- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-1195-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12685-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo (apelianto) L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
Ieškovas L. S. prašė teismo pripažinti atsakovo AB DNB banko 2015-04-01 atsisakymą pateikti mirusiojo (ieškovo tėvo) A. S. banko sąskaitų išrašus neteisėtu ir įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui mirusiojo A. S. banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-11-27.
Ieškovas nurodė, kad 2014-11-27 mirus A. S., ieškovas priėmė pastarojo palikimą. 2015-03-31 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti palikėjo turimų sąskaitų išrašą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti Bankų įstatymo 55 str. pagrindu. Ieškovas yra mirusiojo įstatyminis pirmos eilės įpėdinis pagal CK 5.11 str. 1 d. Pagal CK 5.1 str. 2 d., įpėdinis paveldi materialius daiktus (nekilnojamus ir kilnojamus daiktus) ir nematerialius daiktus (vertybinius popierius, patentus, prekių ženklus ir kt.), palikėjo turtines reikalavimo teises ir turtines prievoles - absoliučiai visas palikėjo turtines teises,tame tarpe teisę žinoti visus palikėjo turtinius reikalavimus, kurie paaiškėtų tik tiksliai žinant palikėjo piniginių lėšų apyvartą banko sąskaitose.Bankų įstatymo 55 str. nuostatos turi būti taikomos sistemiškai su CK 5.1. str., CK 5.11 str. nuostatomis. Įpėdinis, priėmęs palikimą, laikytinas mirusio banko kliento visų teisių perėmėju Bankų įstatymo 55 str. 3 dalies prasme.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad banko turima informacija apie lėšų judėjimą, vadovaujantis Bankų įstatymo 55 str. 1 d. 1 p., yra konfidenciali informacija ir gali būti atskleista tik pagal teismo nutartį/liudijimą. Teisės normos nenumato kredito įstaigai pareigos išduoti mirusio banko kliento turto paveldėtojui mirusiojo asmens banko sąskaitos išrašą. Nesant pareigos tokius duomenis pateikti, banko atsisakymas juos pateikti negali būti pripažįstamas neteisėtu elgesiu. Paveldėtojai su notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu gali kreiptis į banką ir gauti informaciją apie kliento vardu turėtas sąskaitas ir sandorius. Tuo tarpu ieškovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nesuteikė teisės gauti duomenų apie palikėjo vykdytas bankines operacijas ir piniginių lėšų judėjimą, kuris fiksuojamas banko sąskaitos išraše. CK 5.1 str. 2 d. numato paveldėtino turto sąrašą, tačiau į jį nepatenka informacija apie palikėjo vykdytas bankines operacijas. Taigi informacija apie bankines operacijas nėra paveldėjimo objektas. Aplinkybė, jog ieškovas paveldėjo palikėjo piniginių lėšų likutį, esantį banko sąskaitoje, nereiškia, kad jis paveldi informaciją apie mirusiojo banko sąskaitoje vykdytas operacijas. Pažymėjo, jog nei duomenų apie paveldimą sąskaitos likutį, nei kitos informacijos, išskyrus sąskaitos išrašą.
Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad 2015-03-31 notarė išdavė liudijimą, patvirtinantį, jog 2014-11-27 mirus A. S., palikimą priėmė L. S.. Liudijime nurodyta, jog jis suteikia teisę įpėdiniui gauti visą informaciją ir dokumentus iš bet kurio Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio subjekto ir/ar kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, apie A. S. priklausantį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir kita). Ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą 2015-03-31, prašydamas išduoti mirusiojo A. S. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014-11-27. Atsakovas atsisakė pateikti informaciją apie banko sąskaitoje atliktas operacijas. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių AB DNB banko sąskaitos ankjstenių laikotarpių išrašų matyti, jog jose yra pateikta informacija ne tik apie mirusį banko klientą A. S., bet ir visos pastarojo vykdytos ūkinės operacijos su kitais fiziniais asmenimis, kurių banko sąskaitų numeriai taipogi nurodyti išrašuose. Tuo tarpu pagal Bankų įst. 55 str. 1 d. 1 p., asmens turimų sąskaitų numeriai yra laikomi banko paslaptimi. Taigi tai yra konfidenciali informacija. Paveldėjimo teisės liudijimas nesuteikė absoliučios teisės, kuri apimtų ir teisę gauti informaciją apie trečiuosius asmenis. Sąskaitų išrašuose yra užfiksuotos mirusiojo vykdytos bankinės operacijos su trečiaisiais asmenimis, konkretizuojant jų turimas sąskaitas bankuose, nurodant tikslius sąskaitų numerius. Notaro išduotas liudijimas negali būti aiškinamas plečiamai. Šis dokumentas, kaip ir CK 5.1 str. 2 d. reglamentuojanti paveldimo dalyko sampratą, turi būti aiškinamas santykyje su Bankų įst. 55 str. 1 d. 1 p. nuostatomis bei bylos faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas paveldėtos mirusiojo turtines teisės savaime neapima teisės gauti informaciją apie trečiuosius asmenis. Banko sąskaitos klientas buvo A. S., su juo buvo sudaryta sutartis, tačiau pastarasis mirė ir pagal CK 5.1 str. 2 d. ieškovas kaip įpėdinis paveldėjo mirusiojo piniginių lėšų likutį, o ne teisę gauti informaciją apie mirusiojo vykdytas bankines operacijas su trečiaisiais asmenimis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.1. str. 2 d. nuostatas, nes įstatymo leidėjas nenustatė baigtinio paveldėjimo objektų sąrašo, tačiau kaip atskiras paveldėjimo objektas yra išskirtos būtent palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir prievolės. Palikėjo turtinės reikalavimo teisės gali kilti iš sandorių arba deliktų. Ieškovui kaip įpėdiniui žinoma, kad palikėjas turėjo trečiųjų asmenų atžvilgiu iš sandorių kylančias turtines reikalavimo teises, tame tarpe žinoma informacija, kad palikėjas įvykdė keletą stambių pavedimų iš savo sąskaitų pas atsakovą. Be to, žinoma palikėjo A. S. reikalavimo teisės R. P. pagal palikėjui priklausiusio buto pardavimo sandorį, tačiau ieškovui būtina gauti konkrečią informaciją. CK 5.1. str. įtvirtinta įpėdinio teisė paveldėti palikėjo turtines paveldėjimo teises turi būti aiškinama laikantis principo, kad civiliniame kodekse numatytos asmenų subjektinės teisės negali būti siaurinamos ir ribojamos labiau negu tiesiogiai numato Civilinis kodeksas. Minėtas principas įgyvendinamas taikant dispozityvųjį reguliavimo metodą.Bankų įstatymo 55 str. nuostatos turi būti taikomos sistemiškai su CK 5.1 str. ir CK 5.11 str. nuostatomis. Bankų įstatymo 55 str. 3 d. nustatyta, kad banko paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik banko klientui, su kuriuo susijusi banko paslaptį sudaranti informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti atskleista. Įpėdinis, priėmęs mirusio banko kliento palikimą, laikytinas mirusio banko kliento visų teisių perėmėju Bankų įstatymo 55 str. 3 d. prasme. Įpėdinio teisės gauti informaciją apie palikėjo sąskaitas banke gali būti ribojama tik tuo atveju, jei toks ribojimas būtų tiesiogiai numatytas CK normomis.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuspendė, kad ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą ir turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu tretiesiems asmenims ir prašyti teismo išreikalauti įrodymus CPK 199 str. pagrindu. Ieškovui vada kreiptis į teismą su ieškiniu prieš palikėjo skolininkus būtų tik tada, jei ieškovas turėtų pilną informacija apie paskolintų pinginių sumų, grąžintų ar negrąžintų piniginių sumų dydį.