Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. S., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3586-2020 ir byloje Nr. 10-ANR_N-3577-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. S. 2020-03-03 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-3586-2020 ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – protokolas) Š. S. dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 27 d. 13.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės, ko pasekoje Š. S. pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 226, 227 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378), 4 straipsnio nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. S., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. S., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020-03-03 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-3586-2020 (toliau – nutarimas), kuriuo Š. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 90 Eur baudą.

Taip pat, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. S. 2020-03-03 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-3577-2020 ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – protokolas) Š. S. dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 31 d. 10.28 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės, ko pasėkoje Š. S. pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 226, 227 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr.IX-378 Vilnius), 4 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. S., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. S., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020-03-03 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-3577-2020 (toliau –Nutarimas), kuriuo Š. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Eur baudą.

Nesutikdamas su Institucijos priimtais Nutarimais, Š. S. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad Nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylą, netinkamai įvertinus įrodymų visetą. Visų pirma, pareiškėjas pažymėjo, jog jo vardu įregistruotą transporto priemonę – „Citoen C4 Picasso“, v/n (duomenys neskelbtini), jis nuolat draudžia AB „Lietuvos draudimas“, per draudimo brokerį L. V., kuris dirba šiose pareigose UADBB „Perlo draudimo brokeris“. Š. S. pažymi, jog 2019-10-31 per draudimo brokerį L. V. su AB ,,Lietuvos draudimas“ jis sudarė Transporto priemonės įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Polisas įsigaliojo nuo 2019-11-05. Draudimo brokeris tą pačią 2019-10-31 dieną atsiuntė pareiškėjui mokėjimo sąskaitą 103,83 Eur sumai už Polisą, kurią jis didžiąją dalimi apmokėjo 2019-11-06. Kadangi jis draudžiasi PCAD ne pirmus metus, mokėdamas per elektroninę bankininkystę, automatiškai paspaudė mokėti pagal ankstesnį sukurtą ruošinį 81,09 Eur sumai ir nepastebėjo, kad sumokėjo ne 103,83 Eur, o 81,09 Eur, t.y. 22,74 Eur mažiau (procentinė išraiška, jis sumokėjo 78 proc. nuo visos draudimo sumos). Atitinkamai 2019-12-27 bei 2019-12-31 jam vairuojant automobilį „Citroen“, v/n (duomenys neskelbtini) Š. S. nežinant, jog dėl esminių draudimo sutarties nevykdymo (neapmokėta visą draudimo polise nurodytą suma), draudimo sutartis buvo nutraukta, ko pasekoje jis buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis. Š. S. manymu, jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad neva nebuvo apdraudęs Transporto priemonės. Tačiau juridiškai, draudimo sutartis galiojo tariamų pažeidimų metu. Todėl nėra Š. S. nustatytų, administracinio nusižengimo požymių (ANK 5 str. I d., 7 str., 8-9 str.). Vienas iš būtinų administracinio nusižengimo požymių - kaltė (ANK 5 str. 1 d., 7 str.). Jis sudarė Polisą (draudimo sutartį), kuri galiojo.,, Nei LD, nei Draudimo brokeris nepranešė man, kaip to reikalauja TPDĮ 7 str. 3 d. apie ketinimą nutraukti sutartį, todėl aš neturėjau pagrindų nei teirautis jų, nei tikrinti Regitros duomenis. Todėl aš neveikiau nei tyčia, nei dėl neatsargumo (ANK 5 str. 1 d., 8-9 str.).“ Remiantis ANK 591 str. 1 p., administracinių nusižengimų teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, kaip ir yra šiuo atveju (ANK 591 str. 1 p., 608 str. 6 d., 619 str. 1 d, 2 p., 2 d.). Atitinkamai, prašo Teismo priimti nutarimą ir nutraukti Š. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 627 str. 2 d., 635 str. I d. 1 p., 2 d.).

2019-12-31 ir 2020-01-03 Vilniaus aps. VPK KPV pareigūnai, vadovaujantis ANK 610 str., 611 str., transporto priemonės savininkui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus su administraciniais nurodymais pagal LR ANK 415 str. 1 d. ir išsiuntė juos į Š. S. deklaruota el. p. dėžutę, adresu (duomenys neskelbtini), Š. S. buvo pasiūlyta per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, t. y. iki 2020-02-01 ir 2020-02-05 sumokėti pusę ANK 415 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos - 60 eurų dėl užfiksuoto 2019-12-27 pažeidimo ROIK: (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-31 pažeidimo ROIK: (duomenys neskelbtini). Administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais buvo surašyti nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Nustatytu laiku Š. S. administracinių nurodymų neįvykdė, per trisdešimt dienų, kaip reikalauja LR ANK 611 str. į Vilniaus aps. VPK KPV neatvyko ir duomenų apie asmenį, kuris administracinių teisės pažeidimų padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančią transporto priemonę, nepranešė, nors Administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais buvo įteikti tinkamai.

