Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas valdyti jo asmeninį turtą – jam priklausančius asmeninius daiktus faktiškai priėmė palikimą. Kiti asmenys į palikimą nepretenduoja. Pareiškėjas palikimą pradėjo valdyti iš karto po tėvo mirties, turtu naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar negali perimti teisių į po tėvo mirties likusį turtą. Pareiškėjas dėl teisinio neišprusimo ir sveikatos būklės įstatymo nustatytais terminais laiku nesikreipė į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo liudijimas. Pareiškėjas mano, kad nesikreipimo dėl palikimo priežastis turėtų būti pripažinta svarbia, dėl ko ji laiku nesikreipė į notarą. Norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą priėmė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, jį pradėdama faktiškai valdyti.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Pagal CK 5.3 straipsnį palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjo pareiškime nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). Po tėvo mirties pareiškėjas likusiu turtu – tėvui priklausančiais asmeniniais daiktais ir nekilnojamu turtu naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo, mokėjo mokesčius (b. l. 16-20). Iš Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po M. Š., mirties (duomenys neskelbtini), notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b. l. 9). Pareiškėjas faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jinai priėmė palikimą po sutuoktinio mirties (CK 5.51 straipsnis).

4. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsnis, 270 straipsnis, 448 straipsnis, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad, R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidęs palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė M. Š. palikimą.

Juridinis faktas nustatytas ryšium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.