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Pagal CK 5.1. str. 2 d. į paveldėjimo objektą nepatenka informacija apie palikėjo vykdytas bankines operacijas. Klientui mirus, banko sąskaitos sutartis pasibaigia, Teisės normos nenumato, kad mirus klientui jo paveldėtojai įstoja į teisnius santykius su banku vietoje mirusio asmens ir tampa banko klientu, t.y. neįvyksta asmens pasikeitimas prievolėje.Banko sąskaitoje esantys konfidencialūs duomenys apie asmens vykdytas operacijas bei trečiųjų asmenų asmeniniai duomenys (asmens kodas, banko sąskaitos duomenys), kurie fiksuojami banko sąskaitos išraše, sudaro banko paslaptį, kuri gali būti atskleista tik įstatymų nustatyta tvarka. Paveldėjimo teisės liudijimas nesuteikia absoliučios teisės gauto informaciją apie trečiuosius asmenis, su kuriais miręs asmuo vykdė operacijas.CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (netesėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas elgėsi neteisėtai.Ieškovas kitose civilinėse bylose naudojasi CK 199 str. 4 d. numatyta teise rinkti įrodymus teismo išduoto liudijimo pagrindu. Ieškovas turi galimybę rinkti įrodymus inicijuodamas civilinę bylą prieš sandorio šalį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į sandorį tvirtinusią notarę gauti duomenis apie atsiskaitymą apie sandorį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje įrodinėjimo dalykas yra A. S. su atsakovu AB DNB banko sudarytos banko sąskaitos sutartimi nustatytų sąskaitos savininko ir banko tarpusavio įsipareigojimų turinys. Be to, esminę reikšmę turi galutinė ieškovo paveldėto palikėjo A. S. turto, turtinių ir neturinių teisių sudėtis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas.
Sąvoka „banko sąskaita“ apibrėžiama CK 6.913 str. 1 d. kaip sutartinė prievolė: „Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, banko sąskaita yra piniginių lėšų banke tvarkymo instrumentas, o pinigus įstatymas pinigus apibrėžia kaip turtą. Tai patvirtina CK 1.98 straipsnio 1 dalies nuostatų turinys, pagal kurį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės <...>. Kaip matyti, šios nuostatos pinigus, įskaitant ir lėšas sąskaitose, išskiria kaip vieną iš turto (daiktų ir pan.) rūšių. CK 4.38 straipsnis įtvirtina, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. CK 1.100 str. pinigus - lėšas, esančias banko sąskaitoje, apibrėžia kaip savarankišką civilinės apyvartos objektą. Lėšos banko sąskaitose - pinigų egzistavimo forma ir lėšoms sąskaitose yra taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir gryniesiems pinigams. Todėl lėšos sąskaitose yra laikomos vienu iš nuosavybės teisės objektų, į kurį asmuo išsaugo visas savininko teises. Tačiau banko sąskaitos savininkas turi ir kitas neturtines teises, pavyzdžiui, gauti visą informaciją apie banko sąskaitoje atliktas bankines operacijas. Tokia informacija patenka į LR Bankų įstatymo 55 str. reglamentavimą, nusakantį banko paslaptį, pagal kurias banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas, kitas banko klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas, banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis. Bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją tik LR Bankų įstatymo 55 str. 6 d. nurodytoms institucijoms šiame punkte nurodytoms funkcijoms atlikti. Kitais atvejais, negu nustatyta LR Bankų įstatymo 55 str. 2–6 dalyse, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos reikia dėl teisėto intereso, kurio siekia teismas arba banko paslaptį sudarančios informacijos prašantis asmuo, ir banko kliento interesai nėra svarbesni LR Bankų įstatymo 55 str. 6 d.
Byloje pagal apelianto patiektą 2011 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio registro Nr.2-7572) nustatyta, kad ieškovas paveldėjo pinigus – lėšas, esančias banko sąskaitoje. Nėra pagrindo teigti, kad apeliantas paveldėjimo liudijimo pagrindu tapo banko klientu pagal banko sutartį ar atskirai paveldėjo turtines teises ir su jomis susijusias neturtines teises gauti informaciją apie banko sąskaitoje atliktas operacijas.
Apeliantas nurodė konkretų interesą, kurį siekia įgyvendinti pateikdamas nagrinėjamą ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo interesai gali būti įgyvendinami kitais procesiniais civilinių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui teikiant teismui prašymą užtikrinti įrodymus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria: