- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- eI-3668-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01847-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui K. L., atsakovės atstovams Jaroslavui Valickiui (Jaroslav Valickij) ir Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2019-04-18 įsakymą Nr. TE-113 „Dėl R. B. perkėlimo į žemesnes pareigas“; 2) panaikinti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019-04-04 išvadą Nr. 04/17-3-3817 kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti ją į Tarnybos vyresniosios tyrėjos pareigas; 4) priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į žemesnes pareigas.
Paaiškina, kad yra vidaus tarnybos pareigūnė, iki 2019-05-13 ėjo Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – VAV) Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – NVTS) vyresniosios tyrėjos pareigas. 2019-04-03 vyko jos tarnybinės veiklos vertinimas Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – vertinimo komisija). Vertinimo komisija 2019-04-04 išvadoje Nr. 04/17-3-3817 (toliau – išvada) jos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir suformulavo siūlymą perkelti ją į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Tarnybos direktorius ant Išvados užrašė rezoliuciją: „pritariu“ ir 2019-04-18 įsakymu Nr. TE-113 „Dėl R. B. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – įsakymas) perkėlė ją nuo 2019-05-13 į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas bei nustatė pareiginės algos koeficientą – 7,5. Su išvada ir įsakymu ji nesutinka, mano, kad jos veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant objektyvumo ir visapusiškumo principą bei vertinimo procedūrą reglamentuojančias teisės normas.
Turi pagrindo manyti, kad dėl kažkokių asmeninių ar kitų neobjektyvių priežasčių tiesioginis vadovas jai nesudarė tinkamų darbo sąlygų, o ją vertino skirtingai nei kitus Tarnybos VAV NVTS pareigūnus. Valstybės tarnyba yra grindžiama teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei karjeros principais, todėl visi valstybės tarnautojai turi būti vertinami pagal tuos pačius kriterijus. Yra įsitikinusi, jog jos tiesioginis vadovas šiuos principus pažeidė.
Pažymi, kad Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje tiesioginio vadovo įvertinimai balais absoliučiai, pagal visus vertinimo kriterijus, tiek vertinant tinkamumą einamoms pareigoms, tiek - kvalifikaciją, ženkliai skyrėsi nuo jos užpildytų vertinimų. Tinkamumas einamoms pareigoms 15 balų prieš vadovo 3 balus, kvalifikacija – 25 prieš 7 balus.
Vertinimo išvados I skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ jos tiesioginis vadovas nurodė: „pareigūnė šiuo metu savo žinioje turi 5 ikiteisminio tyrimo bylas. Per 2018 m. R. B. buvo pavesta greitai ir išsamiai atlikti ikiteisminius tyrimus Nr. 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00003-17 ir juos užbaigti. Užduotis neįvykdyta, nes greitai ir išsamiai R. B. nusikalstamų veikų neatliko ir ikiteisminių tyrimų neužbaigė.“ Toliau tame pačiame vertinimo išvados skyriuje tiesioginis vadovas iš esmės perrašė visą tekstą iš savo tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu jos atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jis yra paminimas I skyriaus pabaigoje su informacija, kad jai Tarnybos direktoriaus 2019-01-28 įsakymu Nr. TE-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (minėtas įsakymas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-2563-643/2019)).
Pabrėžia, kad 2019-01-09 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-3-332 „Dėl Vilniaus apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos R. B. veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. 02-6-00045-18, 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00035-18, 02-6-00003-17 ir pavaldumo principo nesilaikymo“, buvo konstatuota, jog ji nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, susijusio su ikiteisminiais tyrimais Nr. 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00003-17, t. y. minėtų ikiteisminių tyrimų nevilkino. Atsižvelgiant į tai, kad vertinimo išvadą tiesioginis vadovas surašė puikiai žinodamas Tarnybinio patikrinimo išvados turinį, gali konstatuoti, jog tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikė žinomai melagingą informaciją, nulėmusią jos veiklos vertinimą. Vien šio fakto užtektų konstatuoti, jog vertinant jos veiklą buvo pažeistas objektyvumo principas. Atkreipia dėmesį, kad jos 2018 metų užduotys buvo suformuluotos 2018-04-20, kurias jai suformulavo tiesioginis viršininkas jai nedalyvaujant ir jų neaptariant.
Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas absoliučiai nevertino rizikos veiksnių, nenurodė jų buvimo ar nebuvimo. Tuo tarpu Tarnybinio patikrinimo išvadoje visi rizikos veiksniai buvo įvertinti ir jais remiantis buvo konstatuota, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00003-17 nebuvo užbaigti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių ir jos veiksmuose šiuose ikiteisminiuose tyrimuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
3, 4 ir 5 užduočių ji objektyviai negalėjo įvykdyti, kadangi tokio pobūdžio darbų jai nebuvo pateikta, taigi tiesioginis vadovas ir negalėjo vertinti, kad ji tų užduočių neįvykdė.
Vertinimo išvados II skyriuje tiesioginis vadovas jos pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis įvertino žemiausiu balu, III skyriuje tinkamumą einamoms pareigoms – žemiausiu balu, IV skyriuje mano kvalifikaciją – žemiausiu balu, V skyriuje nurodė bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį – nepatenkinamai.
Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje tiesioginis vadovas, vertindamas tinkamumo einamoms pareigoms kriterijus, nurodė motyvus iš savo tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, taigi pateikė žinomai melagingą informaciją, vertindamas kvalifikacijos kriterijus taip pat rėmėsi žinomai melaginga informacija. Pokalbio su tiesioginiu vadovu metu tiesioginis vadovas visiškai netikrino jos žinių, apie jos kvalifikaciją išvis nebuvo kalbama. Pokalbis su tiesioginiu vadovu buvo formalus, jos veikla nebuvo visapusiškai nagrinėjama.
