- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1082-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič
- Ieškovas
- Giedrei V
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo ir 2010 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-540-249/2010 pagal ieškovų Giedrės V. B. ir V. B. ieškinį atsakovei V. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai Giedrė V. B. ir V. B. ieškiniu (t. 1, b.l. 3-8) prašė: atidalinti jiems ir atsakovei V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklyą, gyvenamąjį namą lAlmp, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune, pagal UAB „Kauno komprojektas“ paruoštus žemės sklypo ir gyvenamųjų patalpų atsidalijimo projektus:
1) ieškovams paskirti 437 kv. m žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B, atsakovei paskirti 183 kv. m žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A;
2) ieškovams paskirti gyvenamojo namo (lAlmp) patalpas 2-1/2,10 kv.m, 2-2/9,84 kv.m, 2-3/1,72 kv.m, 2-4/12,33 kv.m., 2-5/34,93, 2-6/3,34 kv.m, 2-7/12,01 kv.m, 2-8/5,86 kv.m, 2-9/1,51 kv.m, 2-10/13,49 kv.m, 2-11/14,37 kv.m, R-l/10,15 kv.m, R-2/1,89 kv.m, R-3/20,05 kv.m, R-4/7,30 kv.m, R-5/9,1 kv.m, R-6/14,14 kv.m, viso 174,13 kv.m (su rūsiu);
3) atsakovei paskirti gyvenamojo namo (lAlmp) patalpas 1-1/1,35 kv.m, 1-2/12,57 kv.m, 1-3/11,82 kv.m, 1-4/6,14 kv.m, 1-5/11,68 kv.m, 1-6/13,07 kv.m, 1-7/2,48 kv.m, viso 59,11 kv.m;
4) ieškovų nuosavybėn paskirti atmatų duobę 176 Lt vertės, stoginę 1242 Lt vertės, metalo tinklo tvoros įvažiavimo vartus 3,59 m ilgio, kurių vertė 341 Lt, viso 1759 Lt vertės kiemo įrengimų;
5) atsakovės nuosavybėn paskirti metalo tinklo tvorą 17,24 m ilgio, 1625 Lt vertės, kiemo aikštelės šaligatvių plytelių dangą 44,76 m ilgio, 1961 Lt vertės, kanalizacijos šulinį 216 Lt vertės, viso 3802 Lt vertės turto;
6) priteisti iš atsakovės už jai tenkančią didesnę kiemo įrengimų dalį 2300,53 Lt piniginę kompensaciją;
7) priteisti iš atsakovės ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kiti ieškovų ieškininiai reikalavimai: pripažinti bendraturčių D. B. ir atsakovės V. B. 1999 m. gruodžio 14 d. pasirašytą susitarimą galiojančiu sandoriu, kuriuo susitarta V. B. lėšomis nugriauti gyvenamojo namo 1A1mp priestatą 1a1/p, kuriame yra patalpos 1-8/1,79 ir 1-9/2,76, ir įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo priestatą 1a1/p, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi (t. 1, b.l. 91-93) buvo išskirti į atskirą civilinę bylą ir išnagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2690-249/2009 (t. 1, b.l. 107-114).
