Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 17 d. nutartis, kuria nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestas.

Be to, šioje byloje nuteistas ir S. V.. Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. kovo 4 d., apie 22 val., bute, (duomenys neskelbtini), siekdamas atkeršyti už sumušimą, du kartus lazda smogė K. N. į galvą ir dujiniu pistoletu iššovė jam į veidą. Nuo stipraus galvos sumušimo lūžus kaukolės skliautui bei pamato kaulams, išsiliejus kraujui, K. N. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl V. G. nuteisimo

Iš apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kurių tarpusavio ryšį teismai įvertino nepažeisdami BPK reikalavimų, matyti, kad įvykio metu V. G., siekdamas atkeršyti už jo sumušimą, su kitu asmeniu atėjo į butą, kuriame buvo K. N., du kartus lazda smogė K. N. į galvą. Nuo stipraus galvos sumušimo lūžus kaukolės skliautui bei pamato kaulams, išsiliejus kraujui, K. N. mirė. Šias aplinkybes nustatė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, jų kasaciniame skunde neginčija ir kasatorius. K. N. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, kurį lazda padarė V. G.. Todėl nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad tarp V. G. veikos ir K. N. mirties yra priežastinis ryšis.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėjo. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad kerštaudamas V. G. specialiai tam pasiimta lazda sudavė K. N. stiprius smūgius į vieną svarbiausių gyvybei kūno vietą – galvą, todėl padarė išvadą, kad V. G. norėjo K. N. mirties ir jį nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokia išvada neprieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Kasatoriaus teiginiai, kad tyčinis nužudymas galimas tik esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, tuo tarpu jis įvykio metu veikė neapibrėžta tyčia, nes jį tenkino bet kokie jo veikos padariniai, atmestini, nes yra nepagrįsti. Bylos aplinkybės – nusikaltimo įrankis, smurto pobūdis, veikos motyvas – rodo, kad V. G., smurtaudamas prieš K. N., siekė jo mirties. Be to, tyčinis nužudymas galimas esant ir apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje nustatyta, kad V. G. K. N. tyčia nužudė. Todėl laikytina, kad kasatorius yra pagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Motyvų, susijusių su jam paskirta bausme, kasatorius nenurodo. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatorius teiginiai, kad teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, susijusių su dujinio pistoleto panaudojimu, nėra pagrįsti. Teismai savo išvadas dėl šių aplinkybių grindė įrodymų visuma, o padarydami išvadą, kad V. G. įvykio metu ne tik K. N. sudavė smūgius lazda, bet ir dujiniu pistoletu iššovė jam į veidą, įvertino ne tik S. V. parodymus, bet ir juos patvirtinančius specialisto nurodytus duomenis, kurie atitinka byloje esančius įrodymus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su dujinio pistoleto panaudojimu prieš K. N., nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pasak specialisto, dujiniu pistoletu padaryti sužalojimai neturėjo įtakos K. N. mirčiai.

Iš bylos matyti, kad baudžiamojo proceso metu V. G. neprieštaravo, kad jį gintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Nušalinimas V. G. gynėjui ar šio atsisakymas nebuvo pareikštas. Todėl V. G. teiginiai dėl BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo yra atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.