Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteistas Danijos Karalystės Lyngby apylinkės teismo (Retten i Lyngby) 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu Nr. 1-4238/2019 (toliau - nuosprendis) pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 276a straipsnį, § 286 straipsnio 1 dalį (vagystė įsibraunant sunkinančiomis aplinkybėmis, 6 veikos), § 290 straipsnio 1 dalį (vogto daikto turėjimas, 1 veika) taip pat Užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 1 d., o šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę Danijos Karalystėje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstu Danijos Karalystės teisingumo ministerijos teikimu prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas), spręsti nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 1 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) priėmė sprendimą Danijos Karalystės teisingumo ministerijos teikimą tenkinti iš dalies: 1) pripažino nuosprendį dalyje dėl A. B. nuteisimo pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 276a ir § 286 straipsnio 1 dalį (vagystė įsibraunant sunkinančiomis aplinkybėmis, 6 veikos), § 290 straipsnio 1 dalį (vogto daikto turėjimas, 1 veika), bei paskirtą bausmę ir priėmė sprendimą vykdyti nuosprendį šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 2) atsisakė pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nuosprendžio dalį dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnyje; 3) priėmė sprendimą A. B. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 276a ir § 286 straipsnio 1 dalį (vagystė įsibraunant sunkinančiomis aplinkybėmis 6 veikos), § 290 straipsnio 1 dalį (vogto daikto turėjimas, 1 veika), paskirtą subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su atitinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi, 189 straipsnio 1 dalimi ir paskirti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties pradėjimo vykdyti dienos ir į bausmės laiką įskaičiuojant visą A. B. Danijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laiką. Teismo nutartyje nurodyta, kad atsižvelgus į tai, kad Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnyje numatyta veika nėra laikoma nusikalstama veika Lietuvos Respublikoje ir šioje dalyje nuosprendį atsisakoma pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje, taip pat atsižvelgus ir į tai, kad nuosprendyje nėra nurodyta, kokia bausmė buvo paskirta už šios nusikalstamos veikos padarymą bei kokiu būdu buvo bausmės subendrintos, pripažinus nuosprendį dėl kitų veikų pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 276a, § 286 § 290 straipsnius, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 2 mėnesiais.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Pamatiniame sprendime nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalis numato, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymo ir šio kodekso VII dalies nuostatas.

7. Apeliaciniame skunde pateiktais argumentais iš esmės keliamas klausimas tik dėl skundžiama nutartimi suderintos su BK laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nuosprendžiu, pagrįstumo, pažymint, kad pirmos instancijos teismas viršijo savo kompetenciją, kadangi teismas turėjo būti kreiptis į Danijos Karalystės kompetentingas institucijas su tikslu gauti informaciją apie tikslų bausmės dydį, kuri nuosprendžiu galėjo būti paskirta už Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnyje numatytos veikos padarymą, ir nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės subendrinimo tvarką. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiais apelianto skundo teiginiais ir pažymi, kad Įstatymo 9 straipsnis numato pareigą teismui suderinti laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais tuo atveju, kai yra priimami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 3-4 dalyse yra numatyti ir konkretūs reikalavimai, taikytini teismo tokiu būdu suderintos bausmės trukmei, t. y. suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, taip pat suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Tuo tarpu vertinant skundžiamos nutarties turinį matyti, kad šios imperatyvios įstatymų nuostatos nebuvo pažeistos, o nuosprendžiu paskirta bausmė sutrumpinta remiantis tuo, kad dalis nuosprendžio nebuvo pripažintas dėl to, kad Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnyje numatyta veika nėra laikoma nusikalstama veika Lietuvos Respublikoje. Tokiomis aplinkybėmis, kai dalis nuosprendžio nėra pripažįstama, iškyla objektyvi būtinybė patikslinti pripažintinos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir tai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais proceso dalis. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsniu, nėra pagrindo apelianto teiginiams, kad pirmos instancijos teismas, skundžiama nutartimi suderinęs su BK ir patikslinęs pripažintiną laisvės atėmimo bausmę, paskirtą nuosprendžiu, peržengė savo kompetencijos ribas.

8. Kartu aukštesnysis teismas kreipia dėmesį į tai, kad iš nuosprendžio, pateikto prie Danijos Karalystės teisingumo ministerijos atsiųsto liudytojo, turinio nėra nurodyta, kokia bausmė buvo paskirta už Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bei kokiu būdu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo suderintos. Kadangi pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR privalu su liudijimu pateikti nuosprendį arba jo patvirtintą kopiją, nėra pagrindo apelianto svarstymams, kad be Danijos Karalystės teisingumo ministerijos pateikto įsiteisėjusio nuosprendžio kopijos galėtų būti priimti kokie kiti Danijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimai dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės apelianto atžvilgiu, kuri turėtų tokią pačią teisinę galią kaip ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, juolab, kaip minėta, Įstatymo nuostatos nedraudžia šį klausimą savarankiškai išspręsti apylinkės teismui. Tuo tarpu vertinant pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje priimtą sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės sumažinimo 2 mėnesiais, aukštesnysis teismas vaisiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis ir tokį sprendimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis, t. y. teismo pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnyje numatyta veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį galėtų būti laikoma nesunkiu nusikaltimu, taip pat į tai, kad nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 276a ir § 286 straipsnio 1 dalį (vagystė įsibraunant sunkinančiomis aplinkybėmis 6 veikos), § 290 straipsnio 1 dalį (vogto daikto turėjimas, 1 veika), šio veikos po suderinimo su BK prilygintos 4 apysunkiams nusikaltimams, numatytiems BK 178 straipsnio 2 dalyje, 2 sunkiems nusikaltimams, numatytiems BK 178 straipsnio 3 dalyje ir vienam nesunkiam nusikaltimui, numatytam BK 189 straipsnio 1 dalyje, už ką bendrai nuosprendžiu buvo paskirta tik 2 metų 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė, todėl aukštesnysis teismas laiko pagrįstu skundžiama nutartimi priimtą sprendimą nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 2 mėnesiais.

9. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.