- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- A18.-511-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00328-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Klaipėdos keleivinis transportas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Įžanginė dalis
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 448 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 4 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. sausio 13 d., 13.30 val., Sausio 15-osios g. esančioje „Malūno tvenkinio“ stotelėje, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius K. G. stabdė signaliniu disku maršrutinį taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnaujantį maršrutą „Gargždai-Klaipėda“, kontroliniam keleivių bilietų bei dokumentų patikrinimui, tačiau vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo tolyn. 13.40 val. kontrolieriams nuvykus į Klaipėdos miesto „Sausio 15-osios“ stotelę, buvo nustatyta, kad maršrutinis taksi „Klaipėda-Gargždai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo geltonos spalvos atpažinimo ženklo plafono, transporto priemonės gale (dešinėje apatinėje lango dalyje) nebuvo įrengta maršruto rodyklė, kurioje nurodomas maršruto numeris. Paprašius vairuotojo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą patikrinimo akto surašymui bei kitus kelionės dokumentus, vairuotojas atsisakė juos pateikti, taip nevykdydamas įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų bei kliudydamas jiems atlikti pavestas pareigas. 2020 m. vasario 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. nurodė, kad patikrinimo metu maršrutinį taksi „Klaipėda-Gargždai“ vairavo A. J..
A. J. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad jis važiavo antra eismo juosta ir nematė, kad kontrolieriai būtų jį stabdę. Teigė, kad matė, jog kontrolieriai stovi sustojime, bet nematė paties stabdymo fakto, todėl ir nesustojo. Prašo atlikti tyrimą, kaip jį stabdė kontrolieriai. Nurodė, kad nors jis ir nedavė jiems asmens dokumentų, bet teigia, sakęs kontrolieriams, kad jie gali rašyti protokolą, o jis jį pasirašys, todėl nesupranta kodėl kontrolieriai nerašė protokolo. Mano, kad kontrolieriai norėjo surašyto protokolą jam nedalyvaujant, už akių. Dėl to, kad autobusiukas neturi plafon ir maršruto rodyklės gale su maršruto numerius, paaiškino, kad ne jis yra savininkas, be to, yra 2015 metų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija leido jiems važiuoti be plafono.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo su kolega K. G. ir vykdė paskirtas užduotis, iš kurių viena yra tikrinti maršrutinių taksi keleivių bilietus. Kadangi pagal grafiką turėjo atvažiuoti maršrutinis taksi iš Gargždų, todėl jie jo laukė Sausio 15-osios gatvėje esančioje „Malūno tvenkinio“ stotelėje. Jie pamatė kaip prie raudono šviesoforo signalo sustojo maršrutinis taksi, kuris stovėjo pirmas eilėje. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jo kolega K. G. ėmė stabdyti šį maršrutinė taksį. K. G. jį stabdė kaip įprasta –su signaliniu disku. Vairuotojas juos tikrai matė, nes iš pradžių kiek pristabdė, bet vėliau mostelėjo ranka ir nuvažiavo, o jie labai nustebo dėl tokio vairuotojo elgesio. Po kiek laiko jie pastebėjo tą patį maršrutinį taksi kitoje stotelėje, esančioje sausio 15-osios gatvėje, kuri yra galutinė to maršruto stotelė. Jie priėjo prie vairuotojo ir norėjo paklausti, kodėl šis nesustojo stabdomas, bet vairuotojas iš karto pakeltu tonu atsisakė bendrauti, priekaištavo, kad buvo blogai stabdomas, atsisakė pateikti asmens dokumentus. Nors asmuo sakė, kad jie gali rašyti protokolą, bet jie neturėdami asmens dokumentų negali to daryti.
Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu parodė tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas A. K.. Papildė, kad jis su signaliniu disku stabdė maršrutinį taksi. Vairuotojas jį tikrai matė, nes iš pradžių pristabdė, bet vėliau nuvažiavo. Jis maršrutinį taksi pradėjo stabdyti iš karto, kai jam užsidegus žaliam šviesoforo signalui, šis išsuko iš sankryžos. Kadangi jis važiavo pirmas transporto sraute, tai tikrai turėjo galimybę sustoti.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. j. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Patikslino, kad reikalavimai maršrutiniams taksi yra nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracija negali nustatyti taisyklių, kurios prieštarautų ministro įsakymu patvirtintoms taisyklėms. Be to, jeigu Klaipėdos mieste galioja Klaipėdos miesto administracijos sprendimai, o ne Klaipėdos rajono administracijos sprendimai. Prašė skirti A. j. baudą už nurodytų nusižengimų padarymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
ANK 448 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleivinėmis transporto priemonėmis, kurių apdaila, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių, o KTK 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad šią kontrolę atlieka ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos. Be to, KTK 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymo Nr. 3-223 (1.5E) redakciją „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 12 punktą nustatyta, kad reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti: 12.1. leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu; 12.2. kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį; 12.3. licencijos kopiją arba Bendrijos licencijos kopiją; 12.4. kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai kasos aparatų naudoti nereikia), bilietų kontrolės lapą ir keleivių bilietus (toliau – bilietas); 12.5. kasos žiniaraštį, kai bilietai (bagažo kvitai) į tą reisą buvo parduoti ne transporto priemonėje (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); 2.6. keleivių bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); 12.7. ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; 2.8. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Šių Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad reguliarių, užsakomųjų ir specialių reisų metu transporto priemonės turi būti apipavidalintos pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintame „Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 31 punkte nustatyta, kad maršrutinio taksi, kursuojančio reguliariojo reiso vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutu, priekyje (dešinėje lango dalyje) ir gale (dešinėje apatinėje lango dalyje) turi būti įrengta maršruto rodyklė, kurioje nurodomas maršruto numeris. Maršruto numerio skaičiaus (-ių) dydis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm. Jeigu maršruto numeris iš trijų skaičių, jų dydis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Vietoj maršruto rodyklės gali būti naudojama elektroninė švieslentė, kurioje nurodomas maršruto numeris ir (arba) pradinių, galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Minėto aprašo 36 punkte nustatyta, kad maršrutinis taksi (jeigu nėra virš priekinio lango įrengtos elektroninės švieslentės) privalo turėti geltonos spalvos atpažinimo ženklą – plafoną (ilgis turi būti ne mažesnis kaip 980 mm, gylis – 160 mm, aukštis – 160 mm) arba geltonos spalvos atpažinimo ženklą – plafoną, kurio tipas yra sertifikuotas Europos Sąjungoje. Plafono priekyje turi būti užrašas juodomis raidėmis „MARŠRUTINIS TAKSI“ (užrašo raidžių dydis ne mažesnis kaip 60 mm), kuris tvirtinamas skersai ant automobilio stogo priekinės dalies. Plafonas turi būti apšviečiamas tamsiuoju paros metu; apšvietimą įjungia vairuotojas.