Jos tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas D. B. sutiko su vertinimo išvada, todėl jis negalėjo dalyvauti tarnybinės veiklos vertinime komisijoje ir joje pasisakyti apie jos tarnybinę veiklą. Vertinimo komisija, pakviesdama į posėdį D. B., pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 27 punktą.
D. B. labai išsamiai pasisakė apie jos 2018 m. tarnybinę veiklą ir atsakinėjo į vertinimo komisijos narių klausimus. Mano, kad D. B. dalyvavimas vertinimo komisijos posėdyje turėjo lemiamą įtaką vertinimo komisijai priimant sprendimą pritarti vertinimo išvadai.
Be šio procedūrinio pažeidimo vertinimo komisija padarė ir kitus procedūrinius pažeidimus, lėmusius nepagrįstos išvados jos 2018 m. tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Vertinimo komisijos posėdžio metu tiesioginis vadovas kalbėjo tik apie jos užduočių atlikimą, visiškai nepasisakė apie jos kvalifikaciją ir tinkamumą užimamoms pareigoms. D. B. taip pat pasisakė tik apie užduočių atlikimą bei papildomai aptarė apie dalyvavimą mokymuose. Be to, nurodė, kad taip vadinami perspektyvūs ikiteisminiai tyrimai jai bus skiriami tik tada, kai susitvarkys su dabar turimomis bylomis, o tai įrodo, jog jai buvo paskirti problematiški ikiteisminiai tyrimai, kuriuos operatyviai užbaigti praktiškai nėra galimybių.
Vertinimo komisijos nariai, balsuodami dėl jos vertinimo išimtinai kalbėjo tik apie užduočių įvykdymą. Apie jokius kitus vertinimo kriterijus nepasisakė. Be to iš posėdžio garso įrašo aišku, kad rašto vertinimo komisijos nariai visai nenagrinėjo, dėl jo pagrįstumo ar nepagrįstumo nepasisakė, todėl pažeidė pareigą objektyviai ir visapusiškai įvertinti vertinamo pareigūno tarnybinę veiklą.
Apibendrinant jos 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, galima konstatuoti, kad buvo pažeisti objektyvumo ir visapusiškumo principai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikė žinomai melagingą informaciją apie jos atliekamus ikiteisminius tyrimus, visiškai nevertino rizikos veiksnių, dėl kurių užduotys buvo neįvykdytos, nevertino jos kvalifikacijos ir tinkamumo užimamoms pareigoms, D. B. vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo ir pasisakė neteisėtai, o toks jo neteisėtas dalyvavimas turėjo įtakos komisijos nariams balsuojant, vertinimo komisija nevertino jos rašte nurodytų argumentų, todėl išvada ir ją įgyvendinantis įsakymas pripažintini nepagrįstais, todėl yra naikintini.
Nurodė, kad perkėlus ją į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas pareiginė alga sumažėjo 0,3 bazinio dydžio, t. y. 51,9 eurais neatskaičius mokesčių, o nuo pareiginės algos dydžio priklauso ir priedų bei priemokų dydžiai, todėl panaikinus įsakymą ir ją grąžinus į ankstesnes pareigas, priteistinas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį nuo 2019-05-13 iki teismo sprendimo pilno įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas, susipažinęs su pareigūnės R. B. užpildyta vertinimo anketa, aptarė ją su pareigūne ir pareigūnės tinkamumą einamoms pareigoms. Iš išvados matyti, kad R. B. numatytų pagal sutartus vertinimo rodiklius 2018 m. užduočių neįvykdė, kitų negalėjo įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Grįsdamas R. B. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nurodytus įvertinimus, tiesioginis vadovas prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimo motyvus, o vertinimo anketoje pateikė nurodytų motyvų paaiškinimus.
Atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas sprendžia tarnybinės atsakomybės klausimą, o tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas kasmet ir sprendžia tarnybinės veiklos įvertinimo klausimą, t. y. konkrečių suformuluotų užduočių įvykdymą. Pareiškėjos R. B. tiesioginis vadovas tinkamai išsiaiškino jos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus 2018 metais.
Tiesioginis vadovas 2018 metų pareiškėjos tarnybinę veiklą, atsižvelgdamas į pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (pareiškėjos gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, organizuotumą ir veiklos planavimą, taip pat veiklos kriterijus ir kt.), įvertino „nepatenkinamai“. Vadovaudamasis Aprašo 8 punktu, E. L. užpildė vertinimo anketą, surašė vertinimo išvadą ir siūlė pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Išvadoje tiesioginis vadovas pateikė komentarus dėl 2018 metais pareiškėjai konkrečių nustatytų užduočių bei to, kaip jos buvo vykdytos. Iš išvados matyti, kad pareigūnė neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius. Grįsdamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytus įvertinimus, tiesioginis vadovas prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimo motyvus ir pateikė paaiškinimus. Tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino visapusiškai ir objektyviai.
Vertinimo komisijos 2019-04-04 posėdyje buvo nagrinėjama pareiškėjos tarnybinė veikla, dalyvaujant pareiškėjai R. B. ir jos tiesioginiam vadovui E. L.. Posėdžio metu vyko pokalbis su pareigūne ir buvo nagrinėjama pareigūnės vertinimo išvada, kurioje pareigūnės/pareiškėjos 2018 m. tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino nepatenkinamai (pati pareigūnė/pareiškėja savo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino labai gerai). Komisijos posėdžio metu komisijos nariai aiškinosi pareiškėjos darbo krūvį, dėl kokių priežasčių užsibrėžtų tikslų pareiškėjai pasiekti nepavyko, stengėsi visapusiškai išsiaiškinti ir įvykdytus užsibrėžtus tikslus. Vadovaujantis Aprašo 25 punktu, Vertinimo komisija vertino pareigūnės gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, uždavė ir klausimų, susijusių su jos atliekamomis funkcijomis, nurodytomis pareigybės aprašyme. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip vertinimo komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti pareigūno atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Posėdžio įrašas įrodo, kad vertinimo komisijos nariai visapusiškai nagrinėjo ir vertino pareiškėjos veiklos rezultatus, atliekamas funkcijas ir turimą kvalifikaciją. R. B. pokalbio metu buvo suteikta galimybė pačiai pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei vertinimo išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus, paaiškinti, dėl ko nepavyko pasiekti kai kurių užbrėžtų tikslų, ar pakomentuoti papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių užduočių 2018 metams atlikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat tinkamai atliko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjos tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę dėl pareiškėjos, kas galėtų nulemti jų subjektyvumą ir ginčijamą vertinimo rezultatą. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjami pareiškėjos vertinimo išvadoje nurodyti 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatai, tai yra konkrečių suformuluotų užduočių įvykdymas, taip pat įvertinti vertinimo išvadoje nurodyti argumentai, išklausant pareiškėjos argumentus dėl atskirų užduočių neįvykdymo. Vertinimo komisija teisės aktų nustatyta tvarka įvertino ir pareiškėjos tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimo motyvus bei papildomai išklausė tiesioginio vadovo motyvus ir argumentus dėl R. B. tarnybinės veiklos. Pareiškėja Vertinimo komisijos posėdžio metu nenurodė jokių pagrįstų faktinių argumentų (aplinkybių), dėl kurių nebuvo įvykdytos numatytos 2018 m. tarnybinės veiklos užduotys, taip pat nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių tiesioginio vadovo padarytą tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimą. Galutinę vertinimo išvadą nulėmusių komisijos narių parodymų objektyvumą patvirtina ir vertinimo komisijos posėdžio eigai fiksuoti atliktas garso skaitmeninis įrašas, prie tarnybinio vertinimo išvados pateikti rašytiniai įrodymai.
Aprašo 27 p. nuostata numato, kad jei vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui vertinant pareigūną „gerai“ skiriasi nuomonės dėl vertinamo pareigūno, vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikia kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Ši nuostata neužkerta kelio Vertinimo komisijai objektyviai ir teisingai išsiaiškinti pareiškėjos R. B. tarnybinės veiklos įvertinimo „nepatenkinamai“ motyvus ir argumentus. Todėl, vadovaujantis šia nuostata, į posėdį buvo pakviestas pareiškėjos R. B. tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas D. B., kuris atsakė į Vertinimo komisijos užduodamus klausimus. Atsižvelgiant į tai, R. B. teiginys, kad buvo pažeista Aprašo 27 punkto nuostata, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjami pareiškėjos vertinimo išvadoje nurodyti 2018 metų tarnybinės veiklos rezultatai, t. y. konkrečių suformuluotų užduočių įvykdymas. Komisijos posėdyje pareiškėja teikė paaiškinimus dėl kiekvieno vertinimo anketoje nurodyto vertinimo kriterijaus. Pareiškėjai taip pat buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl konkrečių ikiteisminiuose tyrimuose atliktų veiksmų, iškeltas klausimas, kodėl pareiškėja nekelia kvalifikacijos. Pareiškėja vertinimo komisijos posėdyje nenurodė jokių pagrįstų argumentų. R. B. teigia, kad Tarnybos organizuojamuose mokymuose nedalyvauja, nes niekas jos nesiunčia. Uždavus R. B. klausimą, „kaip ji išreiškia valią, dėl noro dalyvauti mokymuose“, R. B. negalėjo nieko paaiškinti, teigdama, kad jai reikia susipažinti su pateiktais dokumentais. Tada komisijos narys kreipėsi į D. B., kuris paaiškino, kad jis kiekvieną mėnesį organizuoja mokymus ir per tarnybos pareigūnų susirinkimus prieš dvi savaites pasako, kada bus vykdomi mokymai. D. B. atkreipė dėmesį, kad mokymai visada vyksta Tarnybos patalpose, rezervuotoje salėje, antradieniais. Salės rezervacijos grafikas yra intranete ir visiems Tarnybos pareigūnams pasiekiamas. D. B. patikino, kad „R., nors ir dalyvauja susirinkimuose, bet į mokymus neatvyksta, nors kiti valdybos pareigūnai dalyvauja mokymuose“. Iš to matyti, kad pareiškėja R. B. nerodo iniciatyvos, neprisiima atsakomybės dėl dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo mokymuose, bet kaltina kitus, kad jos nesiunčia, nors Tarnyba ir organizuoja mokymus.
Vertinimo komisija aiškinosi dėl R. B. tenkančio darbo krūvio, lyginant su kitais valdybos tyrėjais. D. B. paaiškino, kad seni ikiteisminiai tyrimai išdalinti po lygiai. Iš naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų R. B. buvo priskirti tik 2 ikiteisminiai tyrimai ir dar 1 ikiteisminis tyrimas jai buvo pavestas atlikti susirgus kitai skyriaus tyrėjai - tai buvo metų pabaigoje ir nedarė įtakos jos darbo rodikliams. Valdybos tyrėjams buvo priskirta po 7 naujus ikiteisminius tyrimus. Valdyboje už pareiškėją mažesnį krūvį, 2 ikiteisminius tyrimus, turėjo tik 1 pareigūnas, nes jis paliko tarnybą. Mažiausias darbo krūvis statistiškai buvo R. B..
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas išsamiai ir nešališkai, išnagrinėtos visos aplinkybės, laikantis atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo principo. Vertinimo komisija analizavo situacijas ir konstatavo, kad nepasiekti rezultatai dėl nepakankamo veiklumo. Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūros, taip pat tinkamai atliko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjos tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos 2018 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015-06-25 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 25 straipsnio 23 dalis).
Statuto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno dalykines savybes, profesinius įgūdžius, fizinį ir specialųjį pasirengimą, administracinius gebėjimus.
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 40 str. 4 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų (Statuto 40 str. 5 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, gali priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo. (Statuto 40 str. 6 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 40 str. 5 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų. (Statuto 40 str. 5 d.). Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. (Statuto 40 str. 22 d.). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 40 str. 23 d.).
Pareigūnų vertinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) VI skyrius - pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima, pirma, pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; antra, pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; trečia, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); ketvirta, vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Taisyklių 134 punkte aiškiai nurodyta, kad vertinimo komisijoje pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš dviejų dalių: pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pagal Taisyklių 135 punkte įtvirtintas nuostatas, Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Teismo vertinimu, iš esmės analogiškos nuostatos, kurių privalo laikytis vertinimo komisijos, vykdančios valstybės tarnautojų vertinimą, įtvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – Vertinimo taisyklės) 20-23 punktuose. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vertinimo komisijos veiklos, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, suformuotą aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių taikymą. LVAT yra suformulavęs aiškinimą, pagal kurį, teismine tvarka yra tikrinama, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros; ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.); vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., LVAT 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja 2019-03-07 užpildė Tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 5 balais. Pareiškėjos tiesioginis vadovas nepritarė pareigūnės įsivertinimui, bendrą tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 1 (nepatenkinamai). Tiesioginis pareiškėjos vadovas 2019-03-07 surašė vyresniosios tyrėjos R. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūnės veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir juos įvertino, atitinkamai 3, 2 ir 1 balais, bendras vertinimas išvadoje „nepatenkinamai“, tiesioginio pareiškėjos vadovo siūlymas išvadoje – vyresniąją tyrėją R. B. perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Tarnybos direktoriaus 2019-01-11 įsakymu Nr. V-9, 2019-04-03 posėdyje, atlikusi Tarnybos pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė 2019-04-04 išvadą Nr. 04/17-3-3817, kurioje vyresniosios tyrėjos R. B. tarnybinę veiklą įvertino ,,nepatenkinamai“ ir pasiūlė perkelti pareigūnę į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Tiesioginis vadovas vertinimo komisijos išvadą patvirtino 2019-06-18 įsakymu Nr. TE-113. Perkėlė nuo 2019-05-13 vidaus tarnybos kapitonę R. B. iš Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo vyresniojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas, 10-ta pareigybių grupė) pareigų į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas, 11-ta pareigybių grupė) pareigas. N. R. B. nuo 2019-05-13 pareiginės algos koeficientą - 7,5.
Pareiškėja, keldama tarnybinį ginčą dėl jos tarnybinės veiklos 2018 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutinka su tuo, kaip jos tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija įvertino vertintinus tarnybinės veiklos aspektus – pasiektus rezultatus, vykdant jai suformuluotas užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikaciją.
Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
Vertinimo taisyklių 9 punkte yra nustatyta, kad tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados formą (Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų, įrašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją. Su išvada tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją supažindina pasirašytinai (Taisyklių 11 p.).
Iš pareikšto skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimu 1 balu. Tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo 2019-03-07 išvadoje nurodė, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja, eidama VAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigas ir turėdama pareigą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas, atliekant ikiteisminius tyrimus, netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas, t. y. pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atlikti išsamūs tyrimai, atskleistos nusikalstamos veikos ir tokių veikų aplinkybės bei nustatyti nusikalstamas veikas padarę asmenys, taip pat privalėdama tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pagal tarnybinio pavaldumo principą būdama pavaldi savo tiesioginiam vadovui bei privalėdama vykdyti jo teisėtus žodinius ir rašytinius nurodymus, nevykdė tiesioginio vadovo duotų nurodymų dėl jos žinioje esančių atliekamų ikiteisminių tyrimų.
Teismas pažymi, kad šis tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjos tiesioginis vadovas vertinimo komisijai pateikė detalų 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, kad užduočių pareiškėja neįvykdė. 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos tam užduočių neįvykdymo motyvai, taip pat tiesioginio vadovo argumentai ir išvados. Teismas, vertindamas konkrečius tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, pritaria išvadai, kad užduotys buvo neįvykdytos.
Teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, prieina prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjos pasiekti rezultatai, vykdant užduotis, pagrįstai įvertinti 1 balu, reiškiančiu, kad pareiškėja neįvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus. Pripažintina, kad pareiškėjos darbas buvo orientuotas ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl pareiškėjos netinkamai atliekamų užduočių kilo rizika netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Taigi, tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai pagrindo vertinti pareiškėjos pasiektus rezultatus, vykdant užduotis bendru 1 balu, reiškiančiu, kad pareigūnė iš esmės neįvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, buvo.
Pagal Vertinimo kriterijų Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti pareiškėjos tiesioginis vadovas 2018 m. tarnybinio vertinimo anketoje gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertino 3 balais, t. y. tiesioginis vadovas nurodė, kad ,,(atlikdama funkcijas, pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, tačiau reikia raginti ir priminti). R. B. atsižvelgiant į turimą darbo patirtį turėtų turėti pakankamai žinių, kad jai pavestos užduotys būtų įvykdytos laiku ir kokybiškai tačiau, jų neįvykdo nei per pačios nustatytus, nei per nurodytus terminus, o tam, kad būtų įvykdyti reikia nuolat priminti ir raginti jas įvykdyti ne tik žodžiu bet ir raštu. Pvz. 2018-10-10 R. B. atliekamų visų ikiteisminių tyrimų aptarimo metu buvo pastabėta, jog visuose ikiteisminiuose tyrimuose tyrimo veiksmai atliekami pavėluotai, nesilaikant planuose nustatytų terminų, o byloje Nr. 02-6-00045-18 tyrimo planas nesuderintas nei su tiesioginiu vadovu, nei su prokuroru bei neatlikti jokie tyrimo veiksmai. Po aptarimo tarnybiniu el. paštu jai buvo nurodyta iki 2018-10-15 įvykdyti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00045-18 plane nurodytus veiksmus ir papildyti tyrimo veiksmų planą, nurodant konkrečius veiksmus, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Tačiau iki nurodyto termino minėti nurodymai nebuvo įvykdyti“.
Vertinimo kriterijų Organizuotumas ir veiklos planavimas pareiškėjos vadovas įvertino 1 balu. Tiesioginis vadovas pagrįsdamas vertinimą nurodė, kad pareiškėja ,,nemoka daryti išvadų, planuoti, nėra nuoseklumo, neišlaiko darbų eiliškumo. Nepastebi savų klaidų, nepasimoko iš jų. Lieka nepabaigtų darbų“. Paaiškino, kad ,,Įvertinus R. B. tarnybinę veiklą bei atliekamų ikiteisminių tyrimų tyrimo veiksmų intensyvumą buvo nustatyta, kad tyrimo veiksmai visuose atliekamuose tyrimuose atliekami nesistemingai ir nepakankamai intensyviai, nesilaikant tyrimų planuose nustatytų terminų. Pvz. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00045-18 nuo 2018 m. liepos mėn. 25 d. iki 2018 lapkričio mėn. 23 d. neatliko nei vieno procesinio veiksmo, kituose ikiteisminiuose tyrimuose ikiteisminį tyrimą atliko nepakankamai intensyviai, apsiribodama tik pavienių tyrimo veiksmų atlikimu ir nevykdydama tyrimo planuose numatytų proceso veiksmų“.
Tiesioginis vadovas vertinimo kriterijų Veiklos kokybė taip pat įvertino 1 balu, nurodė, kad ,,veikos kokybė netenkina keliamų reikalavimų, darbas atliekamas atmestinai. Įvertinus R. B. tarnybinę veiklą bei atliekamus ikiteisminius tyrimus ir vykdomus pavedimus bei teisinės pagalbos prašymus buvo nustatyta, kad visi jie buvo vykdomi atmestinai. Ikiteisminiuose tyrimuose veiksmai atliekami neplaningai, nesilaikant tyrimo planuose nustatytų tyrimo veiksmų atlikimo terminų, su kelių mėnesių tarpais. Pvz. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00056-17 visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie buvo atlikti per šešis tyrimo atlikimo mėnesius buvo atlikti per 14 dienų. Kad jie būtų atlikti R. B. reikėjo nuolat raginti. 2018-10-25 duoti nurodymai atlikti ikiteisminio tyrimo plane nurodytus veiksmus iki 2018-11-02 nebuvo įvykdyti, padarytose iš bankų gautų CD apžiūrose visiškai nėra padaryta jokios analizės, kurias R. B. planavo atlikti nuo 2018 m. birželio mėn. Protokoluose tik nurodyta, kas yra minėtuose C D išvardinant aplankų pavadinimus, tačiau banko sąskaitų išklotinių analizė nepadaryta, iš protokolų net neaišku ar minėtos bankų sąskaitų išklotinės buvo apžiūrėtos, o jei buvo apžiūrėtos, tai kas nustatyta apžiūrų metu“.
Taigi Tinkamumą einamoms pareigoms tiesioginis vadovas bendrai įvertino 1 balu.
Vertindamas pareiškėjos kvalifikaciją, tiesioginis vadovas Gebėjimą tobulėti įvertino 1 balu, kadangi pareiškėja ignoruoja žinių ir patirties stoką, patirties įgyja ir žinias atnaujina sunkiai ir lėtai. Nurodė manantis, kad viena iš priežasčių, kad R. B. tarnybinės veiklos rezultatai yra tokie prasti, o atlikti veiksmai nekokybiški dėl to, kad ji ignoruoja žinių stoką, nesistengia ir nenori tobulėti.
