- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- eI2-8643-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01309-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- F. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vivijana“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vivijana“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-03-21 sprendimą Nr. 24S84064 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas sprendime nepagrįstai nurodė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2023-08-18 jis sudarė darbo sutartį Nr. 2023/50 dėl mūrininko darbo UAB ,,Vivijana“. Darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas – MMA x 1,65. Pareiškėjas pradėjo dirbti 2023-08-21 ir jo darbo užmokestis priklausė nuo išdirbtų darbo dienų skaičiaus. Už 2023 m. rugpjūčio mėnesį jam negalėjo būti išmokėtas viso mėnesio darbo užmokestis, kadangi pareiškėjas dirbo ne visą mėnesį. Už 2023 m. rugsėjį pareiškėjui buvo išmokėtas vienu euru mažesnis darbo užmokestis. Be to, pareiškėjas buvo išvykęs į savo šalį, todėl jam ne visada buvo mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Pareiškėjui pakako lėšų pragyvenimui. Iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjas turėjo darbą ir jam buvo mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, todėl sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų pragyvenimui. Šiuo atveju, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas neįvertino esminių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas pažymėjo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi jis Migracijos departamentui pateikė tikrovės atitinkančius duomenis ir gavo ne mažesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o išvykti laikinai į savo gimtąją šalį buvo priverstas dėl objektyvių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Vivijana“ mūrininku, 2023-05-01 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. UAB „Vivijana“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis - 1387 Eur. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023-06-30 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi. Tačiau patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Už 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui išmokėta 567 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 1386 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 378 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 900,90 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 0 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 554,40 Eur, už 2023 m. vasario mėn. –457,38 Eur. Kadangi užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas, tai sudaro pagrindą išvadai, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, bei nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Faktinės aplinkybės sprendime aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Tadžikistano Respublikos pilietis F. A. ketindamas dirbti UAB „Vivijana“ plytų mūrininku, 2023-05-01 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
UAB „Vivijana“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad numatoma Tadžikistano Respublikos piliečio F. A. įdarbinimo data – 2023-07-30, pareigos – plytų mūrininkas, darbo sutartis neterminuota, darbo užmokesčio dydis – 1387 Eur/ mėn.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023-06-30 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760267556.
Migracijos departamentui patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 1387 Eur, t. y. už 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui išmokėta 567 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 1386 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 378 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 900,90 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 0 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 554,40 Eur, už 2023 m. vasario mėn. – 457,38 Eur.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024-03-21 sprendimu Nr. 24S84064 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas sprendime pažymėjo, kad asmeniui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad asmeniui buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei MMA, be to, asmuo jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų negauna, kas yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neišsiaiškinus faktinių aplinkybių apie pareiškėjo išdirbtą laiką, pragyvenimo pajamas. Pažymėjo, kad dalį laiko jis buvo išvykęs, be to, turėjo pajamų pragyvenimui, nes dirbo iki darbo sutarties su UAB „Vivijana“ sudarymo.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, jog yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas pažymi, kad tiek pareiškėjas savo 2023-05-01 prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek UAB „Vivijana“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dydis – 1387 Eur/ mėn. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad už 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui buvo išmokėta 567 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 1386 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 378 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 900,90 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 0 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 554,40 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 457,38 Eur, t. y. nustatytas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas. Kadangi pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai darė išvadą, kad duomenys (apie pajamas), kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sudaro pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento sprendimas priimtas remiantis sprendimo priėmimo metu turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ nustatyta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje – 1 MMA (minimali mėnesinė alga). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 1 MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur.
Pažymėtina, kad pats pareiškėjas savo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė vienintelį pragyvenimo lėšų šaltinį – darbo užmokestis UAB „Vivijana“ (1387 Eur). Kaip buvo minėta, už 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui buvo išmokėta 567 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 1386 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 378 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 900,90 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 0 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 554,40 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 457,38 Eur. Pareiškėjas savo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitų pajamų nenurodė. Kadangi pareiškėjo pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. neviršijo nustatyto 1 MMA dydžio, teismo vertinimu, Migracijos departamentas sprendime pagrįstai darė išvadą, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, sudaro pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo turėjo darbą ir jam buvo mokamas ne mažesnis nei 1 MMA darbo užmokestis, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti nepateikia. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį iki darbo sutarties su UAB „Vivijana“ sudarymo. Be to, pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis buvo išvykęs į kilmės šalį ir nedirbo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, remdamasis ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius ir jam mokamą darbo užmokestį, pagrįstai nustatė teisinius pagrindus panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-03-21 sprendimą Nr. 24S84064, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. A. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.