Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), ir nuteista 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas taikytas laikinas sulaikymas nuo 2022 m. gegužės 29 d. 17.30 val. iki 2022 m. gegužės 30 d. 17.21 val. (viena diena).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. S. nuteista už tai, kad 2022 m. spalio 1 d., apie 12.20 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, būdama UAB „New Yorker Lietuva“ parduotuvės „New Yorker“ prekybos salėje paėmė 4 vnt. moteriškus megztinius (žalios spalvos), vieneto kaina - 16,99 eurai; 4 vnt. moteriškus megztinius (mėlynos spalvos), vieneto kaina - 16,99 eurai ir 1 vnt. moterišką megztinį (baltos spalvos), 16,99 eurų vertės, šias prekes nusinešė į prisimatavimo kabiną, kur susidėjo į savo specialiai paruoštą rankinę su aliuminio folija ir išeidama iš prekybos salės už šias prekes nesumokėjo, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „New Yorker Lietuva“ priklausantį turtą, bendros 152,91 eurų vertės.

2. Apylinkės teismas parinkdamas bausmę nurodė, kad Ž. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teista už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, bausta administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių, teistumas neišnykęs, nusikalstama veika baigta, vagystės iš parduotuvių yra tapusios Ž. S. kriminaline karjera, būdu pasipelnyti, uždirbti pinigų, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės Ž. S. neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl skyrė griežčiausią straipsnio už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bausmės dydį nustatant didesnį nei vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Ž. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju nuteistosios Ž. S. apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistoji nesutinka su jai paskirta arešto bausme, motyvuodama, kad paskirtoji bausmė nėra proporcinga jos asmenybei, nusikalstamos veikos pavojingumui bei ja sukeltoms pasekmėms. Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vis tik, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai.

7. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę Ž. S., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios asmenybę, padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšį ir dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. S. iš savanaudiškų paskatų padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Teismas taip pat vertino nuteistosios asmenybę: praeityje teista, daugiausia pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, daug kartų už vagystes iš parduotuvių, niekur nedirba, psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruota. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir vertino nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Šių duomenų pagrindu, konstatavęs, kad vagystės iš parduotuvių yra tapusios Ž. S. būdu pasipelnyti, uždirbti pinigų, pirmosios instancijos teismas nuteistajai už baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė straipsnio dalies sankcijoje numatytą griežčiausią - arešto bausmę, bausmės dydį nustatant didesnį nei bausmės rūšies vidurkis. Nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti Kauno apylinkės teismo išvadai, jog Ž. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią – arešto – bausmę, neatidedant jos vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji iš esmės už analogiškus nusižengimus yra teisiama 16-ą kartą, taigi akivaizdu švelnesnėmis ankstesnėmis teismų skirtomis bausmėmis tikslai, numatyti BK 54 straipsnyje, nebuvo pasiekti.

10. Pastebėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais Ž. S. buvo skirtos įvairios bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), tačiau kadangi nuteistoji ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog ji iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Priešingai, būdama jau 15 kartų teista, taigi puikiai suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantė nusikalto pakartotinai. Šie duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, kaip teigia nuteistoji, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų Ž. S. vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nepaisydama anksčiau teismų paskirtų ir atliktų bausmių (netgi laisvės atėmimo), Ž. S. nededa pastangų pagerinti savo finansinės padėties, nesusiranda legalaus darbo, kuris taptų stabiliu teisėtų pajamų šaltiniu, tačiau, priešingai, sistemingai kartoja BK 178 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistoji nėra linkusi taisytis. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir leidžia pagrįstai teigti, jog Ž. S. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Todėl sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

11. Skunde, teigdama, jog jai paskirta pernelyg griežta bausmė, nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisme nagrinėjimo metu dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, ją pilnai pripažino ir nuosekliai paaiškino visas aplinkybes, kas, jos manymu, sudaro pagrindą bausmės tikslų siekti jai netaikant arešto bausmės. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad iš skundžiamo nuosprendžio motyvų seka, jog pirmosios instancijos teismas pripažino esant šią nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir parinko bausmės dydį sankcijos ribose, kuris savo dydžiu yra neženkliai didesnis už bausmės vidurkį. Vis tik, nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vertinama visų bylos duomenų kontekste, nenusveria ir juo labiau neeliminuoja Ž. S. akivaizdžiai iki šiol jai teismų parodyto pasitikėjimo nepaisymo ir polinkio nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nelaikytina pernelyg griežta ar neproporcinga nuteistosios asmenybei bei atliktiems neteisėtiems veiksmams bausmė.

12. Byloje nenustatyta, jog Ž. S. negalėtų atlikti arešto bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jos situacija yra išskirtinė. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Dėl visų aukščiau bausmės individualizavimui reikšmingų ir aptartų aplinkybių, nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas atidedant bausmės vykdymą. Kaip jau konstatuota ir apylinkės teismo, nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad nuteistosios resocializacija galima be realaus paskirtos bausmės vykdymo.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai Ž. S. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios Ž. S. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.