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad pagal 2006 m. lapkričio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimą lygiomis dalimis paveldėjo 2002 m. rugpjūčio 28 d. mirusio sūnaus D. B. turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno m.: 64/100 dalis gyvenamojo namo, 64/100 dalis kiemo įrengimų, garažą, ūkinį pastatą ir 437/620 dalis žemės sklypo. Kita dalis šio turto nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei V. B.. Dar 1999 m. jų sūnus D. B. siekė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė jam pritarė ir tuo tikslu jie sutarė atlikti būtinus veiksmus įgyvendinant visišką atsidalinimą. 1999 m. gruodžio 4 d. jie susitarė, kas iš jų ir kokius veiksmus atliks, kas iš jų už ką mokės ir tuo tikslu surašė raštą (t. 1, b.l. 29), kurį abu pasirašė. Atsakovė įsipareigojo nugriauti savo lėšomis ir darbu priestatą, kuriame yra patalpos 1-8 (1,79 kv.m) ir 1-9 (1,76 kv.m) ir parduoti žemę po priestatu, kuri buvo reikalinga D. B. įvažiavimui į žemės sklypą praplatinti. D. B. ir atsakovė įvykdė visus savo įsipareigojimus surašytus 1999 m. gruodžio 4 d. rašte: D. B. išsiėmė detalizuotą pažymėjimą ir pardavė atsakovei dalį gyvenamųjų patalpų šiame name, atsakovė išsiėmė detalizuotą pažymėjimą ir pardavė D. B. dalį žemės sklypo, buvo atlikta teisinė registracija, buvo pradėtas griauti priestatas, užmūrytas langas tarp patalpų, buvo išmatuotas žemės sklypas ir paruoštas žemės sklypo atsidalinimo projektas, tačiau šis projektas atsakovės nebuvo pasirašytas. Šiuo metu pagal ieškovų užsakymą UAB „Kauno komprojektas“ paruošė žemės sklypo ir gyvenamųjų patalpų atsidalijimo projektus. Šie projektai paruošti įvertinus bendraturčių susitarimus, todėl ieškovai prašo jiems nuosavybės teise priskirti žemės sklypo dalį B - 437 kv. m ploto, o atsakovei V. B. nuosavybės teise priskirti žemės sklypo dalį A - 183 kv. m bendro ploto. Ieškovai nurodo, kad pateikti projektai atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam tenkančios žemės sklypo dalys nustatytos atsižvelgiant į jų užimamas gyvenamojo namo dalis, numatyti priėjimai prie pagalbinių pastatų. Ieškovai ir atsakovė į savo valdomus žemės sklypus patenka per atskirus įvažiavimus, kurie buvo įrengti ir iki šiol prižiūrimi atskiromis bendraturčių lėšomis ir darbu. Planas parengtas pagal jau nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes jau nuo 1999 m. tarp buvusio savininko D. B., o po jo mirties - tarp ieškovų ir atsakovės V. B. buvo ir yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi ginčo žeme tvarka. Kiekvienas iš valdos bendraturčių naudojasi ir gerina (trinkelių klojimas, vaiskrūmių ir vaismedžių sodinimas, vejos priežiūra ir kita) tik faktiškai valdomą žemės sklypo dalį. Atsakovė taip pati yra parašiusi sutikimą, kad ieškovų sūnus naudotųsi stogine, atmatų duobė daug metų yra nenaudojama ir užpilta žemėmis, todėl jos priteisimas ieškovams nepažeis atsakovės interesų. Atidalijus turtą natūra pagal ieškovų pateiktą projektą neliktų patalpų, taip pat žemės sklypo dalių, kurios būtų naudojamos bendrai.
Atsakovė V. B. priešieškiniu prašė (1 t., b.l. 65-66) prašė pagal jos pateiktus projektus:
1) atidalyti jai gyvenamojo namo dalį, kurioje yra patalpos 1-1/1,35 kv.m, 1-2/12,57 kv.m, 1-3/11,82 kv.m, 1-4/6,14 kv.m, 1-5/11,68 kv.m, 1-6/13,07 kv.m, 1-7/2,48 kv.m, 1-8/1,79 kv.m ir 1-9/2,76 kv.m.;
2) ieškovams skirti gyvenamojo namo dalį, kurioje yra patalpos 2-1/2,10 kv.m, 2-2/9,84 kv.m, 2-3/1,72 kv.m, 2-4/12,33 kv.m, 2-5/34,93 kv.m, 2-6/3,34 kv.m, 2-7/12,01 kv.m, 2-8/5,86 kv.m, 2-9/1,51 kv.m, 2-10/13,49 kv.m, 2-11/14,37 kv.m, R-l/10,15 kv.m, R-2/1,89 kv.m, R-3/20,05 kv.m, R-4/7,30 kv.m, R-5/9,1 kv.m, R-6/14,14 kv.m;
3) žemės sklypą padalinti pagal jos parengtą projektą (t.1, b. l. 70), jai paskirti sklypą dalį A - 183 kv. m ploto, o ieškovams paskirti žemės sklypo dalį B - 437 kv. m ploto;
4) paskirti jos nuosavybėn kiemo įrenginius: kanalizacijos šulinį 216 Lt vertės, kiemo dangą plytelėmis 1961 Lt vertės;
5) paskirti ieškovų nuosavybėn kiemo įrenginius: atmatų duobę 176 Lt vertės, vartus 341 Lt vertės, stoginę 1242 Lt vertės, šulinį 216 Lt vertės, kiemo dangos plyteles, esančias ieškovų žemės dalyje ir sudėtas atskirai 1961 Lt vertės, 3 obelis;
6) palikti abiejų šalių nuosavybėje tvorą 17,24 m ilgio 1625 Lt vertės tokiomis dalimis – atsakovei - 36/100, kiekvienam ieškovui – po 32/100.