2020-03-03 Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas A. S., vadovaujantis LR ANK 616 str. negavus jokiu prašymu, administracinio teisės pažeidimo bylas, ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo Š. S. nedalyvaujant ir nutarimais Nr. 10-ANR_N-3586-2020 ir 10-ANR_N-3577-2020 paskyrė LR ANK 415 str. 1 d. sankcijoje numatytas nuobaudas - atitinkamai 90 ir 100 eurų piniginės baudas. Nutarimai priimti įsitikinus, kad atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.

Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdyba palaiko A. S. 2020-03-03 priimtus nutarimus. Pareigūnas, vadovaudamasis LR ANK 34 str., 567 str., 569 str., 616 str., 617 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į įrodymų visumą konstatavo, kad Š. S. būdamas automobilio „CITROEN C4 PICASSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę dalyvaujančia viešajame eisme transporto priemonių civilinės atsakomybės pravalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimus ir padarė ANK 415 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą.

Institucijos atstovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau į posėdį jis neatvyko, prašymų nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Š. S. teismo posėdyje savo skundą palaikė ir paaiškino, kad visą laiką važiuodamas su automobiliu „Citroen“ jis galvojo, jog jis turi galiojantį draudimo sutartį. Važiuojant iš namų į darbą Vilniuje jis nuolat pravažiuoja pro įrengtą greičio matavimo įrenginį, kuris taip pat fiksuoja apie transporto priemonės, kurie nėra drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apie draudimo sutarties nutraukimą jis nebuvo tinkamai informuotas, jį niekas neįspėjo susimokėti trūkstamą pinigų sumą už draudimo sutarties pratęsimą. Kaip įprasta, jis per bankininkystės tiekiama programa mokėdavo AB „Lietuvos draudimas“ už draudimo sutarties pratęsimą, šiuo atveju per savo žioplumą pamiršo pakeisti sumą ir pavedimu sumokėjo ne visą pinigų sumą, trūko apie 20 Eur. Mano, jog draudimas nepagrįstai nutraukė sutartį su juo, nes sutartis galioti iki tos datos, iki kurios turėjo pakakti jo sumokėtos 81.09 Eur sumos. Jis nežinojo, kad sutartis su juo nutraukta. Papildomai atsakant į teismo klausimus Š. S. paaiškino, kad jis naudojasi elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , tai yra jo darbinis paštas. Šį darbinį paštą jis naudoja nuolat. Kadangi į savo paštą gauna daug kitų dokumentų (informacijos), todėl jam sudėtinga į kokius raštus reikia reaguoti, o į kurias ne. Patvirtino, kad gavo iš policijos tris nurodymus, paskui tris protokolus. Jis nesuprato, jog turėjo galimybę susimokėti pusė paskirtos baudos. Dėl draudimo sutarties tęsimo paaiškino, kad artėjant sutarties pabaigimo laikotarpiui, draudimo brokeris L. V. el. p. informuoja jį apie sutarties terminą pabaigą, kad reikia išspręsti klausimą dėl sutarties tęsimo. Tokiu atveju brokeris atsiunčia jam keletą pasiūlymų, jis išrenka priimtinesnį variantą ir apsidraudžia. Tame pasiūlyme buvo nurodyta 103,83 Eur suma, o jis sumokėjo tik 81.09 Eur. Taip gavosi dėl to, kad jis tiesiog darydamas pavedimą iš ruošinio, užmiršo pakeisti sumą. Jis sumokėjo didžiąją dalį sumos. Brokeris atsiuntė jam draudimo polisą su kuriuo jis ir važinėjo. Jei kas nors būtų jį įspėjęs, jis būtų iškarto sumokėjęs trūkstamą sumą. Jis negavo nei vienos žinutės iš draudimo. Jis yra gavęs 3 protokolus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokatas A. Š. paaiškino, kad nutarimai nubausti jo atstovaujamąjį priimti nepagrįstai, nes Š. S. sumokėjo, nors ir ne visą sumą, už draudimo sutarties tęsimą. Š. S. nėra gavęs nei vieno dokumento, pranešimo iš draudimo kompanijos apie tai, jog planuojama nutraukti sutartį su juo. Šioje situacijoje susiklostė situacija, kad asmuo faktiškai sumokėjo už automobilio draudimą, sutartis yra galiojanti, o Š. S. bausti administracinėmis nuobaudomis nebuvo pagrindo. Pažymi, jog Š. S. buvo išduotas brokerio draudimo polisas, kuris galiojo iki 2020 m. lapkričio mėn., o draudimas privalėjo vykdyti įstatymo 7 str. 2 d. reikalavimą bei nutraukti susitarimą jei asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas.

Liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UADBB ,,Perlo draudimo brokeris“ brokerio pareigose. Nurodė, kad Š. S. pažįsta kaip klientą, kuris nuolat draudžia savo automobilį naudojantis AB „Lietuvos draudimas“ paslaugomis. Dėl esamos situacijos paaiškino, kad besibaigiant draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui jis susisiekė su Š. S. bei apie tai jam priminė. Š. S. buvo pasiūlyti keli sutarties variantai, vieną jis išsirinko. L. V. teigimu jis žinomų kliento nurodytų elektroninių paštų išsiuntė jam draudimo sutartį bei mokėjimo sąskaitą 103,89 Eur sumai. Šioje sąskaitoje buvo nurodyta AB „Lietuvos draudimas“ banko atsiskaitomoji sąskaita, toliau su kliento mokamais pinigais jis neturėjo jokių reikalų. Kiek vėliau jis sulaukė skambučio iš Š. S., kuris teiravosi kodėl nutraukta automobilio draudimo sutartis. Liudytojas paskambinus į AB „Lietuvos draudimas“ sužinojo, jog Š. S. sumokėjo ne visą draudimo sumą, trūko apie 20 Eur. Kaip suprato, klientui buvo išsiųsti priminimai dėl trūkstamos sumos sumokėjimo, šie priminimai buvo siunčiami Š. S. nurodytais kontaktais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 415 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Eur.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Š. S. administracinės nuobaudos buvo paskirtos už ANK 415 str. 1 d. numatytų nusižengimų padarymą. ANK 415 str. 1 d. ir 2 d. numatyta atsakomybė atitinkamai už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir transporto priemonių, kurios yra be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. S. nesutinka, kad jis padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, ir nurodo, kad jis buvo sudaręs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ bei sumokėjo, nors ir ne visą sumą, už suteikta paslaugą, todėl mano, jog draudimo sutarties nutraukimas yra nepagrįstas, jis nebuvo tinkamai informuotas apie numatomą sutarties sutraukimą, mano, jog galėjo dalyvauti eisme, nes jo automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktų reikalavimais būtent Š. S. ir teko pareiga apdrausti transporto priemonę – automobilį „CITROEN C4 PICASSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytoju jis buvo nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d.

Š. S. savo skunde tiek teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, ar AB „Lietuvos draudimas“ nutraukus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu sutartį su juo nepažeidė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. 2 d. nuostatą, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiam draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas.

Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu gali būti jos pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.).

Įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Be kita ko, tai reiškia, kad jei vienašališko sutarties nutraukimo sutartinis pagrindas pripažįstamas nesąžiningu ir negaliojančiu, tai teismas kvalifikuoja, ar tos aplinkybės yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Sutartinio ir įstatyminio vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau.

Nagrinėjamoje skundo medžiagoje yra duomenų, jog automobilio „Citroen“ valdytojas Š. S. laiku nesumokėjo visos draudimo įmokos, t.y. vietoje išrašytos AB „Lietuvos draudimas“ mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) 103,89 Eur sumai, pastarasis mokėjimo pavedimu sumokėjo tik dalį sumos – 83,09 Eur. Likusią pinigų sumą (22,74 Eur) Š. S. nesumokėjo, nors jo nurodytais kontaktais (el. p.) draudikas siuntė pranešimus apie jo pareigą pilnai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl išrašytos sąskaitos sumos įmokėjimo. Pažymėtina, kad pagal šalių sutarties Bendrosios dalies 46.12 ir 48 punktus sutarties nutraukimo pagrindu gali būti sutarties pažeidimas, kuris pagal įstatymus ar jų nustatytus kriterijus pripažintinas esminiu.

TPDĮ 7 str. numato „Paprastoji ir grupinė draudimo sutartys draudiko iniciatyva gali būti nutraukiamos, jei draudėjas neįvykdo ar netinkamai įvykdo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytų pareigų tyčia ir kitais Civiliniame kodekse nurodytais atvejais“.

