęs, bet tiksliai neatsimena. Apie 19.00 val. užėjo V. M., išgėrė stiklinę alaus ir nuėjo toliau dirbti, o ji su R. K. toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Pasak E. Z., po kiek laiko, galimai dėl per didelio alkoholio kiekio, ji užmigo, bet pamena, kad apie 21.00 val. išgirdo triukšmą, t. y. R. K. ir V. M. balsus. Nuėjusi į tą kambarį pamatė ant lovos sėdintį R. K. su ištinusiomis akimis ir kraujo dėmes ant kilimo. V. M. kambaryje nebuvo, bet prieš tai ji girdėjo jo balsą. R. K. paaiškino, kad susimušė su V. M., nes pastarasis pamanė, kad jie kartu miegojo. Liudytojos teigimu, kiek ji pamena, to tikrai nebuvo. R. K. iškvietė policijos pareigūnus, o ji jiems parodė, kur gyvena V. M.. Vėliau pastarasis jai patvirtino, kad R. K. sumušė, nes pamanė, kad ji su juo miegojo (b. l. 31).
Vyr. patrulio E. Z. tanybiniame pranešime nurodoma, jog 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 23.00 val., atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) buvo rastas R. K., kurio veidas buvo stipriai sumuštas. Prie lovos, prie kurios teigė buvęs sumuštas, matėsi kraujo dėmių. Nurodė, kad jį sumušė V. M. (b. l. 4).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodoma, jog sumuštas pranešėjas, (duomenys neskelbtini) m. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad pristatytam R. K. diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis, tolimesniam gydymui paguldytas į neurochirurgijos skyrių (b. l. 7).
2017 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) esantis medinis sodo namelis. Ant paklodės ir vienos pagalvės yra rudos spalvos dėmės. Prie lovos ant kilimo taip pat yra rudos spalvos dėmės (b. l. 9-10).
Fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, taip pat objektai, ant kurių yra rudos spalvos dėmės (b. l. 11-13).
2017 m. spalio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad R. K. nustatyta plati poodinė kraujosrūva veido dešinėje pusėje ir apie dešinę akį bei riboti kraujo išsiliejimai virš galvos smegenų kietojo dangalo, virš kairės smilkininės smegenų srities bei po kietuoju dangalu virš dešinės momeninės srities. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po kietuoju smegenų dangalu sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu sumušant veido dešinę pusę prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 20).
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 141 straipsnyje numatyta, jog BK 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklėse) nurodoma, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna Taisyklių 3 skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo (Taisyklių 7-7.2 punktai).
Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę (b. l. 39, 44). Įtardamas, kad jo draugė miegojo su nukentėjusiuoju, kaltinamasis nukentėjusiajam kelis kartus smūgiavo į veidą, pataikė į dešinę pusę. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. M. supyko, jog jis su E. Z. geria alų ir pradėjo šaukti, kad jie meilužiai bei trenkė du kartus į veidą. Nukentėjusiajam nukritus nuo sofos ant grindų. V. M. kojomis spyrė jam du kartus į kairį šoną ir vėliau vėl kumščiu trenkė į veidą. Kiek tiksliai kartų trenkė jam į veidą, pasakyti negalėjo, nes prarado sąmonę (b. l. 15). Liudytoja E. Z. parodė, kad apie 21.00 val. išgirdo triukšmą, t. y. R. K. ir V. M. balsus. Nuėjusi į tą kambarį pamatė ant lovos sėdintį R. K. su ištinusiomis akimis ir kraujo dėmes ant kilimo. V. M. kambaryje nebuvo, bet prieš tai ji girdėjo jo balsą. R. K. paaiškino, kad susimušė su V. M., nes pastarasis pamanė, kad jie kartu miegojo (b. l. 31). Taigi, visi įvykyje tiesiogiai dalyvavę asmenys patvirtino, jog būtent V. M. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį.
Smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktą patvirtina ir kiti bylos duomenys: ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad R. K. dėl kraujo išsiliejimo į smegenis tolimesniam gydymui paguldytas į neurochirurgijos skyrių (b. l. 7); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad R. K. veidas buvo stipriai sumuštas, o prie lovos matėsi kraujo dėmių (b. l. 4); įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotelentelių duomenys, kuriuose užfiksuoti objektai su rudomis dėmėmis (b. l. 9, 11-13).
Taigi, atsižvelgiant į minėtus duomenis darytina vienareikšmiška išvada, kad prieš nukentėjusįjį R. K. buvo naudojamas fizinis smurtas ir jį panaudojo būtent kaltinamasis V. M.. 2017 m. spalio 9 d. apžiūros protokole vertinant nukentėjusiajam padarytus sveikatos sužalojimus nustatyta, kad jie atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 20). Dėl šios priežasties laikytina, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
Bylos nagrinėjimo metu buvo išreikštas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šių sąlygų visumai: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri buvo patirta dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 24-26). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų atlyginęs arba pašalinęs ar susitaręs atlyginti arba pašalinti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Taigi, nėra įgyvendinta viena iš būtinųjų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, todėl kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nedirba (b. l. 53), teismo posėdžio metu teigė esantis užsiregistravęs Darbo biržoje. Baustas administracine tvarka (b. l. 54-57), teistas, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui (b. l. 50-52, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilės girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (b. l. 45).
Teismas pažymi, jog pats nukentėjusysis prašo kaltinamąjį bausti švelniai, nurodo, kad jis nėra blogas žmogus, taigi sąlyginai švelni kaltinamajam skiriama bausmė atitinka ir nukentėjusiojo interesus. Be to, padarytas nusikaltimas nebuvo ilgalaikio konflikto pasekmė, jis buvo padarytas spontaniškai, neapgalvojus savo veiksmų pasekmių. Dėl to laikytina, jog net ir trumpalaikis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės būtų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama švelnesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė kartu kaltinamąjį įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laiką atlyginti civilinį ieškinį, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė jam yra švelninama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. 02.40 val. (b. l. 32) iki 2017 m. rugsėjo 24 d. 17.09 val. (b. l. 33) išbūtas laikas (2 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 616,62 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 24). Atsižvelgiant į byloje gautą prašymą, civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant nagrinėjime. Patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (b. l. 25-26). Civilinis ieškovas žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, t. y. padarytos nusikalstamos veikos. Laikytina, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.
Proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) paliekama galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laiką atlyginti civilinį ieškinį, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliui ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė kartu įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laiką atlyginti civilinį ieškinį, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. 02.40 val. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. 17.09 val. išbūtą laiką (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. M. priteisti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 616,62 eurų turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį pradžios.
Išaiškinti V. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.