- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 1-75-853/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. L.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2011 m. spalio 15 d. apie 8.30 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje suėmęs už plaukų ištempė nukentėjusiąją J. J. iš lovos, gulinčiai ant grindų, kumščiu sudavė ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių į dešinį šoną nenustatytą kiekį kartų, spyrė koja į krūtinę, šonus, po ko nuėjęs į virtuvę parūkė, grįžęs vėl sudavė nenustatytą kiekį smūgių kojomis, rankomis smaugė, sudavė, ne mažiau dviejų smūgių, ranka į veidą tokiais veiksmais padarydamas galvos- veido poodines kraujosruvas dešinės pusės VIII-to šonkaulio lūžį su pneumohemotoraksu (oro susikaupimu ir krauju pleuros ertmėje) bei poodine emfizema, nesunkiai sutrikdė J. J. sveikatą.
Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2011 m. spalio 15 d. apie 8.30 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje lovytėje sėdinčiam ir verkiančiam mažamečiui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sudavė smūgį į veidą, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui R. J..
Kaltinamasis V. L. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, visiškai prisipažino sumušęs J., tačiau neigia trenkęs mažamečiui R., bei parodė, kad 2011 m. spalio 14 d. vakare grįžo pas J. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ji buvo neblaivi ir pradėjo ant jo pulti. Jis neištvėręs parsinešė vieną butelį dviejų litrų talpos alaus, parsinešęs išgėrė. J. vis dar nerimavo, todėl jis parsinešė dar vieną butelį alaus ir jį išgėrė. J. ant jo vis tiek puolė. Todėl jis išėjo iš namų. Grįžo naktį, atsigulė kitame kambaryje, ne kur miegojo J., kadangi J. miegojo su R. Dar J. jam neleido miegoti, tačiau jis ją išgrūdo į kitą kambarį. 2011 m. spalio 15 d. ryte apie 6 val. jis pažadino J. ir paprašė penkių litų, J. pasakė, kad neduos pinigų, todėl jis išvertė rūbus iš spintos ir suradęs piniginę, pasiėmė 70 litų. J., pamačiusi, kad jis paėmė pinigus, gulėdama lovoje šaukė, tada jis susinervino, nebeištvėrė, ir sumušė J. taip kaip parašyta kaltinamajame akte, tai yra ją daužė rankomis į įvairias kūno vietas, spardė kojomis, tempė už plaukų bei smaugė. R. jis nemušė ir jam netrenkė, priešingai, kad neužgautų R. įkėlė į lovytę. Nežino, kas trenkė R. Kai mušė J. buvo neblaivus, ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2011 m. spalio 14 d. ji nuėjusi pas draugę ir išgėrė sidro. Vakare į namus parėjo jos draugas V. L., kuris parsinešė alaus jį išgėrė pradėjo elgtis agresyviai. Po to, dar parsinešė alaus. Alų išgėrė ir išėjo iš namų. 2011 m. spalio 15 d. apie 7 val. grįžo į namus ir pareikalavo pinigų alui, ji atsisakė jam duoti pinigų, tada V. L. pradėjo ją mušti, už plaukų ištempė iš lovos daužė rankomis per veidą ir į šonus, spardė ją kojomis. Nueidavo parūkyti prie lango ir vėl grįžęs ją mušė rankomis ir kojomis. Jai labai skaudėjo šoną, ji negalėjo atsistoti, jai trūko oro. Tada pradėjo verkti mažasis jos sūnus R. J., kuris sėdėjo lovytėje. Tada V. L. trenkė R. per veidą. R. pradėjo dar daugiau verkti ir jam iš nosies pasileido bėgti kraujas. Tada V. L. ją dar mušė. Tame kambaryje, kuriame ji buvo ir V. L. prieš ją smurtavo buvo dar jos kiti vyresni vaikai, M. ir K., kurie matė, kaip V. L. mušė ją bei trenkė R. Po to, V. L. išėjo, po kurio laiko pas ją atvažiavo jos mama su broliu, kadangi V. L. jiems paskambino ir pranešė, jog ją sumušė. Jai buvo sulaužytas šonkaulis ir pradurtas plautis, o sūnus R. taip pat gulėjo ligoninėje dėl sumušimo.
