Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2455-535/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-09-07
Bylos Nr.: eI-2455-535/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01067-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: G. V.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Vaidas Paulauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-2455-535/2018Proceso Nr. 3-61-3-01067-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7, 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjai G. V., atsakovės atstovui advokatui Vaidui Paulauskui, atsakovės atstovams Livijui Čižikui ir Rolandui Mockui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl potvarkio panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Finansų ministerijos kanclerio 2018-02-27 potvarkį Nr. SP-84 „Dėl G. V. atleidimo“; 2) grąžinti ją į karjeros valstybės tarnautojos A lygio 16 kategorijos pareigas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamente arba kitas lygiavertes pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2018-02-28) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės jos naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėja paaiškina, kad Finansų ministerijos Valstybės iždo departamente Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriuje dirbo A lygio, 16 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos – skyriaus vedėjos pareigose. Finansų ministerija 2017-10-31 pranešimu „Dėl pareigybės panaikinimo“ informavo ją, kad siekiant optimizuoti ir efektyvinti Finansų ministerijos veiklą, finansų ministro 2017-10-27 įsakymu Nr. 1K-3 87 „Dėl Finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018-03-01 yra naikinama jos užimama pareigybė. Finansų ministerijos kancleris 2018-02-27 potvarkiu Nr. SP-86 „Dėl G. V. atleidimo“ atleido ją panaikinus pareigybę iš Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjos pareigų nuo 2018-02-28.

Akcentuoja, kad per visą įspėjimo laikotarpį, nuo 2017-10-31 iki 2018-02-28, Finansų ministerija neteikė jai jokios informacijos apie struktūrinių pertvarkymų pobūdį, tikslus, nepasiūlė nei tokios pačios kategorijos, nei žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

Atsakovė, atleisdama ją iš užimamų pareigų, iš esmės pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 43 str. 1 d., 44 str. 1 d. 9 p. nuostatas taip pat tokius valstybės tarnybos principus kaip įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, karjeros bei tarnybinio bendradarbiavimo užtikrinti visas teises ir garantijas, kurios įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų yra garantuojamos atleidžiamiems asmenims. Atsakovė atleisdama ją iš užimamų karjeros valstybės tarnautojos pareigų VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nesuteikė jai net minimalios informacijos, kokio pobūdžio struktūriniai pertvarkymai Finansų ministerijoje yra vykdomi, kokios pareigybės ir kodėl yra naikinamos, kokios naujos pareigybės yra sukuriamos, kokie nauji ar esami valstybės tarnautojai perims jos darbo funkcijas. Atleidžiama iš užimamų pareigų ji buvo žodžiu informuota, kad Valstybės iždo departamente vietoje Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus (šiame skyriuje dirbo pareiškėja) Apskaitos ir atskaitomybės bei ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriaus bus steigiamas visiškai naujas Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius. Buvo paaiškinta, kad paminėtų trijų naikinamų Valstybės iždo departamento skyrių darbuotojų pareigybės yra naikinamos.

Susipažinus su šiuo metu Finansų ministerijos tinklalapyje skelbiama ministerijos struktūra matosi, kad Valstybės iždo departamentas susideda iš 4 skyrių: 1) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus; 2) Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius; 3) Finansavimo ir analizės skyrius; 4) Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius. Susipažinusi su aptariamuose skyriuose dirbančių valstybės tarnautojų sąrašais, išsiaiškino, kad naujai sukurtame Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriuje dirba trys valstybės tarnautojos iš anksčiau buvusio Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriuje skyriaus, kuriame dirbo ir ji. Iš viešai prieinamų duomenų internetiniame tinklalapyje https://finmin.lrv.lt/lt/kontaktai matosi, kad ten nėra nurodytos Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriuje dirbančių valstybės tarnautojų pareigybės.

Akcentuoja, kad šios darbo funkcijos negalėjo būti panaikintos, kadangi atsiskaitymo su valstybės užsienio ir vidaus kreditoriais bei skolinių įsipareigojimų apskaitos koordinavimo ir administravimo poreikis niekur nedingo. Daro išvadą, kad jos darbo funkcijos buvo perduotos Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriui vadovaujančiai G. V., kuri apskritai negalėjo būti skiriama šio skyriaus vedėja, kadangi ji atliko tik laikinai einančios skyriaus vedėjos pareigas.

Pareiškėjos manymu, jos pareigybės panaikinimas galimai nėra realus ir faktiškai jos darbo funkcijos nėra panaikintos. Šį faktą patvirtina tai, kad dalis Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus, kuriame dirbo ji, darbuotojų buvo perkelti į naująjį Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrių. Iš viešai prieinamų duomenų nėra aiškus faktinis reorganizacijos pagrindas - nėra realių pokyčių, kurie prisidėtų prie efektyvumo, nepaaiškinta, kokie realūs pokyčiai - funkcijų perskirstymas, atsisakymas ar pan. ir kaip kokybiškai prisidėjo prie strateginių tikslų siekimo.

Aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo pasiūlytos kitos pareigos yra esminis VTĮ 43 str. 1 d. pažeidimas, leidžiantis daryti išvadą, kad jos atleidimo iš pareigų procedūra buvo iš esmės neteisėta ir pažeidžianti imperatyvius įstatymo reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, Finansų ministerijoje įspėjimo laikotarpiu buvo ir šiuo metu yra ne viena pareigybė, kurią ji galėjo užimti, tačiau atsakovė neteikė jokių pasiūlymų, tokiu būdu pažeisdama pareigą bendradarbiauti ir realiai užtikrinti VTĮ 43 str. 1 d. įgyvendinimą.

Jai yra žinoma, kad iki 2018-02-08 Finansų ministerijoje, Valstybės iždo departamente buvo laisvi 3 vedėjų etatai (A lygis, 16 kategorija), kurie galėjo būti siūlomi jai: Apskaitos ir atskaitomybės skyriuje, Finansavimo skyriuje ir Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriuje, tuo metu vedėjų pareigas ėjo laikinai paskirti darbuotojai G. V., B. Š. – R. ir D. R.. Be to, žinoma, kad yra steigiami 4 vedėjų pavaduotojų etatai (A lygis, 15 kategorija), visi jie buvo laisvi arba pareigas vykdė laikinai paskirti darbuotojai: Apskaitos ir atskaitomybės skyriuje - nebuvo paskirto pavaduotojo, Finansavimo skyriuje - pavaduotojas Č. A. (gruodį suėjo 65 m., etatas atsilaisvino) ir laikinai einanti pavaduotojos pareigas J. P., Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriuje - laikinai einanti pavaduotojos pareigas J. S.. Tai reiškia, kad Finansų ministerija įspėjimo laikotarpiu turėjo galimybę pasiūlyti jai tiek lygiavertę (A lygio 16 kategorijos), tiek ir jos sutikimu, žemesnės kategorijos (A lygio 15 kategorijos) pareigybę, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir neteikė jai VTĮ 43 str. 1 d. aptartos informacijos apie laisvas pareigybes.

Jai nėra aišku, kokių subjektyvių ar objektyvių atrankos kriterijų pagrindu buvo nuspręsta konkrečius valstybės tarnautojus perkelti į naujai sukurtą skyrių, o likusius valstybės tarnautojus atleisti iš pareigų.

Pažymi, kad ji Finansų ministerijoje dirbo beveik 23 metus. Per šį laikotarpį neturėjo tarnybinių nuobaudų, visuomet buvo vertinama gerai arba labai gerai. Vertinant valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas galimybes, ji dėl savo daugiametės vadovaujamo darbo patirties ir įgūdžių, turi didelį konkurencinį pranašumą. Per jos vadovavimo metus skyrius įsisavino 3 automatizuotas apskaitos ir statistikos sistemas - DMFAS, NAV1SION ir SAP, kurių diegimas pareikalavo papildomo darbo vakarais ir savaitgaliais. Buvo perimtos iš kitų departamentų papildomos finansinio turto, valstybės garantijų ir valstybės skolos apskaitos funkcijos. Tačiau, jos galimybės būti perkeltai į kitas lygiavertes pareigas nebuvo vertintos. Jai nėra žinoma, kokių atrankos kriterijų pagrindu buvo nuspręsta ją atleisti iš užimamų pareigų, o kitus mažesnę patirtį turinčius darbuotojus, tame tarpe ir sulaukusius senatvės pensijos amžiaus, palikti dirbti Finansų ministerijoje.

Atkreipia dėmesį, kad jai šiuo metu yra 62 metai. Paskutinius beveik 23 metus ji dirbo būtent Finansų ministerijoje, niekada nebuvo kilę klausimų dėl jos kvalifikacijos, jos darbas buvo gerai vertinamas. Per visą įspėjimo laikotarpį nuo 2017-10-31 iki 2018-02-28 tikėjosi, kad darbdavys elgsis sąžiningai ir teisingai šioje situacijoje, įvertins jos lojalumą, daugiametę praktiką. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ne tik pažeidė imperatyvias atleidimą iš valstybės tarnybos reglamentuojančias teisės normas, tačiau akivaizdžiai stengiasi nuslėpti informaciją apie struktūrinių pertvarkymų esmę, naikinamas ir laisvas pareigybes į kurias ji galėjo būti perkelta.

Atleista iš užimamų karjeros valstybės tarnautojos pareigų patyrė didžiulį stresą ir iki šiol besitęsiančią nervinę įtampą, pablogėjo sveikata, todėl teko kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti vaistus. Tikėjosi, kad jai bus sudarytos galimybės dirbti Finansų ministerijoje iki sueis senatvės pensijos amžius. Šiuo metu ji turi ribotas persikvalifikavimo galimybes, tiek daug metų dirbus vienoje darbovietėje tam tikroje srityje, jai gali būti sudėtinga susirasti kitą darbą. Nurodytų argumentų pagrindu, teismui pripažinus jos atleidimą iš pareigų neteisėtu, prašo teismo priteisti teisingą ir protingą neturtinės žalos sumą, kurią vertina 5 000 Eur suma.