Teismui vertinant Š. S. veiksmus, ar vykdant automobilio draudimo sutarties sąlygas jis elgėsi sąžiningai ir, ar jis turėjo domėtis sutarties vykdymu, konstatuoja, kad pagrindas nutraukti sutartį buvo, AB „Lietuvos Draudimas“ tinkamai taikė galiojančias sutarties nuostatas, o kiek jos nereglamentuoja – įstatymo nuostatas, ir pagal jas sprendė, ar buvo pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus skundo argumentus, kad sutartis buvo nutraukta nenustačius sutarties nutraukimo pagrindo. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Pažymėtina, kad automobilio draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ buvo priimamos ne vienerius metus naudojantis draudimo brokerio L. V. paslaugomis, komunikavimas su juo buvo palaikomas naudojant el. p. ir telefoną, apie tai, jog pasikeitė jo (gyvenamosios vietos namų numeracija) jis neinformavo nei draudiką nei draudimo brokerį. Iš esamų duomenų matyti, kad pareiškėjas nustatytu laiku, nors pranešimai draudiko buvo siunčiami jo nurodytų duomenų pagrindu, šių trūkumų (dėl likusių pinigų sumokėjimo) nepašalino, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog draudikas pagrįstai nutraukė sutartį.

Taip pat, Š. S. skundu nesutinka su Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos A. S. 2020-03-03 priimtais nutarimais, pagal kurias jis nubaustas administracinėmis nuobaudomis įžvelgiant jo veiksmuose ANK 415 str. 1 d. požymius.

Kaip seka iš skundo tyrimo medžiagos, 2019-12-31 ir 2020-01-03 Vilniaus aps. VPK KPV pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 610 str., 611 str. nuostatomis, transporto priemonės savininkui Š. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus su administraciniais nurodymais pagal LR ANK 415 str. 1 d. ir išsiuntė juos į Š. S. deklaruota el. p. dėžutę, adresu (duomenys neskelbtini). Š. S. buvo pasiūlyta per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, t. y. iki 2020-02-01 ir 2020-02-05 sumokėti pusę LR ANK 415 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos - 60 eurų dėl užfiksuoto 2019-12-27 pažeidimo ROIK: (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-31 pažeidimo ROIK: (duomenys neskelbtini). Administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais buvo surašyti nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Nustatytu laiku Š. S. administracinių nurodymų neįvykdė, per trisdešimt dienų, kaip reikalauja ANK 611 str. į Vilniaus aps. VPK KPV neatvyko ir duomenų apie asmenį, kuris administracinių teisės pažeidimų padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančią transporto priemonę, nepranešė, nors Administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais buvo įteikti tinkamai.

2020-03-03 Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas A. S., vadovaujantis LR ANK 616 str. negavus jokiu prašymu, administracinio teisės pažeidimo bylas, ROIK (duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo Š. S. nedalyvaujant ir nutarimais Nr. 10-ANR_N-3586-2020 ir 10-ANR_N-3577-2020 paskyrė LR ANK 415 str. 1 d. sankcijoje numatytas nuobaudas - atitinkamai 90 ir 100 eurų piniginės baudas. Nutarimai priimti įsitikinus, kad atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.

Bylos duomenimis, policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolus su administraciniu nurodymu siuntė pareiškėjo deklaruota el. paštu (duomenys neskelbtini), tai jog Š. S. naudojasi šiuo paštu ir juo gaudavo įvairus dokumentus (pranešimus) jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad buvo gavęs tris nurodymus bei tris protokolus. Todėl teismo vertinimu, institucijos pareigūnai tinkamai laikantis galiojančių norminių aktų reikalavimais siuntė jam pranešimus su nurodymais, o tai, jog jis nesuprato šių nurodymų turinio teismas vertina kritiškai, kaip sieki išvengti administracinės atsakomybės.

Skundo medžiagos duomenimis, Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos specialistas A. S., vadovaudamasis LR ANK 34 str., 567 str., 569 str., 616 str., 617 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į įrodymų visumą konstatavo, kad Š. S. būdamas automobilio „CITROEN C4 PICASSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę dalyvaujančia viešajame eisme transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei padarė ANK 415 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą, paskyrus 90 Eur dydžio baudą medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) bei 100 Eur medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš teismo posėdyje duotų Š. S. parodymų, jis iš esmės suvokia, kad viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės turi būti apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis sumokėjo, nors ir ne visą privalomą sumą draudikui, pats nesiekė vengti pareigos vykdyti sutarties sąlygas, Š. S. neteistas, dirbantis, administracinė tvarka baustas už nešiurkštų pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad už nagrinėjamo nusižengimo padarymą administraciniu nurodymu skirtos baudos Š. S. nesumokėjo, tikėtina, per apsirikimą (pasikeitė jo gyvenamosios vietos statinių numeracija), teismas mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Š. S. ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią 60 eurų dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutarė:

Pareiškėjo Š. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10ANR-N-3586-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir Š. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirti 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10ANR-N-3577-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir Š. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirti 70 (septyniasdešimties) eurų baudą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.