Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei,

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato atstovei Ingridai Mažrimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kazlų Rūdos sav., - traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės kodekso (toliau - ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2016 m. kovo 16 d. apie 18.30 val., Kazlų Rūdoje, Marijampolės g. 5, žodžiu konfliktavo su savo marčia J. P., vartojo necenzūrinius ir kitus įžeidžiamus žodžius , šaukė ant jos, neįleido į namus, esančius adresu Kazlų Rūda, Marijampolės g. 5, kurie priklauso J. P. ir jos vyrui Ž. P., tarp kurių vyksta santuokos nutraukimo procesas, visa tai vyko nepilnamečio H. P., gim. 2003-11-29, akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė vaiko H. P. teisę naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos, numatytos 1996-03-14 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 43 straipsnio 1 d ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 183-3 str. 1d.

M. P. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs pažeidimą, parodė, kad įvykio dieną prižiūrėjo H. P., 12 metų amžiaus buvo ir V. P. atėjusi po pamokų. Apie 13 val. atvykusi J. P. pasiėmė savo dukrą V. P. ir pavogė puodą, priklausantį jos šeimai. Jis sakė jai, kad paliktų puodą, tačiau ji pabėgo. Vėliau apie 18 val. ji atvyko dar kartą, jis jos į namus neįleido, nes bijojo, kad dar ko nors nepavogtų. Nepilnametis H. P. pasakė jam, kad jos neįleistų. M. P. taip pat paaiškino, kad J. P. nieko nesakė, gal pasakė „šūde“ ar dar ką, necenzūrinių žodžių nevartojo, jai į krūtinę netrenkė ir nestūmė, tik ranką buvo uždėjęs ant durų, kad J. P. negalėtų įeiti į namus. H. buvo jam už nugaros. J. P. jį visaip išvadino, vaikui kažką sakė „kentėsi“ ir dar daugiau žodžių, jį vadino „invalidu“, kokius necenzūrinius žodžius ji vartojo, neatsimena. Berniukas prašė neįleisti mamos, vaikas niekur nebėgo, nebuvo ir išsigandęs, duris atidarė jis, tik po to vaikas atėjo. Prašymą pasirašė Kazlų Rūdos PK.

Liudytoja J. P. parodė, kad tą dieną ji nuvažiavo į butą per pietus, nes turėjo pasiimti dokumentus, pasiėmė ir puodą, po to grįžo vakare paklausti sūnaus kur yra močiutė, tada M. P. pribėgęs pradėjo visokiais žodžiais plūstis, trenkė ranka į krūtinę ir išstūmė. Nesikreipė niekur, nes sužalojimo nepadarė. Viską girdėjo ir matė sūnus, vaikas išsigando ir nubėgo į kambarį. M. P. ją vadino necenzūriniais žodžiais, ji jam pasakė „raminkitės jūsų širdis silpna“ ir išvažiavo. Sūnus su ja bendrauja tik tada kai nebūna senelių ir tėčio. Įvykio metu berniukas stovėjo už nugaros ir viską matė, sūnus buvo išsigandęs. Kai paskambino į duris, jas atrakino H. ir iš karto atbėgo M. P., pradėjo konfliktuoti žodžiais, sūnus liko už senelio nugaros. Vaikas buvo pasimetęs, nes jis nebuvo tokio tėvuko matęs. Ji pasakė, kad jis taip nekalbėtų, sakė, kad čia jos namai, gal šiek tiek buvo pakėlusi balsą. Pareiškimą parašė tikslu, kad nukentėjo jos vaikas ir kokią teisę M. P. turi išvaryti iš pačios namų.

Nepilnametis H. P. parodė, kad iš pradžių mama J. P. pasiėmė sesę, dar kažką ir išėjo. Po to, atėjo vakare, tėvukas M. P. pažiūrėjo kas atėjo, pasakė, kad mama, ji norėjo eiti į vidų, bet tėvukas uždėjo ranką ir bandė neįleisti, mama kažką pradėjo sakyti, dar kažką rėkavo ir po to išėjo, nes jos neįleido. Tėvukas nieko nesakė, mama garsiau kalbėjo, ką sakė neatsimena. Jis tylėjo ir žiūrėjo, jam buvo nesmagu dėl mamos, jis pats nenorėjo su ja šnekėti.

Liudytoja. V. S. parodė, kad buvo gautas J. P. prašymas dėl netinkamo M. P. elgesio vaiko akivaizdoje, nes jis vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Tą dieną kai vyko apklausa, buvo iškviesta ir J. P., M. P. buvo apimtas neigiamų emocijų, jos kabinete panaudojo keletą necenzūrinių žodžių, buvo emocionalus. Jis jau prie pareigūnų vartojo necenzūrinius žodžius, todėl ir nekilo abejonių, kad jis naudojo J. P. atžvilgiu necenzūrinius žodžius vaiko akivaizdoje. Prašymą, kad M. P. su pažeidimu sutinka ir teisme nedalyvaus parašė ji, nes yra toks dokumento šablonas, jei pažeidėjas sutinka su pažeidimu. Iš jo žodžių suprato, kad jis sutinka, ką konkrečiai jis sakė, negali atkartoti, prašymą jis pasirašė pats. Su J. P. jokie asmeniniai santykiai nesieja. M. P. iš esmės su pažeidimu sutiko.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato atstovė paaiškino, kad byloje jokio šališkumo nėra, M. P. apklausos metu J. P. atžvilgiu elgesys užfiksuotas V. S. paaiškiname. Vaikas gyvena kartu su tėvu ir seneliais, todėl berniukas nenori liudyti prieš juos, yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad berniukas akivaizdžiai melavo prisiimdamas tėvo kaltę sau. Jos nuomone, jie viską neigia dėl to, kad kažkas M. P. paaiškino, jog jei bus baustas, negalės anūkus prižiūrėti ar su jais matytis. M. P. prieš tai buvo sutikęs su pažeidimu, bet kai jam buvo pasakyta, kad jis baustas negalės matytis su anūkais, jis persigalvojo ir nutarė nepripažinti pažeidimo. M. P. aiškinime yra įrašyti žodžiai, kad „neatsimenu, bet galbūt kažką ir pasakiau“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nurodant, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