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimo Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunktį vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose yra pavesta VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“.
Teisme išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos duomenis, remiantis teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad institucijos atstovai turėjo teisę stabdyti A. J. vairuojamą maršrutinį taksi ir tikrinti jo turimus dokumentus, be to, turi teisę tikrinti ar maršrutinio taksi apipavidalinimas atitinka Aprašo 31 ir 36 punkto reikalavimus. Nors A. J. neigia savo kaltę, nurodo, kad jis stabdomas kontrolierių nesustojo, nes jų nematė, o nors dokumentų nepateikė, bet neprieštaravo, kad jam būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl maršrutinio taksi apipavidalinimo, t.y., kad nėra plafono, paaiškino, kad jiems Klaipėdos rajono savivaldybė leidžia važiuoti be plafono, bet teismas sprendžia, kad A. J. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), patikrinimo aktu (b. l. 6), fotolentelėmis, kuriose užfiksuotas maršrutinis taksi „Klaipėda-Gargždai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), vaizdo įrašu. Be to, jo kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu liudytojų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių A. K. ir K. G. duotais išsamiais, neprieštaringais, nuosekliais parodymais, nurodydami, kad Sausio 15-osios gatvėje esančioje „Malūno tvenkinio“ stotelėje laukė atvažiuojančio maršrutinio taksi iš Garždų, pamatė kaip prie raudono šviesoforo signalo sustojo maršrutinis taksi, kuris stovėjo pirmas eilėje; kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, K. G. ėmė stabdyti šį maršrutinė taksį; K. G. jį stabdė kaip įprasta –su signaliniu disku. Vairuotojas juos tikrai matė, nes iš pradžių kiek pristabdė, bet vėliau mostelėjo ranka ir nuvažiavo, o jie labai nustebo dėl tokio vairuotojo elgesio. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nešališkais liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens teisės aktų interpretavimas savo nuožiūra, nepašalina jo atsakomybės už tai, kad jis nevykdo teisės aktų reikalavimų. Sutiktina su institucijos atstovo teismo posėdžio metu išsakyta nuomone, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimai negali prieštarauti Susisiekimo ministro įsakymas, todėl laikytina, kad Aprašo 31 ir 36 punktuose nustatyti reikalavimai maršrutinių taksi apipavidalinimui yra privalomi visiems maršrutiniams taksi, nepriklausomai nuo to kur jie vykdo veiklą. Tai, kad A. J. nevykdė teisėtų įgaliotų pareigūnų nurodymų - paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą patikrinimo akto surašymui bei kitus kelionės dokumentus, jų nepateikė ir taip kliudė pareigūnams atlikti pavestas pareigas, iš esmės neneigia ir pats A. J., nes teismo posėdžio metu jis nurodė, kad nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bet neprieštaravo, kad jam būtų surašytas protokolas. Tas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu.
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. J. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 448 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.
A. J. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – vyresnio amžiaus, dirba, kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo nepripažįsta, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šios rūšies administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai veiksmingiausiai ir tikslingiausiai bus pasiekti A. J. už padarytus nusižengimus paskyrus administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis lygus minimaliam jų dydžiui, numatytam ANK 448 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 4 dalies, 505 straipsnio 1 dalies sankcijose. Paskirtinos nuobaudos bendrintinos, remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 4 dalyje padarymą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Šiuo atveju teismas įvertindamas paties nusižengimo pobūdį, aplinkybes, į tai, kad tai pirmas toks A. J. nusižengimas, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Daiktinis įrodymas – viena CD laikmena su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 448 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 4 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 448 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 14 Eur (keturiolikos eurų) dydžio baudą.
A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą A. J. paskirti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20110591334 ir įmokos kodą 1001.
Daiktinį įrodymą – vieną CD laikmeną su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.