Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui dėl teisės aktų galiojimo laike, kad galioja tik paskelbti įstatymai, mano, kad statybos pradžios laikui nesant registruotam žemės apribojimui - juridiniam faktui - kultūros vertybių teritorijai (jų apsaugos zona), nebuvo pareigos kreiptis dėl rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui.

Pažymėjo, jog 2016 metais galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies numatė, kad statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Tačiau to paties straipsnio 1 dalis 5 punktas numatė, kad „tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai“. Statinio projekto sąlygas 2016 metais reglamentavo 20 straipsnis. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Tokiu būdu, 2016 m. spalio mėnesį pradėjus statyti II grupės nesudėtingą statinį, nesant įregistruotam žemės sklypo apribojimui - kultūros paveldo objekto teritorijai, statybas leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Tokio pastato statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kultūros paveldo departamentas ar savivaldybės institucija sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės paskelbimą saugomais privalo įregistruoti Kultūros vertybių registre ir paskelbti departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Taigi, jau 2014 metais Kultūros paveldo departamentas turėjo pareigą įregistruoti šį faktą Nekilnojamojo turto registre ir raštu informuoti visus asmenis, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau tokių duomenų pareiškėjas neturi, kadangi nuosavybės teisę į šio žemės sklypo dalį įgijo tik 2016 metais.

Pažymėjo, jog nei pareiškėjui, nei jo atstovei (duomenys neskelbtini)piliakalnio vizualiai rasti nepavyko. Be to (duomenys neskelbtini)gatvėje yra ir daugiau statinių, patenkančių į tą patį vizualinės apsaugos pozonį ir netgi arčiau piliakalnio, todėl, pareiškėjo nuomone, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas VĮ Registrų centras su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsiliepime (b. l. 96-100) nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjo atstovė teritoriniam registratoriui 2019-01-18 pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, plane pažymėto 15A1Ž, (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis ir įregistruoti E. Š. nuosavybės teisę į jį. Kartu su prašymu pateikė 2018-11-28 kadastro duomenų bylą, 2018-12-12 Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, žemės sklypo bendraturtės M. B. sutikimą dėl statinio statybos pareiškėjui priklausančioje žemės sklypo dalyje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016-11-15 raštą Nr. 51D-2381-(14.5.104.).

Tiek teritorinis registratorius, tiek VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi gyvenamasis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), kurioje yra (duomenys neskelbtini)piliakalnis, o Nekilnojamojo turto registre apie tai įregistruotas juridinis faktas. Taip pat nurodė, jog pateikta Deklaracija neatitinka Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, nes joje neįrašytas statybą leidžiantis dokumentas, neįrašyti duomenys apie statinio projektą, todėl šis dokumentas nėra tinkamas juridinis pagrindas įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT neprieštarauja ūkio pastato statybai, tačiau nurodytas ne žemės sklypo, ant kurio pastatytas namas, kadastrinis numeris.

Pareiškėjo motyvas, kad jam 2016 m. spalio mėnesį pradėjus statyti gyvenamąjį namą nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo apribojimas - kultūros paveldo teritorija, todėl nebuvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, administracinis aktas - sprendimas inicijuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės paskelbimą saugomais privalo būti įregistruotas Kultūros vertybių registre, apie jį paskelbta departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo raštu apie tai pranešta visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenimis žemės sklypas gyvenamojo namo statybos metu (2016-2017 metais) pateko į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), teritorinis registratorius pagrįstai nustatė, kad pateikta Deklaracija nėra tinkamai užpildyta ir jos pagrindu negali būti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas ir pareiškėjo nuosavybės teisė į jį.

Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui tokie duomenys nebuvo žinomi, tai neatleidžia jo nuo teisės aktų nustatytų statybos procedūrų laikymosi - rašytinių pritarimų supaprastintam statybos projektui gavimo, nes žemės sklypas, ant kurio pareiškėjas 2016-2017 m. pastatė gyvenamąjį namą, nuo Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014-10-07 akto Nr. KPD-VL-647 priėmimo patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Darytina išvada, kad pareiškėjas pareigą laikytis teisės aktų nustatytų statybos procedūrų nepagrįstai sieja tik su juridinio fakto apie tai, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjas nepateikė ir tinkamo žemės sklypo, kuriame pastatė gyvenamąjį namą, bendraturčio sutikimo vykdyti namo statybą. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 94-95) nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini)piliakalnio, vad. (duomenys neskelbtini)vizualinės apsaugos pozonį. Piliakalnis į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą įrašytas Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“. Vyriausybės 1998-05-19 nutarimu Nr. 612 piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu, o kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe ir jam nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir prieinami adresu http://kvr.kpd.lt/.

Pažymėjo, jog teisės ir pareigos, susijusios su kultūros vertybių apsauga, atsiranda nuo įstatyme nustatytų aplinkybių, su kuriomis siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas, o ne nuo juridinio fakto išviešinimo (registracijos) Nekilnojamojo turto registre. Kadangi juridinis faktas apie saugotina paskelbtą kultūros vertybę neišviešintas Nekilnojamojo turto registre, bet apie jį paskelbta viešai skelbiant „Valstybės žiniose“ apie priimamus teisės aktus, tai suponuoja išvadą, kad nuo teisės aktų paskelbimo tapo žinoma apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą ir šis objektas turi būti saugomas pagal teisės aktus. Prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2019-01-31 sprendimo Nr. SPR1-294(303.2E) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ir nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-03-29 sprendimo Nr. CSPR-96 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė A. Š. teritoriniam registratoriui 2019-01-18 pateikė prašymą, įformintą Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 19749162, įrašyti nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, plane pažymėto 15A1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis ir įregistruoti E. Š. nuosavybės teisę į jį. Kartu su prašymu pareiškėjo atstovė pateikė 2018-11-28 kadastro duomenų bylą, 2018-12-12 Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau - ir Deklaracija), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės M. B. sutikimą dėl statinio statybos pareiškėjui priklausančioje žemės sklypo dalyje, NŽT 2016-11-15 raštą Nr. 51D-2381-(14.5.104.).

Teritorinis registratorius 2019-01-31 sprendimu Nr. SPR1-294(303.2E) pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi gyvenamasis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), kurioje yra (duomenys neskelbtini)piliakalnis, o Nekilnojamojo turto registre apie tai įregistruotas juridinis faktas. Pateikta Deklaracija neatitinka Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, nes joje neįrašytas statybą leidžiantis dokumentas, neįrašyti duomenys apie statinio projektą, todėl šis dokumentas nėra tinkamas juridinis pagrindas įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Teritorinis registratorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad NŽT 2016-11-15 rašte Nr. 51D-2381-(14.5.104.) nurodyta, kad neprieštaraujama ūkio pastato statybai, tačiau nurodytas ne žemės sklypo, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, kadastrinis numeris (b. l. 46-51).

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019-03-29 sprendimu Nr. CSPR-96 pareiškėjo skundą atmetė iš esmės tais pačiais motyvais (b. l. 40-44).

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas prašo įregistruoti gyvenamąjį namą ir nuosavybės teisę į jį, Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 46/13672 (7.1 papunktyje) 2017-08-24 įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad šis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (Kultūros paveldo departamento 2017-08-07 pranešimas), t.y. patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini)piliakalnio, vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini); toliau – ir Piliakalnis) vizualinės apsaugos pozonį (b. l. 102-105).

Aprašyme įrašytas Vertinimo tarybos 2014-10-07 aktas Nr. KPD-VL-647 (b. l. 35-38), kurio priėmimo metu galiojusi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numatė, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės paskelbimą saugomais privalo įregistruoti Kultūros vertybių registre ir paskelbti departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo raštu pranešti visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Patikrinusi viešo Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenis, Komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini)piliakalnis, vadinamas (duomenys neskelbtini), yra nacionalinio reikšmingumo nekilnojamasis kultūros objektas (jo teritorija 5410 kv. m). Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)priskyrimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai (jų apsaugos zonai) turėjo būti informuoti šio žemės sklypo savininkai - M. B. ir Lietuvos Respublikos patikėtinis - NŽT.

Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad gyvenamojo namo statybos metu (2016-2017 metais) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), todėl vadovaujantis statybos metu galiojusiu Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 papunkčiu (teritorinio registratoriaus nurodytas 3.2 papunktis tai reglamentavo anksčiau galiojusiose reglamento redakcijose - iki 2014-01-01), statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Pareiškėjo pateiktoje Deklaracijoje neįrašytas statybą leidžiantis dokumentas, neįrašyti duomenys apie statinio projektą, todėl šis dokumentas nėra tinkamas juridinis pagrindas įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Piliakalnis į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą (kodas registre iki 2005.04.19: A283P) įrašytas Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ (Žin., 1998, Nr. 14-333). Vyriausybės 1998-05-19 nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu (Žin., 1998, Nr. 49-1342). Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ piliakalnis pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe ir jam nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui (Žin., 2005, Nr. 58-2034). Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir prieinami adresu http://kvr.kpd.lt/.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog teisės ir pareigos, susijusios su kultūros vertybių apsauga, atsiranda nuo įstatyme nustatytų aplinkybių, su kuriomis siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas, o ne nuo juridinio fakto išviešinimo (registracijos) Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-916/2016). Kadangi juridinis faktas apie saugotina paskelbtą kultūros vertybę neišviešintas Nekilnojamojo turto registre, bet apie jį paskelbta viešai „Valstybės žiniose“ (žr. Žin., 1998, Nr. 14-333; Žin., 1998, Nr. 49-1342; Žin., 2005, Nr. 58-2034), darytina išvada, kad nuo teisės aktų paskelbimo tapo žinoma apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą ir šis objektas turi būti saugomas pagal teisės aktus.

Pažymėtina tai, kad atitinkami su ginčo sklypu susiję duomenys nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, negali sudaryti pagrindo, jog priimti administraciniai aktai, pažeidžiantys kultūros vertybių apsaugos teisinį reguliavimą, yra teisėti ir pagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-361-2010). LVAT konstatavo, kad savivaldybės institucijos, prieš priimdamos administracinius sprendimus, gali atitinkamai kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ar jo teritorinį skyrių paveldo apsaugos įstatymo požiūriu, jei tokios informacijos neturi.

Pareiškėjo skundo motyvai, kad jam 2016 m. spalio mėnesį pradėjus statyti gyvenamąjį namą nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo apribojimas - kultūros paveldo teritorija, t. y. žemės sklypas nepateko į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną) vien dėl to, kad šis juridinis faktas iki 2017-08-24 nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis anksčiau minėta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, administracinis aktas - sprendimas inicijuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės paskelbimą saugomais privalo būti įregistruotas Kultūros vertybių registre, apie jį paskelbta departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo raštu apie tai pranešta visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139 punktą, Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja naudojantis valstybės kadastrų, registrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių informacija, tarp jų - Kultūros vertybių registro apie nekilnojamojo turto objektų specialiąsias naudojimo sąlygas ir kitus naudojimo apribojimus, susijusius su nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, jų teritorijomis ar apsaugos zonomis (139.8 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybos metu (2016-2017 metais) pateko į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), teritorinis registratorius pagrįstai nustatė, kad pateikta Deklaracija nėra tinkamai užpildyta ir jos pagrindu negali būti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas ir pareiškėjo nuosavybės teisė į jį.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2019-01-31 sprendimą Nr. SPR1-294(303.2E) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ir nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-03-29 sprendimą Nr. CSPR-96 bei įpareigoti atsakovą įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2018-12-10 prašymą – įregistruoti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo 15A1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)reg. Nr. 20/167707), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė teismui prašymą atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, patirtas atsakovo atstovui vykstant tarnybiniu automobiliu iš savo darbo vietos (Vilniuje) į teismo posėdį (Kaune).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, proceso šaliai, kurios naudai byloje priimtas sprendimas, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, kad jos turi būti įrodytos, t. y. suinteresuota šalis privalo pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad atitinkamos paslaugos buvo suteiktos bei už jas sumokėta tam tikra pinigų suma. Dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismui turi būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr., pvz., LVAT 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju kelionės išlaidų, priteisimo, svarbu įvertinti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą rašytiniais įrodymais.

Atsakovo prašyme nurodyta ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai, kad atsakovą atstovavęs VĮ Registrų centro Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis teisininkas A. M., kurio darbo vieta yra Lvovo g. 25-101, Vilniuje, į 2019-10-01 teismo posėdį vyko tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius (atstumas į abi kelionės puses iš viso yra 204 km). Atsakovas pateikė minėtos transporto priemonės registracijos liudijimą, 2019-09-30 degalų įsigijimo kvitą ir duomenis, patvirtinančius, kad minėto tarnybinio automobilio vidutinė sunaudojamų degalų norma 100 km yra 8,3 litrai.

Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad iš viso jo turėtos kelionės išlaidos sudarė 20,38 Eur (204 km x 8,3 l/100 km) x (1,276-0,072). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo nurodytos kelionės (transporto) išlaidos yra racionalios ir pagrįstos objektyviais įrodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Taigi, atsakovui iš pareiškėjo priteisiama 20,38 Eur kelionės (transporto) išlaidų, patirtų dėl bylos nagrinėjimo teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovui VĮ Registrui centrui iš pareiškėjo E. Š. 20,38 Eur kelionės (transporto) išlaidų, patirtų dėl bylos nagrinėjimo teisme.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.