Teismo posėdžio metu mažametis K. J. teismui parodė, kad jis pažįsta V. L., kuris gyveno su jo mama. Jis matė, kai V. L. mušė jo mamą rankomis ir kojomis spardė. Brolis R. buvo lovytėje ir verkė, tada matė, kaip V. L. su delnu trenkė R. per veidą ir R. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, dar V. L. spardė R. lovytę.
Teismo posėdžio metu A. D. parodė, kad po dukters J. J. sumušimo V. L. paskambino jiems ir pranešė, kad primušė J. Kai jis atvažiavo į Mažeikius J. jau gulėjo ligoninėje.
Kaltinamojo V. L. kaltė be jo paties parodymų, nukentėjusios ir įstatyminės atstovės J. J., mažamečio K. J. ir A. D. paaiškinimų, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu:
2011-10-15 protokolu-pareiškimu, kuriame J. J. parodė, kad 2011-10-15 apie 8.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją ir jos sūnų R. sumušė sugyventinis V. L. (b.l. 7);2011-10-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur kambaryje ant grindų matosi dėmės panašios į kraujo dėmes (b.l. 11-14);bendra pranešimo informacija apie įvykį, pranešimai iš VšĮ „Mažeikių ligoninės“ apie pristatytus J. J. ir R. J., kurie buvo sumušti (b.l. 8-10);2011-11-14 specialisto išvadoje Nr. G 1720/11 (03) nurodyta, kad J. J. padaryti šie kūno sužalojimai: galvos- veido poodinės kraujosruvos, dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis su pneumohemotoraksu (oro susikaupimu ir krauju pleuros ertmėje) bei poodine emfizema. Krūtinės ląstos sužalojimas su dešinės pusės VIII šonkaulio lūžiu vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.1. 23-24);2011-11-14 specialisto išvadoje Nr. G 1722/11 (03) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose med. dokumentuose R. J. kūne jokių išorinių sužalojimo žymių nebuvo nustatyta (b.1. 20-21);alkoholio matuoklio parodymų rezultatu, kuriame matyti, jog V. L. 2011-10-15 11.40 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b.l. 42);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. J. parodymais, kad 2011 m. spalio 15 d. apie 8.30 val. dar su vaikais namuose miegojo, kai grįžo V. L., kuris turi buto raktus ir pats atsirakino. Kadangi nakvoti V. L. negrįžo, ji miegojo su vaikais viename kambaryje. Jis atidarė kambario duris ir paprašė, jam duoti pinigų alui. Pasakiusi, kad neduos. Tada jis priėjęs prie gulinčios lovoje, suėmė ranka jai už plaukų ir ištempė iš lovos, gulinčiai ant nugaros, ant grindų kumščiu 4-5 kartus sudavė smūgius į dešinį šoną po to, spyrė koja, kiek kartų nebežino, spyrė į krūtinę, šonus. Tada išėjo į virtuvę parūkyti. Maždaug po dviejų minučių jis grįžo vėl į kambarį ir kojomis ją spardė į įvairias kūno vietas, po to, rankomis smaugė, sudavė smūgius rankomis į veidą iš viso 8- 10 smūgių. V. L. tą kartą mušė su pertraukomis, tai yra suduoda smūgius eina į virtuvę parūkyti, ji nuo grindų nesikelia, jis vėl po keleto minučių sugrįžęs, ją muša. Taip jis mušė apie valandą. Kai ją mušė, pradėjo verkti R. J., kuris miegojo savo vaikiškoje lovytėje, tame pačiame kambaryje, R. sėdėjo lovytėje ir verkė, tada V. L. jam rankos delnu trenkė į veidą. Nuo smūgio, R. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kiti jos didesnieji vaikai pabudo kai V. L. parėjęs atidarė duris ir prašė pinigų, abu vaikai matė, kaip ją muša ir bijojo keltis. V. L. ją, R. mušė pirmą kartą. Po to, kai V. L. uždaužė R., išvertė spintą tai yra žinojo, kad ji piniginę su pinigais slepia spintoje. Surado spintos apačioje po rūbais ir pasiėmė jai matant du po 50 litų banknotus. Pinigus laikė pas ją tai yra jis uždirbdavo kur nors pasidarbavęs, pas žmones ir atiduodavo jai, todėl jis pasiėmė bendrus pinigus. Pasiėmęs pinigus V. L. iš buto išėjo (b.1. 26, 27);ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnamečio liudytojo K. J. parodymais, kad 2011-10-15 ryte miegojo namuose su mama ir broliais. Į kambarį įėjęs mamos draugas V. ją pradėjo mušti, trenkė daug kartų į veidą. Jis ne viską matė, nes bijojo žiūrėti. Mušant mamą pradėjo verkti brolis R., kuriam V. ranka trenkė per veidą, nuo ko R. dar daugiau pradėjo verkti, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kurį nuvalė mama (b.1.41).
