Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1086-565/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-27
Bylos Nr.
2A-1086-565/2013
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-02349-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
A. G., N. G., Irenai G
Trečiasis asmuo
L. A., Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1086-565/2013Teisminio proceso Nr.2-49-3-02349-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 118.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir J. Š., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams A. G., N. G. ir Irenai G. D. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys L. A., Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. G., N. G. ir I. G. D., prašydama:

1) panaikinti 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 75,18 kv.m. bendro naudingo ploto, kas sudaro 23/100 (dvidešimt trys šimtosios) dalis gyvenamojo namo JA2/0, turinčio 332,80 kv.m. bendro naudingo ploto, nurodant taip: pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 71,18 kv.m. bendro naudingo ploto, kas sudaro 21/100 (dvidešimt vieną šimtąją) dalį gyvenamojo namo JA /0, turinčio 332,80 kv.m. bendro naudingo ploto;

2) pripažinti koridorius a-2 (2,14 kv.m) ir a-3 (1,86 kv.m), esančius (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpomis.

Ieškovė nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nacionalizuotas ir atsakovei I.G. D. sugrąžintas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Iki gyvenamojo namo patalpų įsigijimo nuosavybės teisėmis ieškovė ir atsakovai gyveno minėtame name kaip nuomininkai ir naudojosi 17,42 kv.m bendro naudojimo patalpomis - koridoriais, kurie namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėti a-1, a-2, a-3, a-4. Įsigijus butus nuosavybės teisėmis, naudojimosi koridoriais tvarka nepasikeitė, nes koridoriai liko bendro naudojimo patalpomis ir bendrąja daline visų name esančių butų savininkų nuosavybe.

Nuo 2005-09-26 atsakovai A. G. ir N. G. uždraudė naudotis bendro naudojimo koridoriais a-2 ir a-3 motyvuodami tuo, kad šie koridoriai priklauso jiems nuosavybės teise. 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr.2013-6 nurodyta, kad atsakovė I.G. D. pardavė atsakovui A. G. 75,18 kv.m. ploto butą Nr.2, kuris sudaro 23/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje Nr.2013-6 nėra nurodyta, kad atsakovas A. G. nusipirko bendro naudojimo koridorius a-2 (2,14 kv.m.) ir a-3 (1,86 kv.m.).

1997-12-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.9984-6 atsakovė I.G.D. U. rajono valdybai pardavė 67/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono mero 1998-04-23 potvarkiu Nr.l89 p ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 79,93 kv.m. ploto butą Nr.3, esantį šiame name, o trečiajam asmeniui L.A. U. rajono mero 1998-04-27 potvarkiu Nr.195 p pripažinta nuosavybės teisė į 89,22 kv.m. ploto butą Nr.1, esantį šiame name. Vanda M. M. iš atsakovės I.G. D. 1997-02-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.1098-6 nusipirko 10/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (butą Nr. 4). Ieškovės namų valdos techninės apskaitos kortelėje ir pastato vidaus ploto eksplikacijose koridoriai a-2 ir a-3 priskirti bendro naudojimo patalpomis ir bendrai su kitomis bendro naudojimo patalpomis (koridoriais) sudaro 17,42 kv.m. Atitinkamai atsakovui A. G. priklausančio buto Nr.2 plotas sumažėja iki 71,18 kv.m. Kadangi atsakovo A. G. nuomojamas butas iš valstybės sudarė 71,18 kv.m., tik tokio ploto butą pastarasis turėjo teisę pirkti.

Koridoriai a-2 ir a-3 niekada nebuvo priskirti butui Nr.2. Šiais koridoriais patenkama tiesiai į vidinį kiemą, ūkinius pastatus, sandėlius, malkinę. Šiuo metu ieškovė turi galimybę naudotis tik bendro naudojimo koridoriais, kuriais galima patekti į gatvę. Norint patekti į kiemą, reikia apeiti visą namą. Tai trukdo tinkamai naudotis kieme esančiais statiniais. Ieškovė mano, kad ginčo koridoriai negalėjo būti parduoti, nes jais naudojosi visi namo gyventojai (nuomininkai) iki butų privatizavimo. Nors atsakovei I.G. D. namas buvo sugrąžintas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau nuomos santykiai su ieškove nenutrūko, jie tęsėsi iki buto privatizavimo. Ginčo koridoriai ieškovei priklausė nuomininkės teisėmis, nuomos sutarties su ja niekas nenutraukė, neįspėjo apie tai, kad ketinama perleisti ginčo koridorius atsakovams A. ir N. G..

