Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. M. ir G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. spalio 26 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjų P. M. ir G. M., atstovaujamų advokato Gintaro Griciaus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad: 1) P. M., gim. 1909 m. spalio 4 d., mirusiam 1986 m. gruodžio 29 d. nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamųjų daiktų: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių – kiemo statinių (tvoros, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 2) P. M., gim. 1925 m. gegužės 30 d., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2015 m. gegužės 18 d., faktiškai pradėdama valdyti, buvo priėmusi savo sutuoktinio P. M., gim. 1909 m. spalio 4 d., mirusio 1986 m. gruodžio 29 d., palikimą.

Pareiškėjų atstovas advokatas Gintaras Gricius prašė pareiškimą patenkinti ir nurodė, kad jo atstovaujami pareiškėjai yra 1986 m. gruodžio 29 d. mirusio P. M. vaikai, tačiau jų motinos yra skirtingos. Po tėvo mirties pareiškėjas G. M. buvo kreipęsis dėl tėvui priklausiusios turto dalies paveldėjimo. Kadangi tuo metu turtas buvo įregistruotas mirusio tėvo P. M. sutuoktinės P. M. vardu, paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, pasiūlant kreiptis dėl tėvui priklausiusios turto dalies atidalijimo. Po motinos P. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų kontorą kreipėsi jos sūnus pareiškėjas P. M., tačiau paaiškėjo, kad po sutuoktinio mirties jo motina P. M. sutuoktiniui priklausiusios turto dalies nepaveldėjo, todėl iškilo keblumų tvarkant turto paveldėjimo reikalus. Pareiškėjų tėvas P. M. bei pareiškėjo P. M. mama P. M. gyvendami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais Mažeikių mieste, J. Basanavičiaus g., po sutuoktinio mirties visu turtu rūpinosi P. M., kuri sutuoktinio palikimą priėmėm, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Liudytoja A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad gerai pažinojo P. M., nes kartu dirbo ligoninėje, artimai bendravo. Žino, kad P. M. baigusi studijas atvyko į Mažeikius ir ligoninėje dirbo gydytoja. Netrukus ji ištekėjo už gydytojo P. M., kuris buvo našlys, turėjo tris vaikus, kurių viena mergaitė jau buvo mirusi. Santuokos metu jie pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame abu gyveno iki mirties, po sutuoktinio mirties namu rūpinosi P. M..

Liudytoja C. G. teismo posėdyje paaiškino, kad su M. šeima gyveno kaimynystėje, P. M. buvo jos gydytoja, bendraudavo. Maždaug prieš dešimt metų bendravimas tapo labai artimas, nes P. M. gyveno viena, todėl jos pačios ir sūnaus P. M. prašymu, (kuris labai rūpinosi mama, tačiau kasdien jos negalėjo jos lankyti), rūpinosi ji ir jos sutuoktinis. Žino, kad Paulina ir P. M. dar tarybiniais metais santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), netoli jų pasistatyto namo. Po vyro mirties P. M. liko gyventi tame name ir gyveno iki mirties, turėjo visus dokumentus, kuriuos saugojimui buvo perdavusi jos sutuoktiniui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad palikėjų P. M. ir P. M. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo parėjimo valstybei atveju administruoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Civilinė byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos teisėmis ir pareigomis. Informavo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iki 2015 m. lapkričio 3 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų P. M. ir P. M. palikimo parėjimą valstybei. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. M. palikimo parėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad P. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas P. M. yra P. M. ir P. M. sūnus (6 b. l.). Pareiškėjas G. M. yra P. M. ir B. M. sūnus (8 b. l.). P. M. ir P. M. susituokė 1950 m. birželio 3 d. (9 b. l.). Pareiškėjų P. M. ir G. M. tėvas P. M. mirė 1986 m. gruodžio 29 d. (10 b. l.), pareiškėjo P. M. motina P. M. mirė 2015 m. gegužės 18 d. (11 b. l.).

1963 m. liepos 20 d. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 219 (17 b. l.), P. M. buvo įregistruota nuosavybės teisė į: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurie priklauso pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (15-16 b. l. ). P. M. vardu 1998 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai santuoką sudarė 1950 m. birželio 3 d. Sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo tuo metu galiojusios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (1969 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija), kuris reglamentavo, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis), todėl 1963 m. liepos 20 d. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 219 pagrindu P. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurie priklauso pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausė ir mirusiam P. M., nes jis buvo įgytas santuokos metu ir buvo P. M. ir P. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos taip pat nustato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas ar ši nuosavybės teisė nėra padalyta kitokiu būdu (CK 3.37 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Po P. M. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Duomenų, kad P. M. būtų sudaręs testamentą byloje nėra. Iš Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro 2015 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. S-122 matyti, kad po P. M. mirties dėl jo palikimo priėmimo į Mažeikių valstybinę notarinę kontorą kreipėsi pareiškėjas G. M., pareiškimas buvo gautas 1987 m. gegužės 29 d. ir užvesta paveldėjimo byla Nr. 108. Kadangi pastatai buvo P. M. vardu, siekiant paveldėti tėvui priklausiusio turto dalį, sutuoktinių nekilnojamąjį turtą reikėjo padalinti tuo metu galiojančių įstatymų nustatyta tvarka (25 b. l.), tačiau turtas nebuvo padalytas.

Susiklosčius tokiai situacijai, šiuo metu taip pat yra keblu išspręsti paveldėjimo klausimus, todėl teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti pareiškėjų teises ir jų teisėtus interesus. Įvertindamas byloje esančius įrodymus – pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų atstovo bei liudytojų paaiškinimus, rašytinius bylos dokumentus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieškinys įrodytas pilnai ir yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., gim. 1909 m. spalio 4 d., mirusiam 1986 m. gruodžio 29 d., tuo metu nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamųjų daiktų: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių – kiemo statinių (tvoros, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Teismui nekyla abejonių, kad P. M. po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, mirusio sutuoktinio P. M. faktinis turto dalies valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad ji rūpinosi likusiu vyro turtu, nepertraukiamai iki savo mirties gyveno bendrame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur nuo 1960 m. spalio 18 d. buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta (27 b. l.), ten gyveno, mokėjo mokesčius (31, 32, 33, 34, 44, 45 b. l.), tvarkė ir rūpinosi aplinka (35 b. l.), remontavo būstą (36, 37, 38, 39, 40 b. l.). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini siekiant įgyvendinti pareiškėjų teises paveldėti tėvų turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 268, 444 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., gimusiam 1909 m. spalio 4 d., mirusiam 1986 m. gruodžio 29 d. nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamųjų daiktų – pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių – kiemo statinių (tvoros, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad P. M., gimusi 1925 m. gegužės 30 d., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2015 m. gegužės 18 d., faktiškai pradėdama valdyti buvo priėmusi savo sutuoktinio P. M., gimusio 1909 m. spalio 4 d., mirusio 1986 m. gruodžio 29 d., palikimą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjų teises paveldėti tėvų turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.