Pareiškėjos kūrybingumas taip pat įvertintas 1 balu, kadangi tiesioginio vadovo teigimu pareiškėja turi tik „aklo“ vykdytojo savybes, nerodo jokios iniciatyvos, užduočių vykdymas nuolat užsitęsia. Vadovo teigimu, pareiškėja laikosi pozicijos, ką pasakys tą padarysiu, nors ir tai tik iš kelinto karto arba iš vis neatlieka nurodytų veiksmų. Pvz. mano duoti daugkartiniai rašytiniai nurodymai ei. paštu ir per IBPS, dėl tyrimo veiksmų atlikimo ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00035-18, 02-6-00056-17, 02-6-00045-18 ir 02-6-00003-17, kurių neįvykdė per nustatytus terminus. Nuolat reikia kontroliuoti, kad užduotys butų vykdomos laiku. Nerodo jokios iniciatyvos, neteikia jokių pasiūlymų dėl ikiteisminių tyrimų atlikimo, tyrimo planai sudaromi atmestinai, kuriuos nuolat reikia koreguoti ir tikslinti. Pvz. 02-6-00045-18, planas buvo sudarytas tačiau nei su manimi nei su tyrimui vadovaujančiu prokuroru nebuvo suderintas. Planą suderino tik tai 2018-11-28 nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018-07-25, o valdybos viršininkas nurodė planą sudaryti per 5 dienas nuo tyrimo pradėjimo dienos. Tai pat paminėtina, kad patikrinus R. B. atliekamus ikiteisminius tyrimus buvo nustatyta, kad dalis veiksmų buvo vykdomi atmestinai, veiksmai buvo atliekami tik tam kad jie būtų atlikti visiškai nekreipiant dėmesio į jų kokybę. Tyrimo veiksmai tyrimuose atliekami tik kelias dienas nors tyrimas tęsiamas daugiau kaip metus. Pvz. IŠ ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00056-17 tyrimo veiksmų atlikimo matyti, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie buvo atlikti per šešis tyrimo atlikimo mėnesius buvo atlikti per 14 dienų. Ikiteisminiuose tyrimuose veiksmai atliekami neplaningai, nesilaikant tyrimo planuose nustatytų tyrimo veiksmų atlikimo terminų, su kelių mėnesių tarpais.
Pareiškėjos Bendravimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, įvertinti 2 balais, kadangi pareiškėja bendrauja nenoriai, sunku efektyviai bendrauti. Paaiškino, kad R. B. per visus praeitus metus kiek ji dirbo, konsultacijos ar patarimo kreipėsi vos vieną ar du kartus, dėl ikiteisminio tyrimo krypties ar atliekamų veiksmų tikslingumo, nors iš jos atliktų tyrimo veiksmų akivaizdu, kad tokių konsultacijų reikėjo ne vienos ir ne dviejų. Pvz. ikiteisminiame tyrime 02-6-00035-18, kuriame ne tik reikėjo už tyrėją sugalvoti kokius tyrimo veiksmus atlikti bet ir nuolat raginti, kad tie veiksmai būtų atlikti.
Atsakingumas buvo įvertintas 1 balu, kadangi, vadovo teigimu, pareiškėja negalima pasitikėti pavedant užduotis. Ji nepripažįsta savo klaidų, atsakomybę stengiasi užkrauti kitiems. Dar kartą paaiškina, kad pareigūnė neatlieka ir nesistengia jai pavestų užduočių atlikti laiku. Praleidžia tyrimų planuose nustatytus veiksmų atlikimo terminus. Juos praleidus tiesiog pakeičia IBPS-e jų atlikimo terminus į vėlesnius ir vis tiek jų neatlieka. Pvz. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00056-17 tie patys tyrimo veiksmai buvo planuojame atlikti ne vieną mėnesį tačiau neatlikinėjami. Nuolat reikia kontroliuoti, kad pavestos užduotys būtų įvykdytos laiku. Dėl neatliktų užduočių kaltina viršininkus, dėl jai duodamų nekonkrečių nurodymų, todėl negalinti jų vykdyti. Nors nurodymas atlikti plane numatytus veiksmus mano manymu yra pakankamai konkretus
Pareiškėjos Lojalumą tarnybai tiesioginis vadovas įvertino 2 balais, kadangi pareiškėja deda minimalias pastangas prisitaikyti arba atlieka minimumą, kad išliktų darbe. Vertinant R. B. tarnybinę veiklą tiesioginiam vadovui buvo akivaizdu, kad visi jos atliekami ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami vangiai, tyrimo veiksmai atliekami su kelių mėnesių tarpais arba visai neatliekami, todėl mano, kad R. B. dėjo minimalias pastangas, kad jai pavestos užduotys būtų įvykdytos per kuo trumpesnius terminus ir atlikdavo tik minimumą veiksmų.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad nėra tiesioginis pareiškėjos vadovas. Santykiai su pareiškėja buvo darbiniai. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo. Kvietimą gavo iš Personalo skyriaus. Posėdį paliko prieš komisijos narių balsavimą. Vertinimo išvadą ir anketą surašė tiesioginis vadovas, jis tik patikrino tiesioginio vadovo nustatytus faktus. Vertinimo komisijos posėdžiuose dalyvauja, kadangi jam vėliau tenka spręsti dėl vertinimo komisijos priimtų sprendimų. Pareiškėja neužbaigė nei vieno iš trijų 2018 m. suplanuoto ikiteisminio tyrimo. Nerodė iniciatyvos atliekant ikiteisminius tyrimus. Paaiškino, kad jis kaip Valdybos vadovas 2018 m. pats surengė 1 ar 2 mokymus, apie kuriuos pareiškėja buvo informuota, tačiau nedalyvavo. Atkreipė dėmesį, kad be jo asmeniškai organizuotų, buvo ir kitų organizatorių planuoti mokymai, kuriuose pareiškėja taip pat nedalyvavo. Dėl neperspektyvių bylų skyrimo pareiškėjai, paaiškino, kad perspektyviomis bylomis laikomos bylos, kuriose yra nustatytas kaltinamasis, tačiau šios bylos yra labai didelės apimties. Pareiškėjai sunkiai sekasi dirbti su nedidelėmis bylomis, todėl skirti jai perspektyvias bylas būtų neatsakinga, tokios bylos nagrinėjimas sukeltų pareiškėjai per didelį krūvį ir dar sunkesnes pasekmes. Paaiškino, kad 2012 metų byloje procesiniai veiksmai nebuvo atlikti. Susirašinėjimas su proceso dalyviais nelaikytini procesiniais veiksmais. Pareiškėja dėl minėtos bylos buvo kviesta į posėdį prokuratūroje. Posėdžio metu pareiškėja buvo įpareigota posėdžio protokolo pagrindu sudaryti naują planą pagal kurį pareiškėja turėjo pareikšti įtarimą, atlikti apklausas ir t. t. Tačiau pareiškėja suplanuotų veiksmų neatliko. Liudytojas paaiškino, kad tai jog ikiteisminio tyrimo byla atiduota patikrinimui, nėra kliūtis atlikti byloje veiksmus, kadangi yra sudaryta galimybė pasidaryti reikalingos medžiagos kopijas ir su ja dirbti. Į pareiškėjos klausimą kaip nustatė, kad jos krūvis mažiausias, paaiškino, kad kaip pavyzdį imant pareigūną, kuris metų pradžioje turėjo keturias pradėtas ikiteisminio tyrimo bylas, metų eigoje dar gavo keturias, o metų pabaigoje turėjo užbaigtas keturias bylas. Pareiškėja metų pradžioje turėjo dvi pradėtas ikiteisminio tyrimo bylas, vėliau gavo vieną, metų pabaigoje nei viena byla nebuvo užbaigta. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos krūvis vienas iš mažiausių. Pareiškėja nerodė iniciatyvos būti siunčiama į mokymus.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. L. parodė, kad komisijos posėdyje dalyvavo kaip pristatantis asmuo, yra pareiškėjos tiesioginis vadovas. Santykiai su pareiškėja darbiniai. Paaiškino, kad vertinimo anketoje išsamiai pagrindė savo vertinimus. Pareiškėja nevykdė nurodymų, nerodė iniciatyvos, nenoriai bendravo, ja nebuvo galima pasitikėti. Kadangi žodžiu susišnekėti su pareiškėja buvo sunku, buvo nuspręsta bendrauti el. paštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Pareiškėja neatliko savalaikių procesinių veiksmų, todėl neįvykdė suplanuotų uždavinių. Komisijos posėdį paliko prieš balsavimą.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad yra komisijos narys. Patvirtino, kad pareiškėjai buvo leista pasisakyti. Balsavimo metu buvo tik komisijos nariai ir profesinės sąjungos atstovas. Sprendimą dėl pareiškėjos įvertinimo priėmė išanalizavęs 2018 metams suformuluotas užduotis, vadovo išvadą, pareiškėjos pateiktą medžiagą, su kuria susipažino likus 1 valandai iki posėdžio. Komisijai pateikta medžiaga leido daryti išvadą, kad pareiškėja vilkino ikiteisminių bylų nagrinėjimą, neatliko būtinų veiksmų greitesniam bylų užbaigimui. D. B. buvo pakviestas komisijos iniciatyva. Pareiškėjai uždavė tikslinamuosius klausimus.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad yra komisijos narys, su pareiškėja yra bendradarbiai. Pareiškėja turėjo galimybę pasisakyti. Duomenų visuma jam leido priimti sprendimą. Pasitarimo metu neieškojo bendro sprendimo dėl išvados vertinimo, kiekvienas narys išdėstė savo argumentus ir nurodė kaip vertina pareiškėją. Su pareiškėjos pateikta medžiaga susipažino posėdžio ir pertraukos metu. Vadovo ir pareiškėjos pateiktos medžiagos duomenų nelygino. Vertino visą pateiktą medžiagą. Paaiškino, kad negalėjo komisijos posėdžio metu pasakyti, kad su medžiaga yra nesusipažinęs. Visi komisijos nariai privalo būti susipažinę su visa pateikta medžiaga. Pakartotinai patvirtino, kad komisija remiasi visa pateikta medžiaga.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad pareiškėja yra jo kolegė. Jis yra komisijos pirmininkas. Pareiškėjai buvo leista tinkamai pasisakyti. Valdybos vadovas buvo kviečiamas komisijos iniciatyva. D. B. dalyvavo viso posėdžio metu, išėjo prieš aptarimą. Aptarime be komisijos narių dalyvavo profesinės sąjungos atstovas. Aptarime kiekvienas komisijos narys išsakė savo nuomonę, vėliau vyko balsavimas. Sprendimui priimti informacijos užteko. Posėdžio metu pareiškėjai buvo pasiūlyta pristatyti pateiktą medžiagą. Pareiškėjos pateiktoje medžiagoje buvo daugiau medžiagos, negu jos reikėjo vertinimui. Akcentavo, kad buvo atliekamas užsibrėžtų tikslų vykdymo analizavimas, taigi pareiškėjai nebuvo būtinybės pasisakyti dėl visos metinės veiklos. Patvirtino, kad pakako medžiagos priimti sprendimą. Pareiškėja turėjo galimybę pasisakyti dėl 3 ikiteisminių tyrimų, tačiau savo poziciją bandė grįsti metų bėgyje papildomai gautais ikiteisminiais tyrimais.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vertinimo komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, laikėsi Statute ir Taisyklėse nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, Taisyklėse nustatytų ir vertinimo komisijai privalomų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, nepiktnaudžiavo jai suteikta diskrecijos teise, nepažeidė nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų bei tinkamai atliko išvados, kurią surašė pareiškėjos tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pareiškėjos tiesioginio vadovo išvados komentarai, pareiškėjos tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateikti motyvuoti (išsamūs) paaiškinimai dėl išvados, konkretūs pareiškėjos veiklos 2018 m. pavyzdžiai bei pačių vertinimo komisijos narių turima informacija (įskaitant pareiškėjos pateiktą medžiagą) apie pareiškėją, leido vertinimo komisijai daryti išvadą, kad pareiškėjos tarnybinė veikla 2018 m. nebuvo nepriekaištinga, todėl ji pagrįstai išvadoje įvertinta ,,nepatenkinamai“. Vertinimo komisija neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti pareiškėjos tiesioginio vadovo nurodytais pagrindimais, pareiškėjos tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateiktais paaiškinimais dėl išvados, išsakytais pastebėjimais, Teismas nenustatė, kad vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą. Be to, pati pareiškėja nenurodė, kad jos santykiai su jos tiesioginiu vadovu yra blogi, o reiškia, kad jokių neigiamų išankstinių nusistatymų, dėl ko jo 2018 metų tarnybinė veikla galėtų būti įvertinta neobjektyviai, jos atžvilgiu nebuvo. Taigi vertinimo komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino ištyrusi visumą aplinkybių.