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012-06-25 sprendimu bylą dalyje dėl koridorių a-2 ir a-3 pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis nutraukė, o ieškinį dalyje dėl reikalavimo panaikinti 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutarties dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007-04-11 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007. Abiejose bylose teisminio nagrinėjimo objektas buvo klausimas dėl bendro naudojimosi ginčo koridoriais. Tai, kad byloje dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo ir byloje tik dėl pažeistų teisių gynimo yra ir daugiau reikalavimų, nėra kliūtis identifikuoti abiejose bylose sutampantį teisminio nagrinėjimo objektą. Abiejose bylose ieškovė įrodinėjo, kad ginčo koridoriais naudojasi visi namo gyventojai ir jie yra bendro naudojimo patalpos. Ši ieškovės pozicija abiejose bylose grindžiama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007 ieškinį pareiškė ieškovės L. Š., L. A. ir V.M. M. atsakovams A. G. ir N. G.. I.G. D. išnagrinėtoje byloje turėjo trečiojo asmens procesinį statusą. Nagrinėjamoje byloje ji dalyvauja kaip atsakovė. Iš ieškovės į trečiojo asmens statusą pasikeitė ir L. A. procesinė padėtis. Tačiau pažymėtina, kad tapataus ieškinio identifikavimui reikšminga ne palyginti dalyvaujančių byloje asmenų procesinį statusą, bet nustatyti, ar sutampa faktinės lyginamų ginčų šalys, t. y. ar analogiškas ginčas vyksta tarp tų pačių byloje dalyvavusių asmenų. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ieškinio tapatumui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo dalis (bylos Nr.2-33-161/2007) yra tapati ieškinio daliai dėl pažeistų teisių gynimo, kiek ji susijusi su koridorių a-2 ir a-3 bendru naudojimu. Ieškovės reikalavimas dėl koridorių bendro naudojimo jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas, teismas šį klausimą išsprendė priimdamas sprendimą, kuris įsiteisėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas bylos dalį dėl reikalavimo koridorius a-2 ir a-3 pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis nutraukė vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 3 p.).

Reikalavimas panaikinti 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutarties dalį priklauso nuo reikalavimo pripažinti koridorius a-2 ir a-3 bendrojo naudojimo patalpomis patenkinimo. Teismui nepripažinus ginčo koridorių bendro naudojimo patalpomis, ir ieškovei nenurodžius jokių papildomų argumentų, kodėl turėtų būti pakeista 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartis, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties dalies panaikinimo nėra.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-33-161/2006 teismas netyrė ginčo koridorių funkcinės paskirties, nenustatė jų teisinio statuso, t.y. nesprendė, ar ginčo koridoriai yra namo priklausinys, ar ne. Teismas tik konstatavo, kad ginčo koridoriai, įgyti pagal 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2013-6, yra atsakovų A. ir N. G. nuosavybė, neginčijant minėtos pirkimo – pardavimo sutarties nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus leisti kitiems bendraturčiams naudotis atsakovų nuosavybės teise valdomais objektais.

Šioje byloje reiškiamas kitas reikalavimas: panaikinti 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartį dalyje, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 75,18 kv.m. bendro naudingo ploto, kas sudaro 23/100 (dvidešimt tris šimtosios) dalis gyvenamojo namo 1A2/m, 332,80 kv.m. bendrojo naudingo ploto, nurodant taip: pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 71,18 kv.m. bendro naudingo ploto, kas sudaro 21/100 (dvidešimt vieną šimtąją) dalį gyvenamojo namo 1A2/m, 332,80 kv.m. bendrojo naudingo ploto, taip pat pripažinti koridorius a-2 (2,14 kv.m.) ir a-3 (1,86 kv.m.), esančius (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpomis. Šis ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007, todėl negalima teigti, kad pastarosios ir nagrinėjamos bylų ginčo dalykai yra tapatūs, kad šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo nagrinėjimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) dėl tapataus ginčo. Nagrinėjamos bylos kontekste prejudicinę galia turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t.y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis. Šiuo atveju Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007 buvo nustatyta, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovams. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje yra reiškiamas reikalavimas panaikinti 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartį bei pripažinti koridorius a-2 ir a-3 bendro naudojimo patalpomis. Todėl teismas, nurodydamas, kad ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypų ribų nustatymo dalis yra tapati ieškinio daliai dėl pažeistų teisių gynimo, kiek ji susijusi su koridorių a-2 ir a-3 bendru naudojimu, nepagrįstai konstatuoja ieškinių tapatumą.