LR BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Kaltinamojo V. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai padarė krūtinės ląstos sužalojimą su dešinės pusės VIII šonkaulio lūžiu, ir padarytas kūno sužalojimas negali būti vertinamas sunkiu kūno sužalojimu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, kadangi Mažeikių ligoninėje diagnozuotas plaučio plyšimas nenustatytas operacijos metu, o dėl sužalojimo išsivystęs vienpusis pneumohemotoraksas taip pat nesukėlė ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ar kitos gyvybei grėsmingos būsenos, kuri atitiktų sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Taip pat kaltinamojo V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. suduodamas delnu per veidą nukentėjusiajam, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui.
Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis būdamas girtas, smurtaudamas tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis, ją smaugdamas ir tampydamas už plaukų, taip ją sužalojęs sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai byloje patvirtina specialisto išvada, paties kaltinamojo parodymai nukentėjusios ir nepilnamečio liudytojo parodymai. Nors kaltinamasis visiškai neigė smurtavęs prieš mažametį, tačiau iš byloje surinktų įrodymų, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusios, nepilnamečio liudytojų parodymų bei specialisto išvados, nustatyta, jog kaltinamasis delnu sudavė mažamečiui sėdinčiam lovytėje. Tiek nukentėjusioji, tiek nepilnametis liudytojas patvirtino, jog po suduoto smūgio mažametis dar labiau pradėjo verkti ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tai įrodo, jog mažamečiui suduodant smūgį delnu per veidą buvo sukeltas fizinis skausmas. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. dispozicijoje ir to norėjus.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas – nesunkiai sutrikdžius J. J. sveikatą bei sukėlus fizinį skausmą mažamečiui R. J..
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,99 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, tai patvirtino pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus, nesunkius, tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, anksčiau teismo neteistas (b.l. 43), administracine tvarka baustas (b.l. 45-46), turintis pastovią gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, kaltinamasis nors ir prisipažino padaręs nusikaltimą prieš nukentėjusiąją J. J., tačiau jos atsiprašyti nenorėjo, taip pat nenorėjo ir su nukentėjusiąja susitaikyti, o tai suponuoja išvadą, jog kaltinamasis visiškai nesigali padaręs nusikalstamas veikas ir nevertina kritiškai savo padarytų veiksmų. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas ir skiriant bausmę teismas turi vadovautis LR BK 55 straipsniu, tai yra asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad V. L. bausmės tikslai bus pasiekti, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį bei vidurkis, tai yra 1 metus ir 3 mėnesius (LR BK 48 str. 2 d.), už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, tai yra 1 metus.
LR BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Be to, LR BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (LAT 2009-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2009).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis ir LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, o būtent draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, kadangi vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. kartu su bausme ši konkreti baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma, tokią teisminę praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2010-01-26 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-6/2010).
Kaltinamajam V. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59-60).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras J. M., gindamas viešąjį interesą, t. y. mažamečio R. J. interesus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 72-73) ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu R. J. patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo V. L. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).
Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, dėl nukentėjusios J. J. gydymo išlaidų atlyginimo, tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis V. L. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją J. J., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas ir priteistina iš V. L. 1211,66 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (b.l. 33-36) (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir LR CK 6.263, 6.290 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams.
V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 67 str. 3 d., 72¹ str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams bei paskirti įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti 4 mėn. prisiartinti prie nukentėjusiųjų J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant kaltininką gyventi skyrium iki nustatyto termino pabaigos, taip pat uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusieji.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.
Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiajam R. J. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. L. 1211,66 Lt (vieną tūkstantį du šimtus vienuolika litų ir 66 centus).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.