Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2411-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-14
Bylos Nr.
A6.-2411-908/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01886-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
T. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2411-908/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01886-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M.,

išnagrinėjusi T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kuri tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (iš VMI 2017-07-11 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.21-08) 467-178687 matyti, jog bendrovės mokestinė nepriemoka 2017-07-11 sudarė 135 601,05 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2018-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3386-590/2018 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018-04-24). T. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas T. M. nurodė, kad pažeidimo neginčija, dėl įvykusio apgailestauja. Teigė, kad vadovauti įmonei pradėjo tik 2016 m., o skolos susidarė dar iki jo vadovavimo. UAB „Cornio investicijos“ turėjo teisinių ginčų, buvo areštuotos visos sąskaitos, vykdomi išieškojimai per antstolius. Sandoriai vyko 2014 m., tuo metu vadovu dar nebuvo. 2017 m. sausio mėnesio skolos atsirado, nes antstoliai vykdė išieškojimus, realizavo turtą. Nežino, kodėl antstolis nepervedė PVM Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vyko patikrinimai. Supranta, kad turėjo prievolę kreiptis dėl bankroto procedūros iniciavimo per 5 dienas, tačiau nesikreipė. Procesai vyko tam tikrą laikotarpį, ilgai įmonę tikrino VMI. Viskas vyko per antstolius, kurie vis dalindavo įmonės pinigus kažkam, siųsdavo laiškus apie tai, kas buvo padaryta. Dėl areštų teko nuleisti kainas klientams. Jis veikė nepiktybiškai, dėl įvykusio gailisi, todėl prašo skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. M. nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2014 m. kovo mėn., 2017 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)" mokesčių administratoriui teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų laiku nesumokėjo. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM viršininkas priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto: 2017-07-11 Nr. (23.31 -08)-467-178687. Pagal minėtą sprendimą mokestinė nepriemoka neišieškota. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Bendrovė Juridinių asmenų registrui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014-2015 metus. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016-2017 metus, todėl vertinant Bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios Bendrovės. Kad Bendrovė yra nemoki, patvirtina ir tai, jog mokesčių administratoriui nuo 2017 metų nepavyko išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos. VMI prie FM duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Bendrovė Juridinių asmenų registrui nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2015 metus, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė jau ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) nepajėgė atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Be paties T. M. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iš teismui pateikto VMI 2017-07-11 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.21-08) 467-178687 matyti, jog bendrovės mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 135 601,05 Eur (b. l. 10). VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Vilniaus apygardos teismas 2018-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3386-590/2018 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018-04-24. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, T. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu registruotas nuo 2016-08-16 iki 2018-04-30, kuomet buvo paskirtas bankroto administratorius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – asmuo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama T. M. asmenybė (vedęs, turintis mažamečių vaikų, dirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus T. M. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė