Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-787-311/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
1-787-311/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11929-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
S. V.
Kaltinamasis
K. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-787-311/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11929-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Jurgitai Patalavičienei,gynėjui advokatui G. Š.,nukentėjusiajai S. V.,kaltinamajam K. L.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K.L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-08-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d.-laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę K. L. paskiriant laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. 2017-03-11 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine S. V. metu, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus stūmė ją ties krūtine, dėl ko ši ne kartą griuvo, atsitrenkdama į fotelio medinį atlošą ir į grindis, tyčia ranka sugriebė jai už kairės rankos žasto ir jį suspaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš S. V., padarė jai poodines kraujosruvas kairio žasto apatiniame trečdalyje ir nugaros bei juosmens kairės pusės sumušimus, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-11 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine ir jo vaiko motina S. V. metu, nesusivaldė ir pykdamas ant S. V. kelis kartus ją stūmė ties krūtine. Stūmė abiem rankom. Stūmė tyčia, nes nenorėjo, kad ji įleistų pareigūnus, kurie atvyko tuo metu. Galėjo būti, kad stūmė ne mažiau kaip keturis kartus. Matė, kaip ji krito, nugara ir juosmenį susitrenkė į fotelį, į grindis. Be to, ranka suspaudė jos ranką. Supranta, kad tiek stūmimas, tiek rankos suspaudimas galėjo S. V. sukelti fizinį skausmą, kad dėl to atsirado sužalojimai. Dėl nusikaltimo gailisi. Ji prieš jį nesmurtavo.

Kadangi kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. L. yra jos sugyventinis. Iki šiol gyveno kartu, vedėme bendrą ūkį, buvo šeima, turi bendrą mažametį vaiką. 2017-03-11 apie 23.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), K. L. tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus, stūmė ją ties krūtine, dėl ko ji kelis kartus griuvo ant grindų. Vieno griuvimo metu krito ant fotelio medinio atlošo. Be to, K. L. ranka sugriebė jos kairę ranką ties žastu, suspaudė. Dėl šio jo veiksmo atsirado kraujosruva kairiajame žaste, dėl to, kad jo tyčia stumiama griuvo ir atsitrenkė į fotelio atlošą ir grindis, atsirado kraujosruva nugaroje bei juosmenyje. Jis stūmė bei ranką jai spaudė tikrai tyčia, ne jiems grumiantis, o norėdamas prievarta ją nugriauti. Ji prieš jį smurto nenaudojo. Dėl fizinės žalos civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 22).

Iš 2017-03-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausiama pareiškėja S. V. parodė, jog 2017-03-11 apie 23.30 val. namuose, esnačiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sugyventinis K. L. ją stūmė, kas sukėlė jai fizinį skausmą, griūdama atsitrenkė ir susižalojo nugarą. Tame pačiame protokole apklausiama liudytoja (pareiškėja), S. V. parodė, kad pas juos vyko šventė su draugais. Jie vartojo alkoholį, kaimynai iškvietė policiją dėl triukšmo, todėl Kęstutis supyko. Neleido jiems atidaryti durų, atėmė raktus, norėjo iššokti pro langą. Jie jį laikė, o jis supykęs ėmė stumdytis. Jai sukėlė fizinį skausmą. Pastumta ji griuvo ant fotelio medinio šono ir susižalojo nugarą. Atėmusi raktą, įleido policiją, jie išsivežė Kęstutį. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašya ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal 2017-03-11 apie 22:41 val. gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sklinda muzika, šokama, nuvykus į įvykio vietą, stovint laiptinėje girdėjosi iš buto sklindanti muzika. Paskambinus ir pasibeldus į duris, jų niekas neatidarė. Buvo girdėti tik balsas, sakantis „mentai, lopai, pyderai, piskit nachui durų jums niekas neatidarys“. Po kurio laiko išgirdo merginos balsąą, kuri prašė duoti raktus, kad ji galėtų įleisti policiją. Po kurio laiko bute išgirdo muštynių garsus, merginų riksmus ir dar vieną vyrišką balsą, kuris kažką bandė nuraminti. Netrukus duris atidarė S. V., gim. 1992 m., kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio K. L., gim. 1994 m. Įvyko kai ji norėjo įleisti policijos pareigūnus, kad išsiaiškintų kokiu tikslu jie atvyko. Tuomet K. L. pradėjo ją mušti rankomis, stumdyti, papurškė į veidą dujų, taip pat ant S. V. nugaros matėsi nuobrozdos. Pastaroji sakė, kad tokiais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą (b.l. 9-12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G662/2017 (02) matyti, kad S. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio žasto apatiniame trečdalyje ir nugaros bei juosmens kairės pusės sumušimai su odos nubrozdinimais bei poodinėmis kraujosruvomis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos kairiajame žaste padarytos spaudžiant žastą rankos pirštais. Juosmens ir nugaros kairės pusės sumušimai su vyraujamai vertikalios krypties odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis susidarė nuo dinaminio traumuojančio kontakto šia kūno puse ir kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, galimai turinčiais išreikštas briaunas ir galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. Pastūmus, krentant ir susižalojant į baldų briaunas, galimai griūta du ar daugiau kartų. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui (b.l.16 ).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4885 matyti, kad 2017-03-12 00.08 val. K. L. nustatytas 1,14 proc. promilių girtumas (b.l. 28 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo K. L. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog K. L. 2017-03-11 apie 23.30 val. bute, esančiame Mažoji g. 9A-16, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine S. V. metu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus stūmė ją ties krūtine, dėl ko nukentėjusioji ne kartą griuvo, atsitrenkdama į fotelio medinį atlošą ir į grindis, taip pat tyčia ranka sugriebė jai už kairės rankos žasto ir jį suspaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš S. V.. Kad padarė šį nusikaltimą, pripažino ir pats kaltinamasis K. L.. Jo padarytus sužalojimus nukentėjusiajai S. V. patvirtina ir specialisto išvada.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis K. L. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį smurtinį nusikaltimą (b.l. 55-59), baustas administracine tvarka (b.l. 60), dirba AB „Freda“ (b.l. 61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002-01-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nėra įrašytas į dispanserinę / priežiūros grupę (b.l. 64).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis K. L. jau anksčiau, būdamas nepilnametis, buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 135 str. 1 d.), tačiau teismas juo patikėjo ir bausmės vykdymą, kaip nepilnamečiui atidėjo, taip pat teistas 2013-08-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 138 str. 1 d.), rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį–terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamojo charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Kadangi K. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, blogai vertino savo poelgį, padarytas nusikaltimas nesukėlė itin pavojingų padarinių, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t.y. taikytinas BK 75 str.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. jau anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, kaip pats nurodė, jo tokiam agresyviam elgesiui turi įtakos alkoholis, todėl mano, kad jam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones-įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat įpareigojimą gydytis priklausomybės ligą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir K. L. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-03-13 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2991, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas A.G. Š. teikė antrinę teisinę pagalbą K. L. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto K. L., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., BK 67 str., 75 str. 2 d., 70 str., 72² str.,

nusprendžia:

K.L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už faktinės gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį kaičiančiose programose ir jas visiškai baigti, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei visiškai baigti gydymo kursą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas