- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- I-7739-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02318-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. G. skundu (t. 1, b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų etapavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2016-05-03. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo etapuojamas netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad etapavimo metu trūko ploto, nes vienam asmeniui turi būti numatyta ne mažiau 1,3 kv. m. vietos. Transporte nebuvo tinkamo lango, praleidžiančio dienos šviesą, nebuvo įrengtų saugos diržų, avarinio išėjimo. 2011 metais buvo konvojuojamas dideliu, uždaru automobiliu, jame buvo talpinama iki 33 asmenų.
Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 188–191). Atsakovo atstovas teigia, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus reikalavimus įrengtos kameros, vėdinimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, po du gesintuvus. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visas Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportas yra patikrintas Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos, kuri nenustatė jokių pažeidimų. Atsakovo atstovas teigia, kad besąlygiškai užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius, esant reikalui skiriamas papildomas transportas. Teisės aktai nenumato konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklės nenumato saugos diržų įrengimo. Pareiškėjas Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka nesiskundė dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, duomenų apie tai nėra. Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2013 m. gegužės 30 d.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad buvo konvojuojamas sovietinio tipo automobiliais kartu su visais daiktais, buvo konvojuojamas daugiau nei 50 kartų, nebuvo leidžiama nueiti į tualetą. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2016-05-03.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą jo konvojavimo laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-06-01 (b. l. 2), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos vykdant jo konvojavimą galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2011-02-03 iki 2013-05-31 atlyginimo.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1, b. l. 191). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal LVAT praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino todėl, kad jo galimai pažeistos teisės yra absoliutaus pobūdžio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) nenumato jokio senaties termino. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę) pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų. Taigi sprendžiant dėl ieškinio senaties buvimo, jos taikymo sąlygų turi būti taikomos nacionalinės teisės normos. Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra objektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, priešingai, pareiškėjo teigimu, esant intensyviems pažeidimams pareiškėjas privalėjo suvokti nurodomus savo teisių pažeidimus ir galėjo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo nepraleidęs įstatymu nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2011-02-03 iki 2013-05-31 atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina. Todėl toliau byloje nagrinėtinos pareiškėjo konvojavimo sąlygos nuo 2013-06-01 iki 2016-05-03 (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą ir kt.
Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis (t. 2, b. l. 139–199, t. 3, b. l. 1–8, 120–195, t. 4, b. l. 1–104) pareiškėjas nagrinėjamu ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiomis dienomis: 2013-08-23, 2013-08-26, 2013-08-28, 2013-08-30, 2013-09-13, 2013-09-16, 2013-09-18, 2013-09-20, 2013-10-11, 2013-10-18, 2013-11-13, 2013-11-25, 2013-11-29, 2013-12-06, 2013-12-09, 2013-12-16, 2013-12-20, 2014-01-17, 2014-01-31, 2014-02-07, 2014-02-28, 2014-03-03, 2014-03-05, 2014-03-07, 2014-03-28, 2014-03-31, 2014-04-01, 2014-04-04, 2014-04-11, 2014-04-15, 2014-04-18, 2014-05-09, 2014-05-15, 2014-05-22, 2014-05-27, 2014-06-17, 2014-06-19, 2014-06-26, 2014-07-03, 2014-07-08, 2014-07-15, 2014-08-05, 2014-08-07, 2014-08-14, 2014-09-02, 2014-10-28, 2014-11-18, 2015-02-10, 2015-02-11, 2015-02-19, 2015-02-24, 2015-04-07, 2015-04-09, 2015-05-14, 2015-05-19, 2015-05-26, 2015-05-28, 2015-06-25, 2015-07-09, 2015-07-16, 2015-08-06, 2015-09-24. Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais: Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), Mercedes-Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (25 sėdimos vietos), MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos), MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (t. 2, b. l. 139–199, t. 3, b. l. 1–8, 120–195, t. 4, b. l. 1–104). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu buvo per mažai vietos. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Konvojuojamų asmenų skaičius transporto priemonėse nuolat kito, t. y., vieni buvo tam tikruose pasikeitimo ar paskirties punktuose perduodami, kiti – paimami į konvojų iš atsakingų įstaigų, kai kuriais atvejais, pvz., 2013-09-18, 2013-11-25 kelionės žiniaraščiuose pažymėta, kad dėl vietos stokos specialiuosiuose automobiliuose į konvojų priimta tik dalis asmenų iš tam tikrų pasikeitimo punktų (t. 2, b. l. 164, 185).
Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012-11-16 protokolo Nr. F-A-289, 2012-11-30 protokolo Nr. F-A-290, 2012-11-20 protokolo Nr. F-M-277, 2013-01-29 protokolo Nr. F-M-16, 2014-05-12 protokolo Nr. F-A-167, 2014-05-12 protokolo Nr. F-M-175, 2014-08-08 protokolo Nr. F-A-283, 2014-08-08 protokolo Nr. F-A-287, 2014-09-09 protokolo Nr. F-VE-275, 2015-05-08 protokolo Nr. F-VE-4, 2015-05-08 protokolo Nr. F-A-77, 2015-07-03 protokolo Nr. F-A-170, 2015-07-03 protokolo Nr. F-VE-8 (t. 3, b. l. 9, 13–18, 22–24, 28, 35–43, 78–90) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punktas nenumato saugos diržų specialiajame transporte įrengimo. Iš automobilių kėbulo schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, langai, evakuacinės angos (t. 3, b. l. 10, 19, 25, 31, 32, 44, 47, 50, 53, 56, 60, 63, 66, 69, 82, 85). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. 3, b. l. 12, 21, 28, 30, 34, 46, 49, 52, 55, 58, 59, 62, 65, 68, 81, 74, 87), automobilių registracijos liudijimai (t. 3, b. l. 11, 20, 26, 29, 33, 45, 48, 51, 54, 57, 61, 64, 67, 80, 83, 86) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, langų, evakuacinių angų, saugos diržų neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Esant atvejui, jei pareiškėjo atžvilgiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai būtų atlikę neteisėtų veiksmų, neišvedę į tualetą, pareiškėjas turėjo galimybę dėl šių aplinkybių nustatyta tvarka pareikšti skundą. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (t. 2, b. l. 139–199, t. 3, b. l. 1–8, 120–195, t. 4, b. l. 1–104) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų, kad konvojuojami asmenys sustojimų metu buvo išvedami į tualetą (pvz., t. 2, b. l. 144, 164, 197). Esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo teisę juos išreikšti. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Taip pat pareiškėjas nepateikė į bylą jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamą pareigūnų elgesį. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl jo neišvedimo į tualetą laiko neįrodytais.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2016-05-03. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.