Šalies argumentai

Atsakovė Finansų ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteiktina teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kurio 11 straipsnyje yra nustatyta, kad vidaus administravimo tikslas yra užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Valstybės iždo departamento struktūriniai pertvarkymai įgyvendinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017-10-27 įsakymu Nr. 1K-387 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, 2018-02-13 įsakymu Nr. 1K-60 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“, 2018-02-21 įsakymu Nr. 1K-84 „Dėl Finansų ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo“ ir 2018-02-21 įsakymu Nr. 1K-85 „Dėl Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės iždo departamento struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti Lietuvos Respublikos finansų ministro sprendimais, Valstybės iždo departamento struktūriniai pakeitimai yra atlikti kompetentingo subjekto, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šie Valstybės iždo departamento struktūriniai pakeitimai atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja skunde nėra nurodžiusi jokių objektyvių ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kad atlikti Valstybės iždo departamento struktūriniai pertvarkymai kaip nors prieštarautų Finansų ministerijos veiklos tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ministerija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėja skunde tik labai abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad nėra atlikta jokių realių pokyčių, kurie prisidėtų prie Finansų ministerijos veiklos efektyvumo ir kokybiško strateginių tikslų siekimo.

Iš finansų ministro įsakymų, matyti, kad Valstybės iždo departamentas po atliktų struktūrinių pakeitimų realiai sumažėjo tiek struktūrinių padalinių skaičiumi (vietoj 6 departamento skyrių, liko - 4 skyriai), tiek ir valstybės tarnautojų pareigybių skaičiumi (vietoj 50 departamento pareigybių, liko - 32 pareigybės). Atkreipia dėmesį, kad šiais struktūriniais pertvarkymais buvo realiai siekiama optimizuoti Valstybės iždo departamento veiklą, atsisakyti funkcijų tarp padalinių dubliavimosi bei efektyviau ir racionaliau panaudoti (paskirstyti) departamento žmogiškuosius išteklius.

Vertinant pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumą, kurį pareiškėja kvestionuoja skunde, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip iki Valstybės iždo departamento struktūrinių pertvarkymų, t. y. iki 2018-02-28, šiame departamente buvo organizuojama valstybės piniginių išteklių apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo funkcija, kadangi vienas iš Valstybės iždo departamento struktūrinės pertvarkos tikslų buvo optimizuoti valstybės piniginių išteklių apskaitos funkciją, eliminuojant perteklinius informacijos judėjimo srautus tarp Valstybės iždo departamento padalinių ir perskirstant žmogiškuosius išteklius.

Valstybės iždo departamento struktūriniai pertvarkymai, kuriais iš esmės trys Valstybės iždo departamento struktūriniai padaliniai buvo apjungti į vieną struktūrinį padalinį, naujojo struktūrinio padalinio vadovo pareigybė gali būti tik viena. Atkreipia dėmesį, kad ir pati pareiškėja savo skunde sutinka su tokia pozicija, teigdama, kad jos funkcijos buvo perduotos Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigybei. Todėl pareiškėjos teiginiai, jog jos pareigybė negalėjo ir nėra realiai panaikinta, nes jos pareigybei priskirtos funkcijos negalėjo būti panaikintos ir niekur nedingo, yra teisiškai nepagrįstos.

Paaiškina, kad visi Lietuvos Respublikos finansų ministro priimti teisės aktai dėl Valstybės iždo departamento struktūrinės pertvarkos buvo priimti iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo ir naujų pareigybių įsteigimo. O tai reiškia, kad pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos metu egzistavo visa reikiama informacija, kurios pagrindu buvo galima spręsti apie pareiškėjos galimybę toliau dirbti valstybės tarnyboje. Akcentuoja, kad pareiškėja buvo ilgametė Finansų ministerijos darbuotoja (ministerijoje dirbo daugiau nei 20 metų) ir žinojo arba turėjo žinoti, kad pagal Finansų ministerijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-10-15 įsakymu Nr. 1K-251 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, visi finansų ministro įsakymai, ministerijos kanclerio potvarkiai yra registruojami ir saugomi ministerijos dokumentų valdymo padalinyje.

Pastebi, kad pareiškėja gindama savo galimai pažeistas teises dėl atleidimo iš pareigų nėra nuosekli, t. y. pareiškėja skunde vienoje vietoje teigia, kad Finansų ministerija jai nesuteikė jokios informacijos apie Valstybės iždo departamento struktūrinius pokyčius, kokios pareigybės ir kodėl yra naikinamos, tačiau jau kitoje vietoje pareiškėja teigia, kad „buvo informuota, kad Valstybės iždo departamente vietoj Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus, Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus bei Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriaus bus steigiamas visiškai naujas Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius“.

Pastebi, kad Finansų ministerija, vykdydama struktūrinius pokyčius, buvo pakankamai aktyvi, įvairiomis priemonėmis teikdama informaciją, susijusią su ministerijoje vykdomais struktūriniais pokyčiais (tame tarpe ir Valstybės iždo departamento struktūrine pertvarka). Atkreipia dėmesį, kad struktūrinės pertvarkos vyko visoje ministerijoje, o ne tik Valstybės iždo departamente (iš daugiau kaip 20 ministerijos administracijos padalinių, tik 6 administracijos padaliniai nebuvo susiję su struktūrinėmis pertvarkomis). Tiek Finansų ministerijos administracijos padalinių ir jų struktūrinių padalinių vadovai, tiek ir visi kiti ministerijos valstybės tarnautojai buvo periodiškai supažindinami su ministerijoje vykdomų struktūrinių pertvarkų eiga, buvo kviečiami į planuojamų pokyčių pristatymus, buvo viešai pristatyta planuojama ministerijos administracijos struktūra ir skirtas laikas diskusijoms ir pasiūlymams dėl naujos struktūros, ministerijos vidiniame intraneto puslapyje buvo sukurta atskira skiltis „Pokyčių dienoraštis“ skirta ministerijoje vykdomiems pokyčiams.

Pareiškėjai galėjo būti siūlomos tik A lygio 16 kategorijos arba jos sutikimu žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Vadovaujantis VTĮ 43 str. 1 d. nuostatomis bei atsižvelgus į teismų praktikoje suformuluotas aptariamo teisės akto nuostatų taikymo taisykles, pareiškėjos garantija tęsti tarnybą Finansų ministerijoje galėjo būti realiai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu Finansų ministerijoje iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo butų buvę laisvos (atsiradę laisvos) to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos ir jeigu pareiškėjos dalykinės savybės atitiktų pareigybės, kurią pareiškėja pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pažymi, kad Finansų ministerija, įvertinusi pareiškėjos dalykines savybes, t. y. įgytą išsilavinimą, turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, nepasiūlė pareiškėjai užimti laisvų (steigiamų) to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybes tarnautojo pareigų, kadangi tokių pareigų, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėja atitiktų, nebuvo.

Pareiškėjos kaip skyriaus vadovo funkcijos nebuvo tiesiogiai susiję su finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų apskaita, o funkcijos buvo daugiau organizacinio, koordinacinio pobūdžio (vadovavimu, tam tikrų veiklos sričių koordinavimu); skyriaus vedėjo pareigybei buvo pavesta koordinuoti skolinių įsipareigojimų administravimo klausimus. Tuo tarpu Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-02-03 įsakymu Nr. 1K-051 „Dėl pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 4 punkte yra nustatyta, kad Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė reikalinga užtikrinti teisingą valstybės iždo administruojamo finansinio turto ir įsipareigojimų: paskolų, vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių ir kito finansinio turto bei įsipareigojimų apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkimo parengimą. Atitinkamai veiklos sritis šiai pareigybei - finansinio turto ir įpareigojimų apskaitos. Taigi matyti, kad pagal pasirinktą Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus darbo organizavimo formą, būtent skyriaus vedėjo pavaduotojas buvo atsakingas už finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų apskaitą ir finansines ataskaitas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai negalėjo būti pasiūlytos Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigos, kadangi pareiškėja neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų (darbo patirties, išsilavinimo), t. y. neturi aukštojo universitetinio arba jam prilyginto socialinių mokslų studijų srities buhalterinės apskaitos krypties išsilavinimo bei darbo patirties tvarkant viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS).

Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo ir įvertinusi pareiškėjos pasyvų elgesį nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą iki jos atleidimo iš pareigų (pareiškėja per visą įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpį pati nesidomėjo Valstybės iždo departamento struktūriniais pokyčiais, neteikė prašymo pateikti vienokią ar kitokią su struktūriniais pokyčiais susijusią informaciją, neteikė pasiūlymų ar pastabų dėl Valstybės iždo departamento struktūros, pareigybių ir jų aprašymų, nors visiems ministerijos tarnautojams, tame tarpe ir pareiškėjai, buvo pristatyti ministerijos administracijos struktūriniai pokyčiai ir skirta laiko konsultavimuisi su tarnautojais), mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog Finansų ministerija nebendradarbiavo su pareiškėja ir neteikė jai informacijos, yra nepagristi ir prieštaraujantys aukščiau šiame atsiliepime į skundą nurodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad Finansų ministerijoje buvo skelbiama informacija apie struktūrinius pertvarkymus.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad jai yra žinoma, kad iki 2018-02-28 Valstybės iždo departamente buvo laisvos trys skyrių vedėjų pareigybės (A lygis, 16 kategorija), kurios galėjo būti siūlomos jai, taip pat jos žiniomis tame pačiame departamente yra steigiamos ir 4 vedėjo pavaduotojų pareigybės (A lygis, 15 kategorija). Valstybės iždo departamente buvo įgyvendinti struktūriniai pertvarkymai, kurie įsigaliojo 2018-03-01 Struktūriniai pertvarkymai buvo susiję tiek su departamento struktūrinių padalinių mažinimu (vietoj 6 skyrių, liko 4 skyriai), tiek su pareigybių sumažinimu (vietoj 50 pareigybių, patvirtintos 32 pareigybės). Pareiškėjos paminėti struktūriniai padaliniai buvo reorganizuoti ir galiojo tik iki 2018-02-28, todėl perkelti pareiškėją į nurodytų padalinių pareigybes, kurios buvo panaikintos, nebuvo objektyvių galimybių.

Pareiškėja kompensaciją už priverstinę pravaikštą, jeigu pareiškėjos atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, galėtų gauti tik už tą laikotarpį už kurį jai nebuvo mokama išeitinė išmoka. Mano, kad pareiškėjos skunde nurodytas reikalavimas priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo jos atleidimo dienos, t. y. 2018-03-01 iki grąžinimo į darbą dienos, yra nepagrįstas.

Pareiškėja iš Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigų buvo atleista teisėtai, todėl nesant Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjos atleidimo, nėra ir visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant visų civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, nėra teisinio pagrindo iš Finansų ministerijos pareiškėjai priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl potvarkio, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos vadovaujantis VTĮ 44 str. 1 d. 9 p., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ėjo Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjos pareigas (A lygis 16 kategorija).

Finansų ministras 2017-10-27 įsakymu Nr. 1K-387 ,,Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 ,,Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998-09-08 nutarimu Nr. 1088 ,,Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 14.9 papunkčiu, pakeitė Finansų ministerijos administracijos struktūrą, patvirtintą finansų ministro 2002-06-28 įsakymu Nr. 201 ,,Dėl struktūros patvirtinimo“ ir 9 punktą išdėstė taip : 9. Valstybės iždo departamentas: 9.1. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius; 9.2. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius; 9.3. Finansavimo ir analizės skyrius; 9.4. Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius. Nustatė, kad įsakymas įsigalios 2018-03-01.

Finansų ministerijos kancleris 2017-10-31 pranešimu Nr. IP-440 ,,Dėl pareigybės panaikinimo“ informavo G. V., kad nuo 2018-03-01 jos užimama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė bus panaikinta. Paaiškino, kad jai siūlys kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, jei tokių bus ir ji atitiks keliamus reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į Darbo kodekso 135 straipsnyje nustatytą pirmenybės teisę būti paliktam dirbti. Jeigu tokių nebus, jai bus siūlomos žemesnės kategorijos pareigos, o jų nesant arba nesutikus su siūlomomis pareigomis, ji nuo 2018-02-28 bus atleista iš užimamų pareigų. Taip pat pranešime išaiškino atleidžiamo iš pareigų valstybės tarnautojui priklausančių išmokų mokėjimo tvarką.

Finansų ministerijos kanclerio 2018-02-27 potvarkiu Nr. SP-86 G. V. 2018-02-28 buvo atleista panaikinus pareigybę iš Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjo pareigų (A lygis 16 kategorija).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuojantis VTĮ ir kiti teisės aktai. VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.

Pagal nuoseklią teismų praktiką, viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas (LVAT 2012-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2017-02-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir kt.).

Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti, inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (LVAT 2012-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2017-02-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir kt.).

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo), kuriais įgyvendinamas viešojo administravimo subjekto struktūros pertvarkymas, politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.), o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2348/2012 ir kt.).

Tokio pobūdžio bylose teismas įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai, inter alia (be kita ko), yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-43/2013, taip pat LAT 2007-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).

Taigi, vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, teismas šioje byloje nevertina Finansų ministerijos veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nagrinėja, ar skundžiamais veiksmais nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai bei neviršyta Finansų ministerijos kompetencija.

Pareiškėja teigia, jog Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento struktūros pertvarkymu Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigybės panaikinimas galimai nėra realus, faktiškai šios pareigybės funkcijos nebuvo panaikintos, taip pat nėra aiškus faktinis reorganizacijos pagrindas, nėra realių pokyčių, kurie prisidėtų prie Finansų ministerijos veiklos efektyvumo ir kokybiško strateginių tikslų siekimo.

Kaip nustatyta, pareiškėja iš Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjos pareigų atleista remiantis VTĮ 44 str. 1 d. 9 p., pagal kurį iš valstybės tarnybos valstybės tarnautojas yra atleidžiamas, kai panaikinama jo pareigybė.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai, inter alia (be kita ko), yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-43/2013, taip pat LAT 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).

Vertinant, ar pareiškėjos pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo ji atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, ar paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjos atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai.

Aplinkybė, kad dalis pareiškėjos iki atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudarytų pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog išliko ir pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. atleisto valstybės tarnautojo pareigybė (LVAT 2010-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–247/2010, 2012-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1954/2012, 2012-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–3085/2012, 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2348/2012 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar dėl Finansų ministerijos struktūrinių pertvarkymų buvo realiai panaikinta pareiškėjos pareigybė.

Kaip minėta, kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (LVAT 2012-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsniu, ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai; ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą, tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 str. 1 d., 3 d. 1 ir 9 p.). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad ministras, būdamas politiku, atsakingu už Vyriausybės programoje įtvirtintų jam pavestos valdymo srities vystymo strateginių nuostatų įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę ministerijos darbo organizavimo ir struktūros sutvarkymo srityse.

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., LVAT 2011-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, 2012-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2018-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018 ir kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012). Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011, 2009-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, 2013-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013 ir kt.). VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Specialiųjų pareiginių reikalavimų nustatymo tikslas yra užtikrinti, kad norintis užimti atitinkamas pareigas asmuo turėtų tinkamą pasirengimą atlikti šiai pareigybei priskiriamas funkcijas. Toks tinkamumas, be kita ko, pasireiškia atitinkamos kvalifikacijos bei praktinių įgūdžių turėjimu (žr., pvz., LVAT 2011-11-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3172/2011). LVAT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog būtina kiekvienu atveju vertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (žr., pvz., LVAT 2009-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, 2011-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-686/2011, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo I dalį, skelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 24, 2013, p. 466).