7) nustatyti servitutą ieškovų vamzdžiui per atsakovės žemę, ir visiems naudotis žeme 1 m atstumu nuo statinių, atliekant namo remontą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 1999 m. pabaigoje ji su buvusiu bendraturčiu D. B. tarėsi dėl visiško atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau D. B. paruošto žemės sklypo padalinimo projekto ji nematė ir nesitarė su D. B., kad nugriaus savo priestatą ir atsisakys naudotis įvažiavimu į kiemą. Pagal jos užsakymą UAB „Inventora“ parengė žemės atidalijimo projektą (t. 1, b. l. 70), kuris atitinka protingus naudojimosi gyvenamuoju namu poreikius ir kiekvieno savininko nuosavybės dalį žemės sklype, nesutinka, kad ieškovams atitektų žemė po priestatu. Atsakovė nesutinka su ieškovų gyvenamojo namo patalpų atsidalijimo projektu, nes jame nėra nurodytos priestato patalpos 1-8 ir 1-9, kurios nėra nugriautos. Atsakovė teigia, kad ir kiemo įrengimai ieškovų padalinti netinkamai, nes kanalizacijos šuliniai yra du (antrojo šulinio buvimą patvirtina inžinerinių tyrinėjimų instituto situacijos planas). Antrasis šulinys yra ieškovams tenkančioje žemėje, todėl atsakovei ir ieškovams turėtų atitekti po vieną kanalizacijos šulinį. Ieškovų nurodytą kiemo dangą atsakovė pasiklojo viena už savo lėšas, todėl ši danga negali būti dalinama. Ieškovams turėtų atitekti kita kiemo danga, sukrauta atskirai namo kieme, o atsakovei turi būti palikta jos kiemo danga. Tvora nuo gatvės skiria ir saugo ne tik atsakovės, bet ir ieškovų žemę ir joje esantį turtą, todėl tvora turi būti palikta bendroje nuosavybėje. Atsakovė ieškovams siūlo kiemo įrenginius: stoginę - 1242 Lt, atmatų duobę - 176 Lt, vartus - 341 Lt, kanalizacijos šulinį- 216 Lt, kiemo plyteles- 1961 Lt, viso - 3936 Lt. vertės. Atsakovei tektų kanalizacijos šulinys - 216 Lt, kiemo danga plytelėmis - 1961 Lt, viso - 2177 Lt vertės. Ieškovams atitenka ir 3 obelys, esančios jų žemėje. Toks kiemo įrenginių atidalijimas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nemokant jokios kompensacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė atidalinti ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypą, gyvenamąjį namą lAlmp ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Kauno m. tokia tvarka:
1) žemės sklypą padalinti pagal UAB „Kauno komprojektas“ 2008 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo padalijimo projektą: ieškovams pakirti sklypo dalį B - 437 kv.m ploto, atsakovei paskirti sklypo dalį A - 183 kv.m ploto;
2) gyvenamojo namo (lAlmp) patalpas atidalinti pagal UAB „Kauno komprojektas“ 2008 m. gegužės mėn. parengtą projektą: ieškovams paskirti 174,13 kv.m (su rūsiu) ploto patalpas: 2-1/2,10 kv.m, 2-2/9,84 kv.m, 2-3/1,72 kv.m, 2-4/12,33 kv.m., 2-5/34,93, 2-6/3,34 kv.m, 2-7/12,01 kv.m, 2-8/5,86 kv.m, 2-9/1,51 kv.m, 2-10/13,49 kv.m, 2-11/14,37 kv.m, R-l/10,15 kv.m, R-2/1,89 kv.m, R-3/20,05 kv.m, R-4/7,30 kv.m, R-5/9,10 kv.m, R-6/14,14 kv.m, atsakovei paskirti 59,11 kv.m ploto patalpas: 1-1/1,35 kv.m, 1-2/12,57 kv.m, 1-3/11,82 kv.m, 1-4/6,14 kv.m, 1-5/11,68 kv.m, 1-6/13,07 kv.m, 1-7/2,48 kv.m;
3) kiemo statinius padalino taip: ieškovams paskyrė atmatų duobę - 176 Lt vertės, stoginę 1242 Lt vertės, metalo tinklo tvoros įvažiavimo vartus 3,59 m ilgio, 341 Lt vertės, viso 1759 Lt vertės kiemo įrengimų; atsakovei paskyrė metalo tinklo tvorą 17,24 m ilgio, 1625 Lt vertės, kiemo aikštelės šaligatvių plytelių dangą 44,76 m ilgio 1961 Lt vertės, kanalizacijos šulinį 216 Lt vertės, viso 3802 Lt turto vertės.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei Giedrei V. B. 131 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei - 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastatų ir kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno m., bendraturčiai. Ieškovai jiems priklausančią turto dalį paveldėjo 2006 m. lapkričio 29 d. po sūnaus D. B. mirties 2002 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovė neginčijo, kad 1999 m. pabaigoje ji ir buvęs bendraturtis D. B. norėjo visiškai atsidalinti jiems priklausančias turto dalis ir tą įtvirtino 1999 m. gruodžio 22 d. bendrame pareiškime. Teismas, nuspręsdamas dėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimo, rėmėsi ieškovų pateiktu UAB „Komprojektas“ gyvenamųjų patalpų padalinimo projektu, pagal kurį bendraturčiams priklausančios patalpos yra visiškai atskirtos: jie neturi bendrų patalpų ir įrengimų, turi atskirus įėjimus į gyvenamąjį namą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės reikalavimas atidalinti gyvenamojo namo patalpas iš esmės sutampa, tik atsakovė reikalauja jai priskirti patalpas 1-8/1,79 kv.m ir 1-9/2,76 kv.m, esančias priestate 1a1mp, kuris nėra nugriautas. Tačiau įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimu atsakovė V. B. įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti priestatą 1a1mp su patalpomis 1-8 ir 1-9. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovės prieštaravimai dėl į ieškovų parengtą atsidalijimo projektą neįtraukto priestato ploto esminės reikšmės neturi. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovų reikalavimas dėl patalpų atsidalijimo atitinka bendratučiams priklausančias nuosavybės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje ir nusistovėjusią patalpų naudojimosi tvarką, jas atskyrus patalpomis galima naudotis nepažeidžiant visų bendraturčių interesų ir teisių, nedarant žalos gyvenamojo namo paskirčiai. Teismas žemės sklypą atidalino pagal ieškovų pateiktą 2008 m. sausio 31 d. UAB „Kauno komprojektas“ paruoštą projektą, kadangi pagal šį projektą bendratučiams skiriami žemės sklypo plotai atitinka jiems priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, sklype nėra bendraturčių bendrai naudojamų plotų, ir jie gali visiškai atskirai, netrukdydami vieni kitiems, naudotis jiems tenkančiais žemės sklypais. Atsakovės pateiktas UAB „Inventora“ parengtas žemės sklypo planas iš esmės atitinka ieškovų parengtam projektui, tik atsakovė prašo skirti jai žemės sklypo dalį toje vietoje, kur bus nugriautas gyvenamojo namo priestatas 1a1mp ir priėjimas prie jo. Tačiau pagal įsiteisėjusį 2009 m. kovo 30 d. teismo sprendimą gyvenamojo namo priestatas turi būti nugriautas, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėti nebereikia. Teismas, įvertinęs 1999 m. bendratučių susitarimą dėl visiško atsidalinimo, padarė išvadą, kad žemė po nugriautu priestatu turi priklausyti įvažiavimui į ieškovų žemės sklypo dalį. Atsižvelgta ir į tai, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi nuo 1999 m. Padalindamas kiemo statinius, teismas darė išvadą, kad įrengta kiemo aikštelė yra asmeninis atsakovės turtas, ir ją iš dalintinų kiemo statinių išjungė. Kanalizacijos šulinį teismas paskyrė atsakovei, kadangi ji pripažino, kad kanalizacijos šulinys priklauso jos namo daliai, nors ir yra ieškovas paskirtame žemės sklype. Atmatų duobę teismas paskyrė ieškovams, kadangi atsakovė pripažino, kad atmatų duobe ji nesinaudoja, ir nepateikė įrodymų, kad ši duobė jai reikalinga ir ja galima naudotis. Teismas taip pat sprendė, kad metalo tinklo tvorą su vartais įmanoma padalinti, ieškovams skiriant vartus, kurie yra įvažiavime į jų sklypo dalį, o atsakovei skiriant visą tvorą, kuri yra aplink jai priskirtą žemės sklypą. Stoginę teismas paskyrė ieškovams, kadangi atsakovė neginčijo, kad ja nesinaudoja nuo 1999 m. iki šiol, ir ji yra ieškovų žemės sklypo dalyje. Kadangi nurodytu būdu padalinus kiemo statinius, jų verčių skirtumas yra neesminis, o ieškovams lieka senos kiemo dangos plytelės, todėl teismas darė išvadą, jog kompensacija ieškovams nepriteistina.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. papildomu sprendimu patenkino ieškovų G. V. B. ir V. B. pareiškimą ir priteisė iš atsakovės ieškovams 500 Lt atstovavimo išlaidų ir 890 Lt išlaidų, susijusių su rašytinių įrodymų paruošimu teisminiam nagrinėjimui. Teismas nustatė, kad su ieškiniu buvo pateiktas atstovavimo išlaidų kvitas 600 Lt sumai ir pajamų orderių kvitai 890 Lt sumai už projektų paruošimą, bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai pateikė dar 300 Lt atstovavimo išlaidų kvitą. Kadangi teismo sprendimu buvo pasisakyta tik dėl dalies nurodytų ieškovų išlaidų, todėl teismas papildomai priteisė ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė V. B. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą ir 2010 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Dėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimo. Teismas, atmesdamas atsakovės prieštaravimus, kad į ieškovų parengtą gyvenamojo namo atidalinimo projektą neįtrauktas priestato plotas, vadovavosi žodiniu ieškovų pasakymu, o ne faktine situacija, nes ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad priestatas griaunamas. Po Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo įsiteisėjimo faktinės aplinkybės nepasikeitė taip, kad būtų pagrindas teismui atidalinti gyvenamojo namo patalpas, neįtraukiant priestato 1A1mp patalpų 1-8 ir 1-9 ploto. Teismas, padalindamas patalpas, ieškovams paskyrė 174,13 (su rūsiu) kv.m ploto, o atsakovei – 59,11 kv.m, tačiau bendras gyvenamojo namo plotas yra 237,79 kv.m. Ieškovams priklauso 64/100 gyvenamojo namo dalys, atsakovei – 36/100, todėl ieškovams turėtų atitekti 152,18 kv.m, o atsakovei – 85,60 kv.m. Atsižvelgiant į tai teismo sprendimo argumentas, kad ieškovų reikalavimas atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis, yra nepagrįstas. Neišsprendus ginčo dėl bendraturčiams tenkančios dalies bendrojoje nuosavybės, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimo. Atidalijus daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri objektai. Ieškovai neįvardijo, kokį nekilnojamąjį daiktą nori suformuoti. Be to, suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl gyvenamųjų patalpų atidalijimo pagal UAB „Komprojektas“ parengtą projektą, teismas pažeidė imperatyvų gaisrinės saugos reikalavimą (STR 2.02.09:2005 29 p.), kad sublokuoti gyvenamieji namai turi būti atskirti ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą namo aukštį.
2) Dėl žemės sklypo atidalijimo. Pagal ieškovų projektą žemės sklypas atidalijamas taip, kad žemės sklypo riba kirstų bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, t.y. namo priestatą 1A1mp, kuriame yra patalpos 1-8 ir 1-9. Pagal LR Žemės įstatymą žemės sklypas atidalijamas suformuojant iš bendro sklypo atskirus sklypus. Nei viena iš bylos šalių nepateikė LR Žemės įstatymo 40 straipsnio reikalavimus atitinkančio žemės sklypo formavimo ir parengimo projekto. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį. Neišsprendus gyvenamojo namo atidalijimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo negalimas. Todėl pagal šalių pateiktus projektus buvo galima spręsti tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Jokiais įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad žemė po vėliau nugriautu priestatu turi priklausyti įvažiavimui į ieškovų žemės sklypo dalį. Ieškovai nepagrindė, kodėl jiems reikia platesnio įvažiavimo į jiems priklausančią žemės sklypo dalį.
3) Dėl kiemo statinių padalijimo. Ieškovai neprašė teismo, kad atidalijant kiemo statinius būtų suformuoti metalo tinklo tvoros vartai kaip atskiras objektas. Teismui nebuvo pateikti kiemo statinių atidalijimo projektai. Todėl teismas neturėjo pagrindo paskirti ieškovams metalo tinklo tvoros vartus, o atsakovei metalo tinklo tvorą, t.y. atskirti metalo tinklo tvorą nuo vartų, remiantis vien ieškovų noru. Teismas nepagrįstai stoginę paskyrė ieškovams, kadangi ieškovai nepagrindė, ir neįrodė, kad būtent jiems yra reikalinga stoginė. Jei būtų nugriautas gyvenamojo namo priestatas, stoginė atsakovei būtų reikalinga susidėti namų apyvokos ir sodo apyvokos reikmenis. Dėl neteisingai išspręstų reikalavimų atidalijant gyvenamojo namo patalpas ir žemės sklypą, teismas negalėjo spręsti ir kiemo statinių atidalijimo klausimo.
4) Dėl papildomo teismo sprendimo. Teismas gali priimti papildomą sprendimą tik tuomet, jeigu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Tačiau 2010 m. kovo 2 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas. Be to, atsakovė nebuvo informuota apie teismo posėdžio datą ir laiką.
Atsiliepimas
Ieškovai G. V. B. ir V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Ieškovai nurodo, kad apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinėje instancijoje yra galimas faktinių aplinkybių tyrimas, įrodymų teikimas ir vertinimas, todėl atsakovės prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Skunde atsakovė kelia naujas aplinkybes dėl gyvenamojo namo idealinių dalių nustatymo, dėl visos eilės Statybos, Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų, statybos techninių, gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo. Šios aplinkybės atsakovės nebuvo keliamos nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje, nei paaiškinimuose parengiamajame ar teismo posėdyje. Dėl gyvenamojo namo atidalijimo. Teismas, atidalindamas gyvenamojo namo patalpas, pagrįstai neįtraukė priestato patalų 1-8 ir 1-9, ir šią sprendimo dalį tinkamai motyvavo. Nereikia naujai įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 str.). Apeliantė nenurodo kitokio gyvenamojo namo patalpų atidalijimo būdo, tik prašo jai paskirti priestato patalpas, kurias ji yra įpareigota nugriauti tesimo sprendimu. Šalys šioje byloje siekė gyvenamojo namo atidalinimo pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Atidalinant namą bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, todėl nei ieškovai, nei atsakovė papildomai neteikė reikalavimo dėl idealinių dalių pakeitimo, nes gerai žinojo, kam kurios patalpos priklauso. Apeliantė kelia naują aplinkybę, kad gyvenamojo namo atidalinimas negalimas dėl to, kad ieškovai neįvardijo, kokį nekilnojamąjį turtą prašo suformuoti. Apeliantė kritikuoja ieškovų ieškinį, tačiau jos priešieškinys pagal formuojamo daikto įvardijimą yra adekvatus, apeliaciniame skunde ji nekonkretizuoja, kas privalėjo būti nurodyta, ar kas ne taip nurodyta. Gyvenamasis namas yra nesavavalinis statinys, tai tinkamai suformuotas ir įregistruotas turtas, todėl pilnai atitinka Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymo 5 straipsnyje įvardijamą kadastro objektą. Teisė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės numatyta CK 4.80 straipsnyje, jos realizavimo galimybę patvirtina oficialus rašytinis įrodymas UAB „Kauno Komprojektas“ sudarytas projektas. Todėl ieškovai teisėtai siekia realizuoti įstatyme numatytą nekilnojamojo daikto formavimo būdą. Apeliantės teiginys dėl visiško negalimumo atidalyti gyvenamojo namo patalpas yra naujai nurodoma aplinkybė. Šis teiginys yra nepagrįstas ir prieštarauja pačios atsakovės pozicijai, kadangi pirmosios instancijos teisme ji pati sutiko su valdos atidalijimu ir pati to aktyviai siekė, teikdama priešieškinį. Apeliantė nepagrįstai prašo taikyti STR 2.02.09:2005 29 punkto normas, nes jos taikomos tik sublokuotiems namams, bet ne atidalinamam gyvenamajam namui. Dėl žemės sklypo atidalinimo. Apeliantės teiginiai dėl negalimumo atidalinti žemės sklypą taip pat yra naujai keliama aplinkybė. Atsakovė pati aktyviai siekė žemės sklypo atidalinimo. Šioje byloje yra teisingai, pagrįstai ir koncentruotai sprendžiamas visos namų valdos atidalinimo klausimas. Tik tokiu būdu galima greičiau, teisingiau išspręsti ginčą dėl atidalinimo. Ir gyvenamojo namo, ir žemės sklypo atidalinimas turi būti sprendžiamas neatsietai vienas nuo kito. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl jiems reikalingo platesnio įvažiavimo. Atsakovė turi įsirengusi atskirus įėjimo, įvažiavimo vartus ties savo naudojama žemės sklypo dalimi, todėl abi šalys turi turėti atskirus įvažiavimus. Dėl patekimo į ieškovams priklausantį garažą tarp jų sūnaus ir atsakovės ir buvo sudarytas susitarimas nugriauti priestatą. Teismas teisingai nustatė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi. Dėl kiemo statinių padalinimo. Apeliantės pozicija dėl stoginės prieštaringa. Ji pati 1999 m. pasirašė notariškai patvirtintame sandoryje, kad stogine naudosis D. B., dėl to ginčo niekada nebuvo. Ji ne tik neprieštaravo dėl stoginės, bet ir pati prašė ją priteisti ieškovams. Apeliantės pozicijos pasikeitimas negali būti pagrindas naikinti teisėtą, teisingą sprendimą ir vilkinti ginčo sprendimą. Metalo tinklo tvora padalinta nepažeidžiant bendraturčių interesų. Atsakovės projektas prieštarauja logiškumo, protingumo, sąžiningumo principams, darytų žalą turtui, pažeistų ieškovų interesus. Teismas teisingai padalino priklausinį tvorą-vartus pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, nepažeisdamas bendraturčių interesų.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Atsakovė, apeliaciniu skundu ginčydama teismo sprendimu nustatytą gyvenamojo namo atidalijimą, iš esmės ginčija tik aplinkybę, kad teismas neįvertino, jog priestatas 1a1mp, kuriame yra patalpos 1-8 ir 1-9, nėra nugriautas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą, kuriuo atsakovė V. B. buvo įpareigota savo lėšomis nugriauti šį gyvenamojo namo priestatą (t. 1,b.l. 111-114). Tokiu būdu šiuo sprendimu yra nustatyta, kad priestatas ir jame esančios patalpos turi būti nugriautos, t.y. jų fiziškai neturi būti, todėl teismas pagrįstai į jas neatsižvelgė atidalindamas gyvenamojo namo patalpas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o tai, kad priestatas šiuo metu dar nėra nugriautas, nesudaro pagrindo jį vertinti ir dalinti tarp šalių, kaip teisėtas patalpas. Įsiteisėjusio sprendimo vykdymas nėra šios bylos dalykas, sprendimas, kuriuo atsakovė įpareigota nugriauti priestatą, vykdytinas CPK nustatyta sprendimų vykdymo tvarka. Atsakovė įsiteisėjusi teismo sprendimą bandė panaikinti kasacine tvarka ir dėl šio sprendimo padavė kasacinį skundą (t. 2, b.l. 34-42), tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nurodytas teismo sprendimas LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi yra paliktas nepakeistas.
Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovų reikalavimas atidalinti jiems priklausančias gyvenamojo namo patalpas neatitinka jiems priklausančių nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atmestini. Atsakovė šį savo argumentą grindžia tuo, kad ieškovams priklauso 64/100 gyvenamojo namo dalys, o atsakovei - 36/100 dalys, todėl nuo namo bendrojo ploto, kuris yra 237,79 kv. m, ieškovams priklausytų 152,18 kv. m bendro namo ploto, tuo tarpu paskirta patalpų, kurių plotas 174,13 kv. m, o atsakovei priklausytų – 85,60 kv. m, kai paskirta 59,11 kv. m. Tačiau pažymėtina, kad byloje yra pateiktas ŽNTKR VĮ raštas (t. 1, b.l. 24-25), iš kurio matyti, kad bendraturčių dalys buvo paskaičiuotos 1996 m gegužės 29 d. nuo gyvenamojo namo naudingo ploto – 175,16 kv. m, t.y. be rūsio, kadangi tuo metu pastato rūsiai nebuvo įtraukiami į skaičiuojamo pastato dalių plotą, dėl šios priežasties buvo netenkintas ir prašymas perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis. Įvertinus tai, kad atsidalijimo metu gyvenamojo namo naudingas plotas yra 171,71 kv. m, rūsio plotas 62,63 kv. m. (t. 1, b.l. 16-17), ieškovams paskirtų patalpų plotas 174,13 atitinka jiems tenkančią nuosavybės dalį. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė neturi jokių pretenzijų dėl ieškovams paskirtų patalpų, kadangi iš esmės tai visiškai atskira namo dalis - priestatas, t.y. faktiškai atskiras namas, kurio plotas beje ir yra 174,13 kv. m (t.1, b.l. 27). Todėl nesuprantamos atsakovės pretenzijos dėl atidalintų patalpų neatitikimo bendraturčių nuosavybės dalims bendrojoje nuosavybėje.
Apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų reikalavimus nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču. Teismo sprendimu atidalijus gyvenamąjį namą, įstatymo nustatyta tvarka bus suformuotas ir atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nors šalių atidalintas gyvenamojo namo patalpas jungia siena, apeliantės nurodytas STR 2.02.09:2005 29 punkto reikalavimas sublokuotus namus atskirti priešgaisrinėmis sienomis netaikytinas, kadangi tai ne sublokuotų namų statyba, o teisėtai pastatyto namo atidalinimas.
Ginčydama žemės sklypo atidalinimą, atsakovė nurodo, kad atidalijimas pagal ieškovų pateiktą projektą yra negalimas, kadangi sklypo riba kirstų bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą. Turima omenyje, kad ta riba kirstų priestatą, kuriame yra patalpos 1-8 ir 1-9. Tačiau, kaip jau yra nustatyta, šis priestatas ir jame esančios patalpos turi būti nugriauti, todėl žemės sklypo riba nekirs statinio. Negalima sutikti ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad kol nėra suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas (gyvenamojo namo dalis) negali būti sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1dalis), ir kai atidalijama namų valda, racionalu ir pagrįsta prašyti atidalinti tiek statinius, tiek ir žemės sklypą. Be to, ir LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tai reiškia, kad remiantis šia teisės norma, žemės sklypas turi būti atidalijamas kartu su statinio atidalijimu.
Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms dėl kiemo statinių padalinimo, todėl jų iš esmės nebekartoja. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovai neprašė atidalinti ir jiems paskirti metalo tinklo tvoros vartus (kaip atskirą objektą), nes toks reikalavimas ieškovų buvo suformuluotas pateiktame ieškinyje (t. 1, b.l. 3-8), o kiemo statinių atidalijimui nėra būtinybės rengti projektą, tiesiog kiemo statiniai paskiriami vieno ar kito (kitų) bendraturčių nuosavybėn. Teismas pagrįstai metalo tinklo vartus paskyrė ieškovams, o tvorą 17,24 m – atsakovei, kadangi tvora pastatyta atsakovei paskirto žemės sklypo dalyje, o įvažiavimo vartai yra ties ieškovams priskirtos žemės sklypo dalies įvažiavimu, be to, tai atitinka faktinį naudojimą. Atsakovės pretenzijos dėl stoginės paskyrimo ieškovų nuosavybėn, taip pat nepagrįstos. Atsakovė neginčija, kad stoginė buvo naudojama tik ieškovų, t.y. jos paskyrimas ieškovams atitinka faktinį naudojimąsi, ką patvirtina ir atsakovės notarine tvarka patvirtintas pareiškimas dėl stoginės naudojimosi (t. 1, b.l. 33), be to, ji yra ieškovams paskirtoje žemės sklypo dalyje, o atsakovei paskirti nuosavybėn kiti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti statiniai (tvora, kanalizacijos šulinys). Pažymėtina, kad ir pati ieškovė priešieškiniu prašė stoginę ir metalo tvoros vartus skirti ieškovų nuosavybėn (t. 1, b.l. 65-66).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Atmestinas ir atsakovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad priimant teismo sprendimą nepilnai buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams klausimas, nors išlaidas patvirtinančius įrodymus ieškovai buvo pateikę kartu su ieškiniu. Nors teismas sprendimu dalį bylinėjimosi išlaidų ieškovams jau buvo priteisęs, tačiau tai neatima iš šalies teisės prašyti, kad būtų papildomai išspręstas klausimas ir dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo pagrįstos įrodymais, priteisimo, o CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas tokią galimybę numato. Pirmosios instancijos teismas atsakovei teismo pranešimu (t. 1, b.l. 168) pranešė apie posėdžio vietą ir laiką, o jai neatvykus tai nebuvo kliūtis priimti papildomą teismo sprendimą, ką numato ir CPK 277 straipsnio 3 dalis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Priteisti iš atsakovės V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei Giedrei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.