Atsiliepimas

Atsakovai A. G. ir N. G. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Valstybės įmonės registrų centro 2007-11-26 rašte Nr. (1.35./1131)s-8348 nurodyta, kad patalpos 2-9 (2,14 kv.m.) ir 2-10 (1,86 kv.m.) 1950-04-02, atliekant pagrindinę inventorizaciją, ir 1992-05-14, atliekant einamąją inventorizaciją, buvo priskirtos butui Nr.2. Taip pat šiame rašte pažymėta, kad 1998-04-15, atliekant namo kadastro duomenų tikslinimą, patalpos 2-9 ir 2-10 buvo išbrauktos iš buto Nr.2 ploto ir priskirtos bendro naudojimo patalpoms klaidingai, nes jau tuo metu į šias patalpas buvo įregistruotos A. G. nuosavybės teisės. Šiame rašte nurodama, kad techninė klaida ištaisyta ir patalpos įeina į buto Nr.2 sudėtį.

Pagal namų valdos techninės apskaitos korteles ir vidaus patalpų eksplikaciją ginčo koridoriai namo nacionalizavimo laikotarpiu ir vėliau priklausė butui Nr.2, kitaip ir būti negalėjo, nes už koridoriaus 2-10 yra atsakovų buto dalis, maisto sandėliukas 2-8 (1,07 kv.m.), į kurį patenkama per ginčo koridorius.

2. Teismas, nagrinėdamas bylą 2007 m., niekaip negalėjo išspręsti reikalavimo įpareigoti netrukdyti naudotis ginčo koridoriais, nenustatęs, ar ginčo koridoriai yra bendro naudojimo patalpos, ar ne. Nagrinėjant šią bylą, buvo išreikalauta namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinė byla. Teismas taip pat raštu kreipėsi į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, ar koridoriai a-2 ir a-3 yra bendro naudojimo patalpos. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, patikrinęs inventorinius duomenis, informavo teismą, kad kadastriniai matavimai pirmą kartą atlikti 1950-06-02, tikslinant 1992-05-14 ir vėliau, ir bendro naudojimo patalpos yra tik koridoriai a-1 ir a-4, bet ne a-2 ir a-3.

1998-04-15 ieškovės ir trečiojo asmens prašymu atliekant kadastro duomenų tikrinimą, joms teigiant, kad koridoriais a-2 ir a-3 naudojasi kelių butų savininkai, šios patalpos buvo pažymėtos kaip bendro naudojimo patalpos. VĮ Registrų centras pripažino klaidą ir pats šią klaidą ištaisė, koridorių a-2 pažymėjo 2-9, koridorių a-3 pažymėjo 2-10, kaip ir buvo anksčiau, priskirdamas šias patalpas butui Nr.2.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007-04-11 sprendimu, kuris įsiteisėjęs, ieškinį dalyje dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis koridoriais a-2 ir a-3 atmetė ir nurodė, kad „ieškovai neįrodė, kad ginčo patalpos yra bendro naudojimo". Tai iš esmės reiškia, kad teismas, atmesdamas ieškinį, pripažino, jog ginčo koridoriai nėra bendro naudojimo patalpos. Todėl dėl šio dalyko klausimas išspręstas.

Atsiliepimas

Atsakovė I.G. D. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Dar iki namo nacionalizavimo koridoriai 2-9 (2,14 kv.m.) ir 2-10 (1,86 kv.m.) namą projektavusio atsakovės tėvo buvo priskirti butui Nr.2, nes už koridoriaus 2-10 yra maisto sandėliukas 2-8 (l,07 kv.m.), į kurį patenkama per šiuos koridorius. Ukmergės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007 išreikalavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinę bylą. 1950-04-02 pagrindinės pastatų inventorizacijos, 1992-05-14 einamosios inventorizacijos techninės apskaitos kortelėse ir patalpų vidaus plotų eksplikacijose koridoriai 2-9 ir 2-10 priskirti butui Nr.2, o namo bendro naudojimo patalpos yra a-1 (8,46 kv.m.) ir a-4 (4,96 kv.m.), iš viso 13,42 kv. m.

Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo metu atsakovė buvo vienintelė savininkė. Butą Nr.2 atsakovui A. G. atsakovė pardavė pirmajam 1996-03-11 pagal sutarties sudarymo dienos inventorinius duomenis, į 75, 8 kv.m. buto plotą buvo įskaityti ginčo koridoriai 2-9 (2,14 kv.m.) ir 2-10 (1,86 kv.m.).

Trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu sutiko. Sutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Iki 2007 m. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nebuvo žinoma, kad atsakovai A. ir N. G. bendrosios jungtnės nuosavybės teise įsigijo bendro naudojimo koridorius a-2 ir a-3. Pagrįstai buvo manoma, kad ginčo koridoriai yra bendro naudojimo patalpos, nes viešame registre atsakovų įgytas nekilnojamasis turtas nebuvo išviešintas. Tuokart ieškovai kreipėsi teisminės gynybos, reikalaudami įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis bendro naudojimo patalpomis. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007, netenkindamas šio ieškovų reikalavimo, nurodė, kad, esant galiojančiai ir nenuginčytai atsakovų A. ir N. G. ir I.G. D. sudarytai pirkimo – pardavimo sutarčiai, teisė leisti ieškovams naudotis ginčo patalpomis yra atsakovų A. ir N. G. teisė, o ne pareiga.

Šioje civilinėje byloje buvo pareišktas reikalavimas panaikinti 1996-03-11 pirkimo -pardavimo sutartį bei pripažinti koridorius a-2 ir a-3 bendro naudojimo patalpomis. Ši civilinė byla yra panaši į civilinę bylą Nr.2-33-161/2007 ta apimtimi, kad subjektai tapatūs, nepriklausomai nuo to, kad pasikeitė jų procesinė padėtis, tačiau minėtose bylose ieškinių dalykai nėra tapatūs.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Ukmergės rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu bylą dalyje dėl koridorių a-2 ir a-3 pripažinimo bendro naudojimo patalpomis nutraukė CPK 293 str. 3 p. pagrindu (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Tokiu teismo sprendimu nurodytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007.

Ukmergės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-33-161/2007 pagal ieškovių L. Š., L. A. ir V.M. M. ieškinį atsakovams A. G. ir N. G., tretieji asmenys VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, R. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius, I.G. D., A. B., Ukmergės rajono savivaldybė, dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, kuriuo ieškovės prašė:

1) įpareigoti atsakovus A. G. ir N. G. netrukdyti ieškovėms naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpomis – koridoriais, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtais a-2 (2,14 kv.m.) ir a-3 (1,86 kv.m.);

2) nustatyti atsakovui A. G. priklausančio žemės sklypo B2 (548 kvm.) ribas pagal 2006-07-10 A. B. individualios įmonės atliktus geodezinius matavimus, sumažinant sklypo ribas išnašoje nurodytu 16,49 kv.m. plotu.

Ieškovės ieškinyje nurodė, kad gyvenamasis namas ir namų valdos žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo nacionalizuoti ir trečiajam asmeniui I.G. D. sugrąžinti pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Iki gyvenamojo namo patalpų įsigijimo nuosavybės teisėmis ieškovės ir atsakovai daugelį metų gyveno minėtame name nuomininkų teisėmis ir lygiomis teisėmis naudojosi 17,42 kv.m. bendro naudojimosi patalpomis – koridoriais, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtais a-1, a-2, a-3, a-4. Įsigijus butus nuosavybės teisėmis, naudojimosi koridoriais tvarka nepasikeitė, nes koridoriai liko bendro naudojimo patalpomis ir bendrąja daline visų name esančių butų savininkų nuosavybe. Nuo 2005-09-26 atsakovai uždraudė ieškovėms naudotis bendro naudojimo koridoriais a-2 ir a-3, motyvuodami tuo, kad šie koridoriai priklauso jiems nuosavybės teise. Tačiau atsakovo A. G. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr.2013-6 duomenų, kad jis nusipirko bendro naudojimo koridorius a-2 (2,14 kv.m.) ir a-3 (1,86 kv.m.), nėra. Nesant pirkimo – pardavimo sutartyje duomenų apie minėtų koridorių įsigijimą asmeninėn nuosavybėn, nekilnojamojo turto registre koridoriai negalėjo būti įregistruoti atsakovo asmenine nuosavybe. Koridorių įsigijimui asmeninės nuosavybės teise buvo reikalingas kitų bendraturčių sutikimas.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007-04-11 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl ieškovių reikalavimo įpareigoti atsakovus A. G. ir N. G. netrukdyti ieškovėms naudotis bendro naudojimo koridoriais a-2 (2,14 kv.m.) ir a-3 (1,86 kv.m.), teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog šie koridoriai yra bendro naudojimo patalpos. Ginčo koridorius 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.2013-6 nuosavybės teise įsigijo atsakovas A. G.. Nors sutartyje nenurodyta, kokios patalpos priklauaso butui Nr.2, tačiau nurodytas buto plotas (75,18 kv.m.), kuris apima ir ginčo koridorius, o 1992 metų namo inventorizacijos bylos duomenimis butui Nr.2 priklauso koridoriai 2-9 (naujas žymėjimas a-2) (2.14 kv.m.) ir 2-10 (naujas žymėjimas a-3) (1,86 kv.m.). Teismas nurodė, kad 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr.2013-6 sudarymo metu vienintelė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke buvo trečiasis asmuo I.G. D., todėl jokių kitų asmenų sutikimas parduoti ginčo patalpas atsakovui A. G. nebuvo reikalingas. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimas yra įsiteisėjęs.

Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau išnagrinėtos bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtoje byloje ieškiniai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) koridoriai a-2 (2,14 kv.m.) ir a-3 (1,86 kv.m.) yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos, todėl atsakovas A. G. negalėjo šių koridorių nusipirkti 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.2013-6 be kitų namo butų nuomininkų sutikimo; 2) atsakovas A. G. 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.2013-6 nenusipirko koridorių a-2 ir a-3, nes šie koridoriai nėra nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje.

Išnagrinėtoje byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo nagrinėjama, ar koridoriai a-2 ir a-3 yra bendro naudojimo patalpos: dalyvaujantys byloje asmenys šiuo klausimu teikė paaiškinimus ir įrodymus, iš VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus buvo išreikalauta statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylos (inv.Nr.81025096) kopija. Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog koridoriai a-2 ir a-3 yra bendro naudojimo patalpos.

Nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje byloje ieškinio reikalavimų formuluotės skiriasi: nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti koridorius a-2 ir a-3 bendro naudojimo patalpomis, o išnagrinėtoje byloje prašoma įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis bendro naudojimo koridoriais a-2 ir a-3. Tačiau šis skirtumas nesudaro pagrindo ieškinius pripažinti netapačiais, kadangi abiejuose ieškiniuose pažeistą subjektinę teisę prašoma apginti tuo pačiu būdu – pripažinti, kad koridoriai a-2 ir a-3 yra bendro naudojimo patalpos, ir taip sudaryti galimybę naudotis šiais koridoriais.

Pripažinus ieškinių nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje bylose dalyką ir pagrindą tapačiais, ieškinių tapatumo neeliminuoja ta aplinkybė, kad I.G. D. išnagrinėtoje byloje buvo trečiuoju asmeniu, o nagrinėjamoje byloje – atsakove, o L. A. išnagrinėtoje byloje buvo ieškove, o nagrinėjamoje byloje – trečiuoju asmeniu.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 293 str. 3 d. pagrindu nutraukė bylą dalyje dėl koridorių a-2 ir a-3 pripažinimo bendro naudojimo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2013-6 yra susijęs su reikalavimu pripažinti koridorius a-2 ir a-3 bendro naudojimo patalpomis, nes šiomis aplinkybėmis ieškovė grindė pirkimo – pardavimo sutarties dalies neteisėtumą. Esant įsiteisėjusiam Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimui civilinėje byloje Nr.2-33-161/2007, kuriame konstatuota, kad neįrodyta, jog koridoriai a-2 ir a-3 yra bendro naudojimo patalpos, konstatuota, kad atsakovai 1996-03-11 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.2013-6 nusipirko koridorius a-2 ir a-3, taip pat konstatuota, kad koridorių a-2 ir a-3 pardavimui atsakovams jokių kitų asmenų sutikimas nebuvo reikalingas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį (CPK 182 str. 2 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės atsakovo A. G. naudai priteisiamos 850 Lt išlaidos už advokato pagalbą, atsakovės I.G. D. naudai – 150 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ukmergės rajomo apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. Š. atsakovo A. G. naudai 850 Lt bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės Irenos G. D. naudai – 150 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusRūta BurdulienėJ. Š.