Iš byloje pateikto Valstybės iždo departamento, veikusio iki 2018-02-28, nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-05-27 įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl finansų ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Valstybės iždo departamento nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, 4 punkto matyti, kad departamentą sudarė Apskaitos ir atskaitomybės, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos, Prognozavimo ir rizikos valdymo, Finansavimo, Skolinių įsipareigojimų administravimo bei Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriai. Pagal Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, patvirtintą finansų ministro 2002-06-28 įsakymu Nr. 200 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ Valstybės iždo departamente, veikusiame iki 2018-02-28, buvo patvirtinta 50 valstybės tarnautojų pareigybių: Apskaitos ir atskaitomybės skyriuje - 9 pareigybės; Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriuje - 4 pareigybės; Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriuje - 5 pareigybės; Finansavimo skyriuje - 14 pareigybių; Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriuje - 8 pareigybės; Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriuje - 6 pareigybės; 1 direktoriaus, 2 direktoriaus pavaduotojo ir vyresniojo specialisto (referento) pareigybės.

Pagal Valstybės iždo departamento, pradėjusio veikti nuo 2018-03-01, nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2018-02-13 įsakymu Nr. 1K-60 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“, 4 punktą, departamentą sudaro: Finansavimo ir analizės, Iždo apskaitos ir atskaitomybės, Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriai. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2018-02-21 įsakymu Nr. 1K-84 „Dėl Finansų ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo“ Valstybės iždo departamentui patvirtino 32 valstybės tarnautojų pareigybes: Finansavimo ir analizės skyriuje - 10 pareigybių; Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriuje -10 pareigybių; Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriuje - 4 pareigybės; Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriuje - 5 pareigybės; 1 direktoriaus ir 2 direktoriaus pavaduotojo pareigybės.

Minėtų administracinių aktų duomenys patvirtina, kad Valstybės iždo departamentas po atliktų struktūrinių pakeitimų sumažėjo padalinių skaičiumi, t. y. vietoj 6 departamento skyrių, liko - 4 skyriai, taip pat buvo sumažintas ir valstybės tarnautojų pareigybių skaičius, t. y. vietoj 50 departamento pareigybių, liko 32 pareigybės. Konstatuotina, kad Finansų ministerija Valstybės iždo departamento struktūriniais pertvarkymais realiai siekė optimizuoti departamento veiklą, atsisakyti funkcijų tarp padalinių dubliavimo bei efektyviau ir racionaliau panaudoti departamento žmogiškuosius išteklius.

Pagal Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus, veikusio iki 2018-02-28, nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2016-05-27 įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl finansų ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. IK-155 „Dėl Valstybės iždo departamento nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, 4 punktą, skyriaus veiklos tikslas - dalyvauti formuojant valstybės politiką finansų politikos ir atskaitomybės srityse, kiek tai susiję su valstybės biudžeto piniginių išteklių kaupimu valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje, valstybės biudžeto lėšų apskaitos tvarkymu, valstybės biudžeto ir suvestinio savivaldybių biudžetų vykdymo ir valstybės iždo finansinių ataskaitų rinkinių rengimu.

Pagal Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriaus, veikusio iki 2018-02-28, nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2016-05-27 įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl finansų ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Valstybės iždo departamento nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, 4 punktą, skyriaus veiklos tikslas yra dalyvauti formuojant valstybės politiką finansų politikos ir atskaitomybės srityse, kiek tai susiję su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, valstybės išteklių fondų lėšų kaupimu valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje, jų išdavimu, šių procesų apskaitos tvarkymu ir ataskaitų rengimu.

Pagal Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus, veikusio iki 2018-02-28, nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2016-05-27 įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl finansų ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. IK-155 „Dėl Valstybės iždo departamento nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, 4 punktą, skyriaus veiklos tikslai yra: organizuoti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos finansinių įsipareigojimų, susijusių su valstybės skola, vykdymą - kontroliuoti paskolų grąžinimo, Vyriausybės vertybinių popierių emisijų išpirkimo, išvestinių finansinių priemonių taikymą, kitų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo bei palūkanų mokėjimo grafiku ir atlikti mokėjimus valstybės kreditoriams; tvarkyti Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų, finansinio turto, valstybės garantijų ir Vyriausybės išvestinių finansinių priemonių apskaitą, rengti finansines ataskaitas, naudojant valstybės skolos informacinėse sistemose esančius duomenis, ir teikti jas vartotojams; rengti statistinius valdžios sektoriaus ir subsektorių skolos duomenis ir teikti juos vartotojams.

Įvertinus minėtų skyrių veiklos sritis, matyti, kad iki Valstybės iždo departamento struktūrinių pertvarkymų, valstybės piniginių išteklių, laikomų valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje (valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų bei piniginių lėšų, kurias Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi, pasiskolinusi, paskolinusi ar kitaip investavusi) ir valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo funkcijos buvo vykdomos net trijuose Valstybės iždo departamento struktūriniuose padaliniuose, tai Apskaitos ir atskaitomybės, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos bei Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriuose.

