Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. S., dėl avanso grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini), susitarė, kad atsakovė perleis nuosavybės teises į jai priklausančią dalį pastato, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas sumokėjo atsakovei 700 eurų avansą, iš kurių 500 eurų perdavė surašant rašytinį susitarimą bei 200 eurų pervedė nesurašant jokio dokumento, tačiau perduodant 200 eurų dalyvavo A. T.. Atsakovė (duomenys neskelbtini), pastatą pardavė tretiesiems asmenims. Šalys buvo sutarę sudaryti pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 700 eurų avansą, tačiau atsakovė pastatą pardavė tretiesiems asmenims, tai reiškia, jog nesant galimybės reikalauti iki sutartinio susitarimo įvykdyti natūra. Atsakovė turi grąžinti 700 eurų ieškovui, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Atsakovė apie be pagrindo įgytą lėšas sužinojo (duomenys neskelbtini) kai pardavė turtą tretiesiems asmenims, todėl priteistinos ir palūkanos 57,44 eurai (700 eurų x 0,05 palūkanų dydis/365 d., x 599 pradelstos dienos) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas V. M. teismo posėdžio metu (2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais ir papildomai nurodė, kad sutarė su atsakove dėl jai priklausančio namo dalies pirkimo-pardavimo, jis savo ranka surašė raštelį ir 500 eurų perdavė atsakovei. Sandoris neįvyko, nes atsakovė nebuvo sutvarkiusi dokumentų. Vėliau sužinojo, kad atsakovė turtą pardavė kitam asmeniui. 2024 m. pavasarį paskambino atsakovei ir ji patvirtino, kad turtą pardavė kitam asmeniui, pinigus žadėjo grąžinti. Jis 500 eurų perdavė pagal raštelį, o kitą dalį pinigų, per du kartus po 100 eurų perdavė atsakovei. Atsakovė pati buvo atvykusi į jo namus kai jis perdavė jai du kartus po 100 eurų, tai matė A. T..

Atsakovė J. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei įteikti tinkamai. Atsakovė, tinkamai informuotas apie teismo posėdžius, į juos neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, todėl byla išnagrinėta proceso dalyviui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Liudytojas A. T. 2024 m. spalio 29 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas jo draugas ir jis žino, kad jis iš atsakovės pirko namo dalį (duomenys neskelbtini) ir dėl to ieškovas su atsakove surašė raštelį ir atsakovei perdavė 500 eurų, raštelis buvo surašytas atsakovės namuose. Maždaug po pusės metų pati atsakovė atvyko į ieškovo namus ir atsakovas jai perdavė 100 eurų už tą namo dalį kurią pirko, o vėliau dar 100 eurų. Jis abu kartus matė kai ieškovas perdavė atsakovei 200 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. M. (duomenys neskelbtini), su atsakove J. S. surašė raštelį. Iš raštelio turinio matyti, kad J. S. paėmė avansinį mokestį už dalį namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), avansą paėmė iš V. M. 500 eurų, pasirašė J. S. ir V. M..

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. kovo 18 d. išrašo, registro numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausė pastato – gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas) ½ dalis, iki (duomenys neskelbtini) t. y. iki kol buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti 700 eurų iš atsakovės be teisinio pagrindo gautas lėšas, 57,44 eurus palūkanų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. (duomenys neskelbtini), su atsakove sudarė sutartį, kurioje nurodyta, jog J. S. paima avansinį mokėjimą už dalį namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) registro numeris (duomenys neskelbtini) iš V. M. 500 Eurų.

Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad atsakovė siekė ieškovui parduoti nekilnojamąjį turtą – dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, kuri šalių įvardijama kaip avansinis mokėjimas. Minėtoje sutartyje šalys nebuvo numačiusios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino ir nekilnojamojo turto kainos. Ieškovas sumokėjo atsakovei 500 Eur pagal rašytinį susitarimą ir 200 Eur nesurašant jokio dokumento, dalyvaujant liudytojui A. T.. Byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir iki sutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad raštelio surašymo metu t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovas atsakovui sumokėjo viso 500 eurų, o vėliau dar du šimtus eurų perdavė atsakovei grynais pinigais, viso 700 eurų. Tokias aplinkybes be ieškovo patvirtino ir liudytojas A. T.. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo.

Pažymėtina, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pavyzdžiui, pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pavyzdžiui, bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Tokiu būdu preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Suformuotoje teismų praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų ir byloje esančių duomenų, darytina išvada, kad atsakovė siekė ieškovui parduoti nekilnojamąjį turtą – dalį namo, kuris yra (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad buvo sutarta, kad atsakovė parduos dalį namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir perdavė atsakovei avansą kaip garantiją, kad pirks minėtą turtą, kuris turėjo būti įskaityti į bendrą kainą. Tačiau atsakovė minėtą turtą pardavė tretiesiems asmenims.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose, nedalyvavo, ieškovo reikalavimo dėl 700 eurų avanso ir palūkanų priteisimo neginčijo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą nurodyta (duomenys neskelbtini), raštelyje, (duomenys neskelbtini), pardavė tretiesiems asmenims, tačiau 700 eurų avanso ieškovui negrąžino. Be to, pažymėtina, kad atsakovė dalyvavo 2024 m. birželio 27 d. parengiamajame posėdyje ir patvirtino, kad su ieškinio reikalavimais sutinka.

Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi atsakovei iš esmės buvo perduotas užtikrinimo funkciją atliekantis 500 Eur avansas o vėliau 200 Eur perduoti be raštelio, kurie turėjo būti įskaityti į perkamo nekilnojamojo turto, kainą sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o suderintą valią ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nagrinėjamu atveju ir patvirtino (išreiškė) sutarties šalys pasirašydamos (duomenys neskelbtini) sutartį. Avanso, turinčio užtikrinimo funkciją, perdavimas yra leistinas ir teisėtas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą – dalį namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ne ieškovui, o tretiesiems asmenims, o 700 eurų, kurie jai buvo ieškovo sumokėti kaip avansas, ieškovui negrąžino. Nagrinėjamu atveju, atsakovė gavo iš ieškovo 700 eurų kaip avansą už nekilnojamojo turto pardavimą, kadangi sutartis dėl turto pardavimo nebuvo sudaryta, ieškovė neteko teisinio pagrindo jas turėti ir turi grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo be pagrindo įgytos pinigų sumos.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pagrindinė sutartis, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). VĮ Registų centro duomenimis atsakovė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo nekilnojamąjį turtą pardavė tretiesiems asmenims, bet iš ieškovo gautų pinigų jam negražino, todėl akivaizdu, kad ieškovas turi teisę gauti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurias gavo iš ieškovo kaip avansą nuo 700 eurų sumos t. y. 57,44 eurai ( už 599 dienas).

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kad atsakovė turtą pardavė tretiesiems asmenims, todėl, nėra galimybės reikalauti ikisutartinio susitarimo įvykdyti natūra, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jo kaip avansą sumokėtą 700 eurų sumą bei 57,44 eurus palūkanas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo patenkintų ieškinio reikalavimų sumos, už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos kaip yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nustatyta, kad neįvykus sandoriui ir atsakovei atsisakius grąžinti gautą iš ieškovo pinigų sumą, ji pažeidė savo prievolę ieškovui, todėl teismas sprendžia, kad šis ieškovo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas iš esmės tenkino ieškovo reikalavimus, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nustatyta, kad ieškovas patyrė 990,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe: 22,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 968,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas.

Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta.

Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) sumokėto avanso, 57,44 Eur ( penkiasdešimt septynis eurus, 44 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (757,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 990,00 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. S., valstybės naudai 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.