Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, bei 165 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2021 m. liepos 10 d. apie 23.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai, atvirai, prieš savininkės N. E. valią, įsibrovė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, kur siekdamas lytiškai santykiauti su N. E. prieš jos valią, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, o būtent: nukentėjusiajai pravėrus buto duris, pastūmė ją į buto vidų ir užrakinęs buto duris, nustūmė ją į kambarį, parvertęs ant lovos, užgulė ir prispaudė ją visu savo kūnu, rankomis spaudė jos kaklą ir burną, traukė jos suknelę bandydamas ją nurengti, pats nusivilko savo marškinius, ją bučiavo ir reikalavo N. E. su juo lytiškai santykiauti, N. E. aktyviai priešinantis rankomis ir kojomis, jai pavyko išsivaduoti ir bėgant prie buto durų, ją pagavo, nustūmė į kambarį, jai nugriuvus ant grindų, ją užgulė ir prispaudė visu savo kūnu, N. E. šaukiantis pagalbos, ištrūkus ir jai atsistojus, jis vėl ją pargriovė ant lovos ir užgulė ją savo kūnu, tokiais veiksmais padarydamas odos įdrėskimus dešiniame skruoste, kairės pusės pasmakrio srityje, krūtinėje, dešiniame žaste, kairio riešo srityje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose krūtinėje, kairiame dilbyje, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios N. E. sveikatą, bei atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti N. E., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neįveikė aktyvaus nukentėjusiosios N. E. pasipriešinimo bei sutrukdė atvykę policijos pareigūnai.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Kaltinamasis D. J. pripažįsta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis neteisėtai, atvirai, prieš N. E. valią įsibrovė į jos butą, kur pasikėsino prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiauti, bet jam nepavyko, nes pastaroji aktyviai priešinosi, be to, greitai atvyko policijos pareigūnai. Be kaltinamojo parodymų šias, jo pripažįstamas kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esančių aukščiau išvardintų įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma: nukentėjusiosios N. E., liudytojos R. K. parodymai, specialisto išvados, apžiūrų protokolų bei tarnybinio pranešimo duomenys, kita bylos medžiaga. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys D. J. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, atvirai, prieš savininkės N. E. valią, įsibrovė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, kur siekdamas lytiškai santykiauti su N. E. prieš jos valią, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, o būtent: nukentėjusiajai pravėrus buto duris, pastūmė ją į buto vidų ir užrakinęs buto duris, nustūmė ją į kambarį, parvertęs ant lovos, užgulė ir prispaudė ją visu savo kūnu, rankomis spaudė jos kaklą ir burną, traukė jos suknelę bandydamas ją nurengti, pats nusivilko savo marškinius, ją bučiavo ir reikalavo N. E. su juo lytiškai santykiauti, N. E. aktyviai priešinantis rankomis ir kojomis, jai pavyko išsivaduoti ir bėgant prie buto durų, ją pagavo, nustūmė į kambarį, jai nugriuvus ant grindų, ją užgulė ir prispaudė visu savo kūnu, N. E. šaukiantis pagalbos, ištrūkus ir jai atsistojus, jis vėl ją pargriovė ant lovos ir užgulė ją savo kūnu, tokiais veiksmais padarydamas specialisto išvadoje bei kaltinime nurodytus sužalojimus ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios N. E. sveikatą, bei atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti N. E., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neįveikė aktyvaus nukentėjusiosios N. E. pasipriešinimo bei sutrukdė atvykę policijos pareigūnai.

Akivaizdu, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, kad atlikdamas minėtus veiksmus jis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokie D. J. veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių požymius.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. S. padarė du tyčinius, nusikaltimus, vienas kurių – nesunkus, baigtas, kitas – sunkus, nebaigtas, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, oficialiai nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš byloje esančio medicininio pažymėjimo matyti, kad D. J. nuo 2010 metų yra registruotas VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, paskutinis jo apsilankymas 2019-03-15, jam nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, tačiau iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gydytojas psichiatras V. D. žodžiu paaiškino, kad esant tokiai diagnozei netikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę (99-104 b.l.).

Kaip matyti, už kaltinamojo padarytą BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos šios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Teismas pažymi, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės bei būtinos sąlygos taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas skirti D. J. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo padarymą švelnesnę bausmę.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką.

Kaip jau minėta, kaltinamasis padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai - žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kuri nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena kurių – savanoriškas dalinis žalos atlyginimas nukentėjusiajai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė, nurodė, kad yra pasiryžęs atlyginti ir likusią žalą nukentėjusiajai. Negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad kaltinamajam yra konstatuoti psichikos sutrikimai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė suprantąs pasielgęs blogai, žadėjo daugiau taip nesielgti. Kaip jau minėta, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, kas paneigia antivisuomeninių, kriminalinių nuostatų vyravimą jo elgesyje ir leidžia pagrįstai manyti apie atsitiktinį kaltinamojo nusikalstamo elgesio proveržį.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, yra pagrindas padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, taip pat ir teisingumas įgyvendintas paskiriant D. J. švelnesnę negu BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšį, kurią paskyrus ateityje D. J. nedarys kitų nusikalstamų veikų. Taigi, teismo vertinimu, yra visos būtinos sąlygos BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu D. J. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo padarymą skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę nustatant artimą maksimaliai bei kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei draudimus.

Už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskiriant taipogi laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis bei kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei draudimus.

Kaltinamajam D. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrintinos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į galutinės bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2021-07-10 23.45 val. iki 2021-07-12 14.50 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusioji N. E. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 20 eurų turtinei žalai ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (74-76 b.l.). Posėdžio metu teismui buvo pateiktas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis D. J. atlygino nukentėjusiajai 20 eurų turtinę žalą bei 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji, kuri atsižvelgiant į atlygintą civilinio ieškinio dalį, civilinio ieškinio reikalavimą patikslino – jį sumažino iki 1700 eurų ir prašė priteisti iš kaltinamojo jos naudai pastarąją sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, šis reikalavimas yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo D. J. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus smurtinius bei kitus veiksmus, jų pobūdį ir intensyvumą, padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstamomis veikomis padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį (oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje). Įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad papildomai prie jau sumokėtų 300 eurų prašoma priteisti 1700 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taipogi teismų praktiką, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir N. E. naudai priteistina jos prašoma 1700 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios suknelė, N. E. ir D. J. nagai ir nuoplovos, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2021-07-14 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (39-41 b.l.) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja N. E. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja N. E. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. J. subendrintą bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja N. E. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja N. E. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-07-10 23.45 val. iki 2021-07-12 14.50 val. (2 paras).

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės N. E. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo D. J. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios suknelę, N. E. ir D. J. nagus ir nuoplovas, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2021-07-14 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.