- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- 1-780-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48810-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Rolandas Tilindis
- Kategorijos
civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei R. D.,
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei G. I.,
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei A. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
J. M. 2024 m. gruodžio 15 d. apie 13 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), spirdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui M. S. į veido sritį, dėl odos nubrozdinimų kairiame žande ir kaklo kairėje pusėje padarė nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sužalojimą ir sukėlė fizinį skausmą ir tokiais tyčiniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį du policijos pareigūnai atvyko į jo tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis pabėgo važiuodamas motociklu. Namų duris atidarė motina, o tuo metu jis kartu su tėvu buvo kambaryje. Įėję į kambarį, policijos pareigūnai paklausė, ar jis J.. Jam patvirtinus, policijos pareigūnai pasakė „imam jį“. Policijos pareigūnai jam liepė eiti į lauką, bet jis atsisakė. Tuomet policininkai jį pargriovė, bandė uždėti antrankius, o jis priešinosi, kad nebūtų surakinamas. Gulėdamas ant pilvo, vartėsi, spardėsi kojomis ir koja pataikė policijos pareigūnui į veidą. Kuriam iš dviejų policijos pareigūnų pataikė koja, nematė. Net nesuprato, kad įspyrė, apie tai sužinojo būdamas policijos nuovadoje iš policininkų tarpusavio pokalbio. Įvykio metu buvo neblaivus, nes buvo vartojęs degtinės. Gailisi. Pareikštus ieškinius pripažįsta, juos galėtų atlyginti dalimis.
Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 121-122, 152, 174-175, 195).
Kaltinamajam J. M. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
J. M. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. M. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. jis su žmona J. M. ir sūnumi J. M. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, atėjo du policijos pareigūnai, pabeldė į svetainės langą. Žmona atidarė duris. Jis su sūnumi kambaryje žiūrėjo televizorių ir vartojo alkoholį. Netrukus į kambarį įbėgo pareigūnai, klausdami kur J.. Policijos pareigūnų jis nepažįsta. Vienas iš jų buvo su lengva barzdele, kaip nesiskutęs, o kitas lieknas, šviesus. Policijos pareigūnai buvo su policijos pareigūnų uniformomis. Pareigūnas su barzdele, užlaužė sūnui rankas, gal surakinti sūnų norėjo. Jis nesuprato kas vyksta. Pareigūnas, norėjęs uždėti J. antrankius, kartu su J. nugriuvo ant grindų. Jis klausė pareigūnų, ką jie su sūnumi daro. Tuomet vienas pareigūnas jam į akis pripurškė dujų, nukrėtė elektra, J. dar davė šoką. Jį pareigūnas truputį pastūmė. Jis nieko nestumdė, nesudavė niekam kumščiu į veidą kumščiu. Jis nematė, ar J. spyrė policijos pareigūnui (2 t., b. l. 180-181, 3 t., b. l. 12-14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis policijos pareigūnas M. S. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. dirbo kartu su policijos pareigūnu D. S. (S.). Apie 12 val. 54 min. patruliuojant Švenčionių rajono savivaldybėje, Senos Pašaminės kaime, Švenčionėlių gatvėje, pamatė prie parduotuvės „Lakaja“ stovintį juodos spalvos motociklą be valstybinių numerių. Ant motociklo, vairuotojo vietoje, sėdėjo vyriškis be apsauginio šalmo. Privažiavus prie motociklo, pareigūnas D. S. per atvirą automobilio langą motociklininkui norėjo pasakyti, kad jis nuliptų nuo motociklo bei pasiaiškinti, kodėl motociklas be numerio, kodėl vairuotojas nedėvi šalmo ir patikrinti dokumentus. Motociklo vairuotojas tik numojo ranka ir pradėjo važiuoti. Jie važiavo iš paskos, įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, bei garsinį signalą. Motociklo vairuotojas nesustojo, tik, didindamas greitį, spruko nuo jų. Motociklininkas Švento ir Artojų gatvėmis įvažiavo į šalia Senos Pašaminės kaimo esančius laukus, kuriais jiems pravažiuoti nebuvo galimybės. Pareigūnas D. S. bėgdamas bandė vytis motociklininką, bet nepavijo. Siekiant nustatyti motociklininko asmens tapatybę, nuvažiavo į Senos Pašaminės kaime esančią parduotuvę „Lakaja“. Pardavėja paaiškino, kad ji pažįsta motociklo vairuotoją, tai J. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad vairuotojas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė J. M., kurios paklausė, ar namuose yra jos sūnus J. M.. Abu dėvėjo policijos pareigūno uniformas. J. M. juos palydėjo iki kambario, kuriame buvo neblaivūs J. M. ir J. M.. Jis pažino, kad kambaryje buvo motociklą vairavęs asmuo. Abu vyrai sureagavo priešiškai. J. M. bandė jį ir kolegą išstumti iš kambario. Jie norėjo paaiškinti, kodėl atvažiavo, bet vyrai jų neklausė, šaukė ant jų, keikė necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Bandant J. ir J. M. nuraminti, jiems buvo nurodyta nuo pareigūnų atsitraukti, tačiau jie ir toliau nevykdė pareigūnų reikalavimų. D. S. stumtelėjo J. M. nuo savęs. Tuo metu J. M. dešine ranka sudavė D. S. į veidą. Jis nematė, kur pataikė. Po suduoto smūgio jis priėmė sprendimą panaudoti dujas, tačiau minėti asmenys ir toliau nevykdė pareigūnų nurodymų, darėsi agresyvesni. J. M. puolė pareigūnus, mojuodamas sugniaužtais kumščiais. D. S. paguldė J. M. ant grindų, bandė jam uždėti antrankius. Jis bandė padėti J. M. uždėti antrankius. J. M. muistėsi, stangrino rankas, spardėsi. Tuomet jis nusprendė panaudoti prietaisą „Tasser“ be užtaiso. Bandant sutramdyti ant žemės gulintį J. M., J. spyrė jam dešine koja į kairės ausies sritį. Jis pajuto fizinį skausmą. J. M. tik ant vienos rankos buvo uždėti antrankiai, kadangi besipriešindamas J. M. sulankstė vieną antrankių dalį. Abu vyrai buvo sulaikyti. J. M. 2024 m. gruodžio 15 d. 14 val. 10 min. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Tą pačią dieną Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyriuje jam nustatė galvos srities paviršinį sužalojimą, sumušimą. Jam nuo 2024 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl nedarbingumo išmokėta SODROS išmoka (1 t., b. l. 87-89).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. S. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. apie 12 val. 54 min. patruliuojant Švenčionių rajono savivaldybėje, Senos Pašaminės kaime, Švenčionėlių gatvėje, pamatė prie parduotuvės „Lakaja“ stovintį juodos spalvos motociklą be valstybinių numerių ir ant jo sėdintį vyrą be apsauginio šalmo. Privažiavus arčiau, jis per atvirą automobilio langą motociklo vairuotojui norėjo pasakyti, kad jis nuliptų nuo motociklo. Vairuotojas numojo kaire ranka, staiga užvedė motociklą ir pradėjo važiuoti. Jie važiavo iš paskos. Buvo išreikštas aiškus reikalavimas sustoti, naudojant specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą. Motociklo vairuotojas didino greitį, keldamas pavojų aplinkiniams, važiavo Švento bei Artojų gatvėmis, po to įvažiavo į šalia Senos Pašaminės kaime esančius laukus. Jie tarnybiniu automobiliu negalėjo per laukus važiuoti. Jis išlipo ir bandė pavyti motociklo vairuotoją, bet motociklininkas nuvažiavo. Aiškinantis įvykio aplinkybes, parduotuvės „Lakaja“ pardavėja paaiškino, kad motociklo vairuotojas buvo užėjęs į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji pažįsta vairuotoją, tai jos kaimynas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, namo duris atidarė J. M.. Užėjus į kambarį, nuo lovos atsistojo neblaivus motociklo vairuotojas J. M., kuriam buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. J. M. ir jo neblaivus tėvas J. M. elgėsi agresyviai, keikė necenzūriniais žodžiais, pradėjo juos stumdyti. Į reikalavimus nusiraminti, vyrai nereagavo, tapo agresyvūs. Jiems nuo savęs atstūmus J. M. į kambario vidų, J. M. juos puolė sugniaužęs kumščius. Bandant atstumti nuo savęs abu vyrus, jie ir toliau nenusiramino, buvo agresyvūs, nereagavo į pareigūnų teisėtus reikalavimus bei komandas gulti ant grindų, o J. M. kumščiu trenkė jam į dešinės pusės viršutinę žando dalį. Panaudojus dujas, elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ ir antrankius J. M. buvo paguldytas ant žemės. J. M. toliau priešinosi sulaikymui – stangrino rankas, spardėsi, mosikavo rankomis. J. M., gulėdamas ant grindų, spyrė pareigūnui M. S. į kairės pusės veido sritį. Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas dešinės pusės žando paraudimas, o pareigūnui M. S. – stiprus kairės pusės ausies patinimas, kaklo apdraskymas, žando paraudimas, ausies nubrozdinimas, galvos svaigimas (1 t., b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. M. nurodė, kad sutinka duoti parodymus apie sutuoktinį J. M. ir sūnų J. M.. 2024 m. gruodžio 15 d. apie 13 val. ji su sūnumi J. M. ir sutuoktiniu J. M. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Sūnus ir sutuoktinis kambaryje valgė ir vartojo alkoholį. Būdama virtuvėje, išgirdo beldimą į duris ir langus. Atidariusi duris, pamatė du uniformuotus policijos pareigūnus, kurių ji nepažįsta. Policijos pareigūnai paklausė, ar namuose yra sūnus J.. Ji palydėjo pareigūnus iki kambario, kuriame buvo J. ir J.. Vienas iš pareigūnų sūnaus paklausė, ar jis J.. Sūnus atsakė, kad jis J.. Kažkuris pareigūnas J. nurodė važiuoti, bet J. atsisakė važiuoti su pareigūnais. Tada pareigūnas gan griežtai J. pasakė: „Važiuojam, prisidirbai“. J. atsakė, kad niekur nevažiuos, nes nieko nepadarė. Pilnesnis pareigūnas su barzdele priėjo prie J. ir kažkaip sudavė jam per kelius, pargriovė ir bandė uždėti J. antrankius. J. neleido uždėti antrankių, muistėsi. Pareigūnas elektrošoku šovė J. į nugarą. J. norėjo ginti J. – atsistojo nuo sofos ir ėjo link J. ir pilnesnio pareigūno. Tada aukštesnis pareigūnas J. lengvai atstūmė, bet J neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Nematė, ar J. ir J. sudavė kuriam nors pareigūnui. Nežino, ar besimuistydamas J. sudavė pareigūnui (1 t., b. l. 128-129).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. T. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47710-24 pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad 2024 m. gruodžio 15 d. 12 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), J. M., kuriam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, ir J. M., kuriam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui M. S. ir Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui D. S., bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Pasipriešinimo metu J. M. spyrė pareigūnui M. S. į kairės pusės veido sritį, o J. M. policijos pareigūnui D. S. kumščiu sudavė į kairės pusės žandą. Jis atliko įvykio vietos apžiūrą. Įvykio vietos apžiūros protokole ir kituose su minėtu ikiteisminiu tyrimu susijusiuose dokumentuose įvykio vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas įvykio vietos adresas buvo gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Tikslinant įvykio vietos adresą, nustatė, kad įvykio vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118-119).
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 15 d. 14 val. 10 min. J. M. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 135).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė R. G., apžiūrėjusi M. S. medicininius dokumentus – ambulatorinę asmens sveikatos istoriją Nr. 3873 – nustatė M. S. odos nubrozdinimus kairiame žande, kaklo kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu/daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. M. S. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą (1 t. b. l. 182-183).
Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėta policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose esanti informacija:
1. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-135031UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip vyras šaukia, pareigūnas liepia vyrui gulti ant žemės.
2. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-135155UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip kambaryje pareigūnai vyro atžvilgiu naudoja imtynių veiksmus ir tazerį. Vyras paguldomas ant žemės.
3. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-135310UTC+0200.mp4 užfiksuota ant grindų gulintis vyras, jam bandoma uždėti antrankius, kitas vyras ir moteris šaukia. Vyras sako, kodėl jis turi eiti. Pareigūnas atsako, kad jis padarė nusižengimą su motociklu. Pareigūnai išsiveda vyrą. Vyras priešinasi.
4. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-135456UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip pareigūnai bėga per laukus, pribėga prie namo, sulaiko vyrą, bando uždėti antrankius.
5. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-135457UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip pareigūnai sulaiko vyrą, uždeda antrankius. Vyras, vedamas prie automobilio, priešinasi, pasodinamas į automobilio sulaikymo patalpą.
6. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-125721UTC+0200.mp4 matoma, kad pareigūnai važiuoja automobiliu. Sako: „Jis važiuos į dešinę, netraukia jo mopedas, ant žemės guldysime iš karto“. Pareigūnas bėga per lauką, priekyje matosi važiuojantis mopedas.
7. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-134742UTC+0200.mp4 matoma, kad pareigūnai ateina prie namo. Duris atidaro moteris. Pareigūnai klausia, ar sūnus namuose. Moteris atsako: „Koks sūnus, aš jų turiu daug“. Pareigūnai klausia J.. Įeina į patalpą. Viduje agresyviai nusiteikę vyrai. Pareigūnas liepia atsitraukti. Vyras agresyvus, keikiasi, vadina pareigūnus „pidarais“. Pareigūnai liepia vyrui gulti ant žemės. Vyras priešinasi. Pareigūnai panaudoja imtynių veiksmus, tazerį, vyras paguldomas ant žemės.
8. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-134744UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip pareigūnai apžiūri pėdsakus, seka jais, prieina prie namo, pėdsakai seka prie garažo. Beldžiasi į namo duris. Pareigūnas klausia moters, ar namuose yra sūnus J..
9. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-135910UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip pareigūnai išsiveda vyrą į lauką, vyras priešinasi, jam uždedami antrankiai.
10. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-10153UTC+0200.mp4 matoma kaip pareigūnas apžiūri patalpas. Pareigūnas sako: „Kam šokinėjai ant pareigūnų, man į veidą trenkei, ereliai čia visi susirinkę kaime“. Vyras vedamas su antrankiais. Moteris sako: „Atsiprašyk“. Pareigūnas sako: „Nepadės“. Pareigūnas sako: „Jūsų sūnus girtas su motociklu važinėjo po miestą, o jūs jį ginat, puolat pareigūnus, ar tai normalu. Jūs pradėjot mosikuoti, man į veidą kumščiu davėt. Mes užėjom pas jus gražiai, paklausėm, ar sūnus namuose, paprašėm išeit, kas prasidėjo? Keiksmažodžiai apsivardžiavimai, stumdymai, mes paprašėm atsitraukt, jūs nepaklusot.“ Vyras vedamas prie tarnybinio automobilio, sodinamas į sulaikymo patalpą automobilyje.
11. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-141144UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip vyrui automobilyje tikrinamas blaivumas, prietaisas rodo 2,18 promilės. Pareigūnas sako, kad senis vožtelėjo jam per veidą.
12. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-141537UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip pareigūnas sako, kad kolegai mėlyna ausis ir nubrozdinta. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą namuose.
13. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-141938UTC+0200.mp4 užfiksuota kaip vyrui pasiūloma parodyti, kur garaže yra motociklas. Vyras sutinka. Einama prie garažo. Atidaromas garažas, jame motociklo nėra. Einama atgal prie tarnybinio automobilio. Vyras sėdi tarnybiniame automobilyje, nusiteikęs agresyviai, sako pareigūnui, kad jis atsimins jį. Pareigūnas pasakoja kitam pareigūnui, kad jam vyras spyrė.
14. Vaizdo įraše Nr. PSS-20241215-142833UTC+0200.mp4 užfiksuotas tarnybiniame automobilyje sėdintis vyras, kuris sako: „A tai kas puol?“. Pareigūnas atsako: „Jūs abudu“. Vyras agresyviai nusiteikęs (1 t., b. l. 165-167).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas smurtu – tai tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai panaudoja prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį, kuris sukelia žmogui fizinį skausmą ir atitinkamus padarinius sveikatai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai vykdančiam savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ir nori taip veikti.
Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų, ryšium su atliekamomis funkcijomis, realumu ir pavojingumu. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019).
Kaltinamasis prisipažino, kad sulaikomas policijos pareigūnų priešinosi, pargriautas ant žemės ir gulėdamas ant pilvo, vartėsi, mosavo kojomis. Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad J. M. bandant jį sutramdyti, kai šis elgėsi agresyviai policijos pareigūnams atvykus aiškintis galimai padaryto nusižengimo aplinkybių, paguldytas ant grindų, bandant jam uždėti antrankius, muistėsi, stangrino rankas, spardėsi, pataikydamas jam į kairės ausies sritį. Liudytojas D. S. nurodė, kad policijos pareigūnams užėjus į namus, kuriuose buvo J. M., aiškintis anksčiau įvykusio įvykio aplinkybių, J. M. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, juos stumdė, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė. J. M. paguldytas ant žemės, priešinosi sulaikymui (spardėsi, mosavo rankomis) ir įspyrė M. S. į kairę veido pusę. Kad J. M. priešinosi sulaikomas, buvo pargriautas ant žemės ir gulėdamas nesidavė, kad būtų uždėti antrankiai, o muistėsi, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M.. Aplinkybės, kad kaltinamasis įvykio vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, priešinosi sulaikomas užfiksuotos ir pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose. Nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam M. S. patvirtina kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. pasipriešino valstybės tarnautojui, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje spyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui M. S. į veido sritį, dėl odos nubrozdinimų kairiame žande ir kaklo kairėje pusėje padarė nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sužalojimą ir sukėlė fizinį skausmą.
BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, spirdamas jam į veidą, aktyviai priešindamasis sulaikymui. Kaltinamojo veiksmų pobūdis rodo, kad jis suvokė, jog priešinasi valstybės tarnautojui, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo gynėjas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad patys policijos pareigūnai viršijo tarnybos įgaliojimus, todėl galimai kaltinamojo veiksmai buvo atitinkamai kaip atsakomoji reakcija ir pats nukentėjusysis yra iš dalies kaltas dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, o tai būtų pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį. Vis tik teismas pažymi, kad J. M. turėjo galimybę atitinkamus veiksmus skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šių aplinkybių baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nevertina.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės D. M. atsakomybėn.
Kaltinamasis J. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 286 straipsnis), savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino savo veiksmais padarytą žalą, pervesdamas civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinyje prašomą priteisti 158,92 Eur žalą už nukentėjusiajam M. S. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 192-193, 194; 5 t., b. l. 69). Kaltinamasis J. M. neteistas, buvo baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs, dirbantis, turi mažamečių išlaikytinių (4 t., b. l. 7-8, 17-18, 22; 5 t., b. l. 59-60).
Teisiamajame posėdyje gautas kaltinamojo J. M. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės atsakomybėn ir D. M. sutikimas būti sutuoktinio laiduotoja. Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas kaltinamojo J. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, J. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, yra neteistas, iš dalies atlygino savo veiksmais padarytą žalą, likusią neatlygintą prašomą priteisti žalą žada atlyginti dalimis. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje yra.
Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui egzistavimą.
Įstatymas numato, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo J. M. ir jo sutuoktinės D. M., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, matyti, jog kaltinamasis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šeimoje sutaria gerai. D. M. yra dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka. Kaltinamasis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis pasimokė iš savo elgesio, įvertino nusikalstamos veikos galimas pasekmes. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad J. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiama jo sutuoktinės D. M., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek galima laiduotoja, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad D. M. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Manytina, kad D. M. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo J. M. laiduotoja, nes yra jo šeimos narys, nepriekaištingos reputacijos, jos santykiai su kaltinamuoju yra artimi, todėl pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeiminio ryšio bei tarpusavio santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kaltinamasis J. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų.
V. Civiliniai ieškiniai
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė J. M. civilinį ieškinį dėl 158,92 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. S. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 192-193, 194). Byloje gautas patvirtinimas, kad 2025 m. gruodžio 3 d. žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginta (5 t., b. l. 69).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė J. M. civilinį ieškinį dėl 540,79 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. S. išmokėtą ligos išmoką (2 t., b. l. 4-6, 7-20).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė J. M. civilinį ieškinį dėl 180,26 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. S. išmokėtą ligos išmoką (2 t., b. l. 47-48, 49-60).
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė J. M. civilinį ieškinį dėl 1 997,23 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. S. išmokėtą kompensaciją už tarnybinių pareigų atlikimo metu patirtą sužalojimą (2 t., b. l. 73-79, 80-99).
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam M. S. buvo padaryti neteisėtais J. M. veiksmais, todėl jam kyla pareiga atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą, todėl iš J. M. priteistina atitinkamai 540,79 Eur, 180,26 Eur ir 1 997,23 Eur žalos atlyginimui civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, žalos mokėjimą išdėstant dalimis.
Kadangi civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaltinamasis žalą atlygino (1 t., b. l. 192-193, 194; 5 t., b. l. 69) jos civilinio ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 126-127) – panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompiuterinė laikmena DVD-R su vaizdo-garso įrašais paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais
nusprendžia:
J. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą J. M. nutraukti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. M. 540,79 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 79 ct) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Skolos mokėjimą išdėstyti dalimis dešimties mėnesių laikotarpiui, pirmąją įmoką sumokant 54,79 Eur, likusias devynias įmokas po 54 Eur kas mėnesį.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. M. 180,26 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 26 ct) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai. Skolos mokėjimą išdėstyti dalimis trijų mėnesių laikotarpiui, pirmąją įmoką sumokant 60,26 Eur, likusias dvi įmokas mokant po 60 Eur kas mėnesį.
Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. M. 1 997,23 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 23 ct) civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Skolos mokėjimą išdėstyti dalimis penkiolikos mėnesių laikotarpiui, mokant po 133 Eur kas mėnesį, o paskutinę įmoką sumokant 135,23 Eur.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompiuterinę laikmeną DVD-R su vaizdo-garso įrašais palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti J. M. ir D. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.