Atsižvelgiant į minėtos normos teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Šiuo atveju 2016 m. kovo 16 d. kilusio konflikto faktą tarp M. P. ir J. P. pripažįsta tiek M. P. tiek ir J. P.. M. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad antrą kartą pamatęs J. P., susibarė su ja, jos neįleido į butą, ranką buvo uždėjęs ant durų, neįleisti prašė pats nepilnametis H. P., kuris visą laiką buvo jam už nugaros.

Apie įvykusį konfliktą taip pat spręstina ir iš netiesioginių įrodymų – J. P. prašymo ir paaiškinimo duoto policijos pareigūnams, pareigūnės V. S. paaiškinimų teisme. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų parodymus apie įvykusio konflikto aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad nepilnametis H. P. konfliktą tarp M. P. ir J. P. girdėjo bei tam tikrą dalį konflikto stebėjo betarpiškai, stovėdamas M. P. už nugaros.

M. P. teigia, kad nevartojo jokių necenzūrinių žodžių J. P. atžvilgiu, gal pasakė „šūde“ ar dar ką. Tačiau, atsižvelgiant į J. P. duotus nuoseklius paaiškinimus, Kazlų Rūdos PK viešosios policijos skyriaus tyrėjos V. S. parodymus, paties M. P. paaiškinimą 2016-03-23, teismas daro išvadą, kad įvykusio konflikto metu M. P. vartojo necenzūrinius žodžius J. P. atžvilgiu. M. P. pats teismo posėdžio metu pripažino, kad su ja susibarė, o priežastimis nurodė, kad ji pavogė jos šeimai priklausantį puodą, jos „akys buvo išvirtę“ bei jo „nervai nelaikė“. Visos jo nurodytos priežastys parodo, kad M. P. konflikto metu buvo emocionalus, ramus neišliko ir su J. P. pagarbiai nesielgė, be to jis necenzūrinius žodžius ir vartojo duodamas parodymus policijos nuovadoje. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galimą abejoti liudytojos V. S. parodymais, nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių ji būtų suinteresuota apkalbėti ar pakenkti M. P..

Kaip nustatyta, konfliktą tarp nepilnamečio vaiko motinos ir senelio girdėjo ir stebėjo pats nepilnametis H. P.. Nors nepilnametis H. P. teismui parodė, kad M. P. J. P. tik neįleido į namų vidų, jis stovėjo uždėjęs ranką ir nieko nedarė ir nesakė, tačiau tai neatitinka paties M. P. aiškinimo jog pasakė žodį „šūde“, bei gal dar kokį žodį, todėl teismas vien nepilnamečio vaiko H. P. parodymais, priimant nutarimą, nesivadovauja, atsižvelgiant ir į tai, kad tarp jo tėvų vyksta santuokos nutraukimo procesas, tėvai nesutaria tarpusavyje ir vaikas dažnai būdavo paliktas seneliams prižiūrėti, todėl jis gali ir neaiškinti teisingai visų aplinkybių. Iš vaiko elgesio teismo posėdžio metu akivaizdu jog jis jaučiasi mamos paliktas ir yra dėl to supykęs.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. neabejotinai turėjo suprasti, kad jis neįleisdamas J. P. į namus, kurie priklauso jai ir kol kas jos sutuoktiniui Ž. P. bei dalyvaudamas žodiniame konflikte su nepilnamečio vaiko motina, ją vadindamas „šūde“ ir dar kažkaip, pavartodamas necenzūrinius žodžius, savo elgesiu sudarė sąlygas jog nepilnametis vaikas atsidūrė neigiamoje socialinėje aplinkoje, o tai nėra suderinama su teisėtais vaiko interesais ir pareiga apsaugoti nepilnametį vaiką nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jo akivaizdoje.

Nustatytas faktines aplinkybes ir M. P. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 1 d. taip pat įrodo rašytiniai įrodymai: J. P. paaiškinimas, kad M. P. jos sūnaus H. P. akivaizdoje išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, šaukė, taip žemindamas ją prieš vaiką, bei trenkdamas jai į krūtinę nustūmė nuo namų durų norėdamas jas uždaryti (b. l. 24), M. P. paaiškinimas, kad nenorėdamas J. P. įsileisti į namus, jis atsistojo prie durų ir neleido jai užeiti, visas šis įvykis vyko girdint nepilnamečiui H. P., kad būtų vartojęs jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius neatsimena, galbūt kažką ir pasakė (b. l. 25).

Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta. Veiksmai kvalifikuotini tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 181³ str. 1 d., požymius. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.

M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad M. P. už padarytą pažeidimą skirtina ATPK 181³ str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Teismas sprendžia, jog tokia nuobaudos rūšis yra proporcinga padarytam pažeidimui, ją paskyrus bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.