Pažymėtina, jog nei vertinimo komisijos posėdyje, nei teismo posėdyje išsakytų pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumų pareiškėja argumentuotai nepaneigė. Pareiškėja nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų, kad ji siekia intensyvaus tyrimų atlikimo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog jos 2018 metų tarnybinė veikla atitinka vertinimą ,,labai gerai“.
Pareiškėja, keldama tarnybinį ginčą, argumentų, paneigiančių tokį tiesioginio vadovo vertinimą, nepateikia. Teismas pažymi, kad tiesioginio vadovo vertinimą atspindi jau aptarti pareiškėjos pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis, iš kurių matyti, kad pareiškėja neįvykdė užduotis tinkamai. Be to, iš vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į konkrečius pavyzdžius, rodančius apie pasirenkamą neracionalų būdą priskirtoms funkcijoms atlikti, taip buvo įvertinti rizikos veiksniai (nedarbingumas), aplinkybės, kad papildomos užduotys pareiškėjai skirtos nebuvo, kvalifikacijos kėlimo ignoravimas. Taigi, tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos atliktas pareiškėjos įvertinimas pripažintinas iš esmės pagrįstu ir atitinkančiu pareiškėjos veiklos 2018 m. faktines aplinkybes. Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad buvo vertinamos ne visos numatytos užduotys.
Teismas pažymi, kad savaime aplinkybė, jog pareiškėja 2018 metais padarė tarnybinį nusižengimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija netinkamai atliko pareiškėjos veiklos vertinimą.
Teismas atmeta pareiškėjos teiginius kad vertinimo išvados skyriuje tiesioginis vadovas iš esmės perrašė visą tekstą iš savo tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu jos atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareiškėjos tiesioginis vadovas paneigė pareiškėjos teiginius. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais.
Pareiškėjos teigimu, buvo pažeista Aprašo 27 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Teismo vertinimu, ši nuostata neužkerta kelio vertinimo komisijai objektyviai ir teisingai išsiaiškinti pareiškėjos R. B. tarnybinės veiklos įvertinimo „nepatenkinamai“ motyvus ir argumentus. Byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir pareiškėjos tiesioginis vadovas ir tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas, parodė, kad vertinimo komisijos posėdį paliko prieš komisijai einant pasitarti, taigi įtakos komisijos nariams apsisprendžiant dėl R. B. įvertinimo galimybės neturėjo. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjos R. B. tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas D. B. atsakė į vertinimo komisijos užduodamus klausimus, o tiesioginis vadovas pristatė pareiškėjos tarnybinę veiklą, uždavė tikslinamuosius klausimus.
Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 51 ir 51¹ punktus, vertinimo komisijos posėdžio eigai fiksuoti rašomas protokolas ir daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie Vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš Vertinimo komisijos narių. Taisyklių 139 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (šių Taisyklių 8 priedas). Įvertinus šias nuostatas, vertinimo komisijos posėdžio protokolą, posėdžio garso įrašą, jokių procedūrinių trūkumų nenustatyta. Kaip matyti, vertinimo komisijos išvada įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2018 metus „nepatenkinamai“ įforminta užpildžius Taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri trūkumų neturi. Teisės aktais patvirtintoje išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Kaip matyti, vertinimo komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam vertinimo komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju visi vertinimo komisijos nariai pareiškėjos veiklą vertino ,,nepatenkinamai“. Pareiškėja dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje, jai buvo užduoti klausimai, susiję su gebėjimu atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimu, leista pasisakyti. Konstatuotina, kad vertinimo procedūros pažeidimų nenustatyta.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro besąlygišką išvadą, kad R. B. tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada vertinti pareiškėjos tarnybos veiklą už 2018 metus „nepatenkinamai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti. Vertinimo komisijos išvados pagrindu priimtas Tarnybos direktoriaus 2019-04-18 įsakymas Nr. TE-113 taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ir įpareigoti atsakovę grąžinti į Tarnybos vyresniosios tyrėjos pareigas bei priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į žemesnes pareigas nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.