Pagal Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus nuostatus, patvirtintus finansų ministro 2018-02-13 įsakymu Nr. 1K-60 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo“, skyriaus veiklos tikslas yra įgyvendinti valstybės politiką valstybės iždo srityje, kiek tai susiję su valstybės iždo finansine atskaitomybe, Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansine ir biudžeto vykdymo atskaitomybe, valstybės biudžeto ir suvestinių savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių parengimu bei valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymu.

Palyginus jau aptartų iki struktūrinių pokyčių minėtų trijų skyrių veiklos sritis valstybės piniginių išteklių srityje ir Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus veiklos tikslus, konstatuotina, kad Apskaitos ir atskaitomybės, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių vykdomos funkcijos po struktūrinių pokyčių buvo sukoncentruotos į vieną Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrių.

Iš Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus, veikusio iki 2018-02-28, nuostatų matyti, kad skyriaus veiklos tikslas orientuotas išimtinai į valstybės piniginių išteklių apskaitos tvarkymą ir finansinę atskaitomybę, tuo tarpu Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus veiklos tikslai buvo finansinių įsipareigojimų, susijusių su valstybės skola, vykdymas, jų apskaita ir statistinių duomenų rengimas.

Šios aplinkybės patvirtina, kad naujojoje struktūroje buvusių struktūrinių padalinių ir pareigybių funkcijos buvo perskirstytos tarp naujai steigiamų padalinių ir pareigybių, bendras pareigybių skaičius sumažėjo, t. y. įvyko realūs struktūriniai pokyčiai ir funkcijų perskirstymas, kurių rezultate buvo sumažintas pareigybių skaičius ir struktūriniame padalinyje, kuriame dirbo pareiškėja.

Apibendrinus darytina išvada, kad struktūriniame padalinyje, kuriame dirbo pareiškėja įvyko realus pareigybių panaikinimas.

Aptarta teisinė situacija, kai panaikinus dalį pareigybių tenka pergrupuoti darbuotojus, lemia, kad sprendžiant darbuotojų tolesnio valstybės tarnyboje klausimą bei jų pirmumo teisę užimti atitinkamas pareigybes, turi būti vadovaujamasi VTĮ 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 7 dalies bei Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatomis (LVAT 2012-0416 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012).

Kadangi Valstybės iždo departamento struktūriniai pertvarkymai, kuriais iš esmės trys Valstybės iždo departamento struktūriniai padaliniai buvo apjungti į vieną struktūrinį padalinį, naujojo struktūrinio padalinio vadovo pareigybė gali būti tik viena.

Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme buvo nustatyti šie specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities ekonomikos arba viešojo administravimo krypties išsilavinimą; būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės skolinimosi politiką, valstybės skolos apskaitą bei jos valdymą, taip pat su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo valstybės skolos apskaitos metodologijos reikalavimais; būti susipažinusiam su viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartais (toliau - VSAFAS), kitais viešojo sektoriaus subjektų buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais; išmanyti valstybės iždo, kaip viešojo sektoriaus subjekto, apskaitos ypatumus; mokėti dirbti šiomis kompiuterio programomis: MS Word, MS Excel, MS PowerPoint, Internet Explorer; būti susipažinusiam su dokumentų rengimo taisyklėmis bei teisės aktų rengimo rekomendacijomis; gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, mokėti rinkti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas bei teikti pastabas ir pasiūlymus; gebėti savarankiškai pasirinkti darbo metodus, planuoti ir organizuoti skyriaus ir savo darbą.

Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme buvo nustatyti šie specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities ekonomikos arba vadybos ir verslo administravimo krypties išsilavinimą; būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą, biudžeto lėšų naudojimą, šių procesų apskaitą; būti susipažinusiam su viešojo sektoriaus subjektų buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat su viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS); išmanyti valstybės iždo, kaip viešojo sektoriaus subjekto, apskaitos ypatumus; turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį finansų valdymo ir/ar buhalterinės apskaitos srityje; būti susipažinusiam su dokumentų rengimo taisyklėmis ir teisės aktų rengimo rekomendacijomis; gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, taip pat mokėti kaupti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas ir teikti pastabas ar pasiūlymus; mokėti dirbti šiomis kompiuterio programomis: MS Word, MS Excel, Internet Explorer, taip pat su informacinėmis apskaitos programomis Oracle EBS ir Navision Financial sistemose; gebėti savarankiškai pasirinkti darbo metodus, planuoti ir organizuoti savo darbą.

Darytina išvada, kad Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus veiklos mastai praplatėjo palyginus su Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus veiklos mastais, todėl ministerija pagrįstai naujai įsteigto skyriaus vedėjui patvirtino platesnės kompetencijos pareigybinius nuostatus,

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjo ir Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymus, ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad reikalavimai Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vedėjo ir Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigybėms skiriasi.

Nustačius, kad skiriasi anksčiau aprašytuose pareigybių aprašymuose nustatyti specialieji reikalavimai, turi būti vertinama, ar šie skirtumai yra pagrįsti ir jais nėra siekiama dirbtinai paneigti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Tą iš esmės siekia įrodyti pareiškėja.

Sprendžiant dėl asmens galimybės eiti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikties bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimams, atsižvelgiama į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų teisės aktuose valstybės tarnautojams nustatytų garantijų įgyvendinimą (žr. LVAT 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012).

Vertinant minėtų pareigybių aprašymų skirtumus taip pat pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT 2012-12-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).

Vertinant bendruosius ir specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojams taip pat yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimas Nr. 685 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“. Metodikos 5 punktas nustato, kad aprašant pareigybę turi būti apibrėžiama jos paskirtis, nustatomos bendrosios ir / ar specialiosios veiklos sritys, pareigybei priskiriamos funkcijos, specialieji reikalavimai atitinkamas pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis, atsižvelgiama į pareigybės paskirtį ir teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas. Metodikos 11 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Metodikos 11.1 papunktyje nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatomas reikiamas išsilavinimas gali būti apibrėžiamas per studijų sritį (sritis), kvalifikacinį laipsnį ir / ar profesinę kvalifikaciją, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą.

Taigi, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigybė buvo įsteigta panaikinus Apskaitos ir atskaitomybės, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių vykdomas funkcijas.

Vertinant specialiuosius reikalavimus turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį finansų valdymo ir/ar buhalterinės apskaitos srityje Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigybei, konstatuotina, kad nustačius, jog ši pareigybė įsteigta atliekant realius organizacijos pakeitimus, atsakovė turi plačią diskrecijos teisę spręsti dėl savo struktūros ir joje veikiančių žmonių. Kaip minėta anksčiau, viešojo administravimo subjektas, būdamas atsakingas už įgyvendinimą valstybės politikos atitinkamoje jam pavestoje srityje, nustatydamas administracijos struktūrą (inter alia, panaikindamas, pakeisdamas, įsteigdamas valstybės tarnautojų pareigybes), turi teisę veikti savo nuožiūra, jei tai nėra padaryta viešojo administravimo subjekto steigėjo. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., LVAT 2008-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010).

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos, o tarnautojas, pretenduojantis į atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2013-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013; 2011-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011; 2009-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009).

Teismas palaiko atsakovės argumentus dėl sprendimo į Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą įtraukti specialųjį konkretų patirties reikalavimą (turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį finansų valdymo ir/ar buhalterinės apskaitos srityje).

Pareiškėja akcentuoja savo darbo patirtį ir profesinius pasiekimus, kurie iš tiesų rodo jos profesionalumą jos veiklos srityje, ir aukštus pasiekimus, tačiau teismas nesutinka su pareiškėja, kad ilgametė darbo patirtis šiuo atveju turi būti besąlygiškai vertinama kaip svarbesnė nei tam tikros srities išsilavinimas. Kaip minėta anksčiau, atsakovė turi plačią diskrecijos teisę organizuoti savo struktūrą ir spręsti, kokios jos tarnautojų dalykinės savybės geriausiai prisidėtų prie efektyvaus įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja valstybės įstaigų suteikti prioritetą darbo patirčiai, o ne asmens išsilavinimui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad visi specialieji reikalavimai daugiau ar mažiau siaurina galinčių pretenduoti asmenų ratą. Be to, Metodikos 11 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Taigi, specialieji reikalavimai yra institucijos teisė ir jie laikytini nepagrįstais tik tuo atveju, jei jie visiškai nesietini su konkrečių priskirtų tai pareigybei funkcijų atlikimu. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad specialusis reikalavimas turėti tam tikrą patirtį yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad 2018-02-08 Valstybės iždo departamente buvo laisvos trys skyrių vedėjų pareigybės (A lygis, 16 kategorija), kurios galėjo būti siūlomos jai, konstatuotina, kad pareiškėjos skunde paminėti struktūriniai padaliniai buvo reorganizuoti ir galiojo tik iki 2018-02-28, todėl perkelti pareiškėją į nurodytų padalinių pareigybes, kurios buvo panaikintos, nebuvo objektyvių galimybių.

Pagal ABTĮ reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio ginčą, 2013-10-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013 yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Finansų ministerija įgyvendino realią struktūros reformą, kurios metu buvo panaikinti du Valstybės iždo departamento skyriai ir įsteigtas naujas Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius, kuriam priskirta dalis buvusių trijų skyrių funkcijų, ir pagrįstai naujo skyriaus vedėjo pareigybei nustatė specialųjį patirties reikalavimą ir jis yra susijęs su įsteigto skyriaus atliekamomis funkcijomis ir uždaviniais. Tai nustačius nebevertintina, kodėl ne pareiškėja, o kitas asmuo buvo paskirtas į Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigas, nes teismas konstatavo, kad pareiškėjai minėtos pareigos nebuvo siūlytos pagrįstai, kadangi jis neatitiko vedėjo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Finansų ministerijos kanclerio 2018-02-27 potvarkis Nr. SP-84 „Dėl G. V. atleidimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjos reikalavimai grąžinti ją į karjeros valstybės tarnautojos A lygio 16 kategorijos pareigas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamente arba kitas lygiavertes pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2018-02-28) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš atsakovės jos naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestiniai, todėl negali būti tenkinami netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą Finansų ministerijos kanclerio 2018-02-27 potvarkį Nr. SP-84.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti neturtinę 5 000 Eur žalą.

Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (LVAT 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kadangi šioje administracinėje byloje nėra nustatyti Finansų ministerijos neteisėti veiksmai, todėl, nesant būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai G. V. neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič