- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-110-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00550-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- E. A. R.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos miesto
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-123/2014 pagal ieškovės E. A. R. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, dėl sveikatos sutrikdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. A. R. 2012-09-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-6), prašydama priteisti iš VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos 4 299,97 Lt turtinės, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-31 sulaukusi eilės nemokamam dantų protezavimui, ėmė gydytis VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikoje. Joje buvo nuspręsta padaryti jai viršutinių dantų protezo plokštelę ir pataisyti du viršutinius priekinius nuvalgytus dantis. Per pirmus matavimus protezas atrodė patogus ir tinkamas, tačiau per paskutinį matavimą protezas visiškai netiko ieškovės burnai, šoniniai dantys buvo per ilgi, visur spaudė ir skaudėjo. Nors ir taisomas, šis protezas vis tiek buvo netinkamas, skaudėjo kramtant maistą, ieškovė šveplavo. Protezavimo skyriaus vedėjos J. V. sudaryta komisija nutarė leisti iš naujo padaryti gomurinę dantų protezo plokštelę ir pakeisti 11, 21 dantų vainikėlius, jie buvo padaryti patogūs, tinkami. Tačiau dėl piktavališkų dantų technikės M. M. veiksmų, tvirtinant protezą, iš gomurio pusės dantų keramika buvo nušlifuota iki metalo, kas lėmė alergines reakcijas ir bimetalizmą, kitus naujai atsiradusius ir atsinaujinusius susirgimus. Dėl gydymo eigoje atliktų tyrimų bei VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikoje vykdytų procedūrų, kurias sunkiai ištvėrė, patyrė daug skausmo. Tai sukėlė neigiamus padarinius ir bendrai sveikatos būklei, dėl ko tenka nuolat vartoti brangius vaistus. Po gydymo VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikoje jai buvo sulaužytas žandikaulis, viršutinėje jo pusėje paliktas plombos gabalas, lemiantis pasikartojančius uždegimus ir skausmus, nulaužtas 1 sveikas dantis, be reikalo nutrumpinti 4 ir nuploninti 2 dantys. Visa tai patvirtina medicininiai dokumentai bei kiti ieškovės turimi įrodymai, tuo tarpu medicinos paslaugų priežiūros įstaigos, į kurias ji kreipėsi, šališkai vertindamos medikų paaiškinimus padarė tendencingas išvadas dėl suteiktų protezavimo paslaugų tinkamumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-09 sprendimu (t. 2, b. l. 97-101) ieškinį atmetė, priteisė iš E. A. R. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos naudai. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika odontologijos paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, taip pat bylos nagrinėjimo metu pakartotinai paskirtos ekspertizės rezultatais, bei atsižvelgdamas į tai, kad į bylą pateikta pažyma, kurioje nerekomenduojamas protezavimas su metalu, odontologams nebuvo pristatyta, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos atsakovo darbuotojų kaltais veiksmais jai padarymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti atsakovui pareigą atlyginti ieškovės išlaidas, turėtas dėl dantų protezavimo ir kitų stomatologinių paslaugų atlikimo privačiose medicinos įstaigose. Teismas sprendė, kad VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir ieškovės pablogėjusios sveikatos būklės nėra, ir šios aplinkybės konstatavimo užtenka ieškiniui atmesti, todėl dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė E. A. R. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 105-116) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryžio tarp jų ir pablogėjusios ieškovės sveikatos pablogėjimo nebuvimo grindė tik dalimi selektyviai parinktų byloje esančių įrodymų, nevertino likusių įrodymų, konstatavo kai kurias aplinkybes, kurių nesuponavo įrodymai, nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų sąsajumo ir nevertino jų visumos, tokiu būdu pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių nuostatas. Tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Skundžiamas sprendimas naikintinas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai ignoravo atsakovo 2009-11-30 rašte Nr. 137 pripažintą aplinkybę, kad ieškovės dantys protezuoti nekokybiškai – 11 ir 21 dantų metalo keramikos vainikėliuose iš gomurio pusės keramikoje stebimos metalo salelės, jaučiamas šiurkštumas, 21 danties vainikas iš gomurio yra nušlifuotas iki dantenų. Tokį pripažinimą patvirtina ir faktas, kad atsakovas siūlė ieškovei grąžinti 950 Lt kaip kompensaciją už metalo keramikos vainikėlių perdarymą. Tuo tarpu rašytinių įrodymų 2009-11-24 vyr. gydytojos G. M. įsakymu Nr. 127-V sudarytos komisijos išvadų, 2011-03-30 rašto Nr. 79a dėl siūlymo perprotezuoti dantis pagal VšĮ VUL Žalgirio klinikos specialisto rekomendacijas, kuriais remiasi teismas, byloje nėra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-10-20 sprendime Nr. 56-72 vertinimas, iš kurio būtų aiškūs komisijos sprendimo netenkinti ieškovės skundo motyvai, neatliktas. Teismo sprendimas vadovautis viena iš byloje atliktų ekspertizių, kurių išvados priešingos, nemotyvuotas, jame nenurodyta, kodėl teismas nesutinka su ieškovei palankia eksperto išvada, o tai nesuderinama su CPK reikalavimais. Tai, kad ekspertinė išvada, kuria rėmėsi teismas, yra visiškai priešinga teismo ekspertų išvadai, kad išvadą pateikę specialistai yra Odonotologų rūmų nariai, o šį įstaiga jau buvo davusi savo išvadas dėl ieškovės skundo, kai šis buvo nagrinėtas Žalos pacientų sveikatai atlyginimo komisijoje, leidžia pagrįstai abejoti išvados objektyvumu. Kritikuotinas ir pačios išvados turinys: nenurodyti motyvai, kuriais remiantis konstatuota, jog paslaugos ieškovei buvo suteiktos kokybiškai, neatsakyta į daugelį klausimų, netinkamai įvertinti po protezavimo atsiradę ieškovės sveikatos sutrikimai. Aplinkybė, kad ieškovė atsisakė atsakovo paslaugų, vietoj to pasirinkdama, kad dantis jai perprotezuotų UAB „Danvitė Plius“ gydytojai, negali būti laikoma paneigiančia atsakovo neteisėtus veiksmus – nekokybišką dantų suprotezavimą ir priežastinį ryšį tarp protezavimo ir ieškovei pasireiškusio sveikatos pablogėjimo. Atsakovo medikai jau du kartus protezavo ieškovei tuos pačius dantis ir abu kartus tai darė nekokybiškai, be to, netinkamai atliko kitas procedūras, dėl kurių ieškovė patyrė skausmą ir sužalojimus, sukeliančius neigiamus padarinius iki šiol. Šios aplinkybės nulėmė ieškovės pagrįstą nepasitikėjimą atsakovo medikais. Todėl atsisakymas ištaisyti trūkumus atsakovo įstaigoje galėjo būti teismo teisiniu požiūriu vertinama tik kaip aplinkybė galimai mažinanti atsakovo civilinę atsakomybę, bet nepaneigianti atsakovo veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp jų ir ieškovei padarytos žalos buvimo.Atsakovo gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad ieškovė prieš paslaugų jai teikimą nebuvo informuota apie būsimas medicinines procedūras, apie galimas komplikacijas, protezuojant dantis, nors to reikalaujama pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Teismo išvada, kad gydytojams nebuvo žinoma, jog ieškovei nerekomenduotina protezuoti dantis su metalo keramikos vainikėliais, nepagrįsta. Šį dokumentą ieškovė buvo pateikusi prieš protezavimą ir tai įrodo ligos istorijos 17 lape užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad gydymo planas nustatytas būtent rekomendacijos pagrindu. Ligos istorijos vizualinė apžiūra leidžia manyti, kad aptariama rekomendacija buvo išimta iš ligos istorijos, kaip ir kiti nepageidaujami dokumentai, kas galėjo suklaidinti atsakovo darbą tikrinusius ir šioje byloje savo išvadas teikusius specialistus, taip pat Kauno klinikų ekspertus. Tokias abejones sustiprina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertų išvadoje užfiksuotas faktas, kad ieškovės stomatologinėje ligos istorijos įrašuose apie 2009 m. sausio-vasario mėnesiais teiktas paslaugas yra taisymų, koregavimų, įrašų, darytų nechronologine tvarka. Kita vertus, ieškovės stomatologinėje ligos istorijoje buvo pakankamai kitų įrašų apie jos jautrumą metalui ir atsakovo gydytojai negalėjo to nepastebėti, be to, ieškovės burnoje buvusios aukso karūnėlės taip pat buvo akivaizdžiai matomos. Todėl prieš protezuodami dantis metalo keramikos vainikėliais su, neva, technologiškai būtinomis atviromis kito nei auksas metalo salelėmis, atsakovo gydytojai turėjo įžvelgti galimą galvanizmo (bimetalizmo) požymių pasireiškimą. Ieškovė, prieš pradedant dantų protezavimą, nebuvo tinkamai ištirta, nebuvo išsiaiškinta, ar ji alergiška metalui, iš kurio gaminami protezai, tokiu būdu pažeidžiant Odontologų profesinės etikos kodekso 22 straipsnio nuostatas, kas taip pat pripažintina sveikatos priežiūros paslaugos teikimu nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai ir atitinkamai laikytina neteisėtu sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų neveikimu. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekstas įrodo, kad ieškovės nusiskundimai ir atsinaujinusios sveikatos problemos, kurias iššaukė alerginiai testai, yra priežastiniame ryšyje, nors ir netiesioginiame, su atsakovo dantų protezavimu. Todėl teismas nepagrįstai neįžvelgė ir priežastinio ryšio tarp netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ieškovei ir jos sveikatos būklės pablogėjimo po testų.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 130-136) prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, ekspertų išvadas, nurodė, kodėl vienais remiasi, o kitus atmeta. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas vertino įrodymus tik selektyviai juos išrinkęs, o dėl kitų nepasisakė. Teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie piktybišką gydytojų darbą ieškovės atžvilgiu nepatvirtinti įrodymais. Skunde nenurodyta, kokias teisės normas gydytojai pažeidė. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei odontologinės paslaugos suteiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ekspertizės akto Nr. EKG 1664/13(03) išvadomis, nes šią ekspertizę atliko bendros kompetencijos medicinos ekspertai, neturintys specialių odontologijos žinių ir todėl nekompetentingi šiais klausimais. Kita vertus, ir šie ekspertai pritaria, kad pats gydymo planas buvo tinkamas. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas pripažino suteikęs nekokybiškas paslaugas, nepagrįstas. 2009-11-24 rašte buvo konstatuotas metalo salelių protezuose buvimo faktas, tačiau tai nėra nekokybiškumo požymis, nes technologija leidžia tai daryti, jei individualūs paciento sąkandžio požymiai to reikalauja. Protezų šiurkštumas pašalinamas poliravimu, tačiau dėl pacientės nekantrumo šią procedūrą nebuvo galima tinkamai užbaigti, ką patvirtina pačios apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai. Siūlymas perprotezuoti dantis ar sumokėti už pakartotinius vainikėlius reiškia siekį padėti pacientei, nors ir ne dėl atsakovo kaltės pasireiškęs vieno kažkurio metalo netoleravimas burnoje. Skundo argumentais, kuriais įrodinėjamas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio nuostatų pažeidimas, nebuvo remtasi ieškinyje, todėl apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai, patvirtinantys tinkamą pareigos informuoti pacientą apie būsimą procedūrą įgyvendinimą. Pažyma, kurioje rekomenduojama ieškovei nedėti metalo keramikos vainikėlių, pateikta teismui tik bylos nagrinėjimo metu. Gydytojams šiame dokumente nurodyta informacija nebuvo žinoma. Įtarinėjimai apie galimai klastotą ieškovės ligos istoriją yra įžeidžiantys. Ieškovė neteisingai traktuoja 2007-10-15 ligos istorijos įrašą, o alergija žiedadulkėms, dulkėms ar dar kažkam nereiškia, kad ieškovė alergiška ir metalui, juolab kad jos burnoje ir iki tol buvo įvairių metalų, be to, metalų reakcijos yra itin retos.Bimetalizmo metodikos nustatymo nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra. Ieškovės nurodyti objektyvūs ir subjektyvūs požymiai galėjo atsirasti ir dėl ieškovės lėtinių virškinimo trakto ligų, kurias gydant požymiai išnyko. Po 2009 sausio-kovo mėnesiais atlikto gydymo, kurioje eigoje buvo sudėti tokios pat sudėties metalo keramikos vainikėliai, ieškovė jokių panašių nusiskundimų neturėjo. Mažai tikėtina, kad tas pats metalas, nesukėlęs reakcijos iš karto, galėtų ją sukelti po pusmečio, juolab kad protezas neuždengiamas taip, kad būtų 100 proc. izoliuotas, seilės visada turi kontaktą su metalu. Atsakovo gydytojai teikė ieškovei medicinines paslaugas, atitinkančias visus odontologijoje taikomus gydymo metodus, tačiau negalėjo numatyti ieškovės organizmo individualios reakcijos galimai į metalo keramiką, taigi atliko visus jiems privalomus veiksmus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ savo atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 125-126) prašo vadovautis jo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Teigia, kad ieškovė jokių tinkamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumą, nepateikė, o ieškinio pagrindas formuluojamas vadovaujantis prielaidomis bei subjektyviu pačios E. A. R. vertinimu. Byloje esantys oficialieji rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės gydymo eigoje rūpestingumo ir dėmesingumo reikalavimai pažeisti nebuvo, tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikusių medikų teisėtų veiksmų ir ieškovės nurodytų nusiskundimų nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio, taigi nėra įrodyti ir sveikatos priežiūros įstaigos ir / ar jos darbuotojų kalti veiksmai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nustatyti atsakovo civilinę atsakomybę, kurios nesant draudikas neturi jokio pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju bei išmokėti draudimo išmoką turtinei / neturtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su medicininių paslaugų teikimu ieškovei, ir ar šių duomenų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad gydymo įstaigos civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisako.
Dėl gydymo įstaigos atsakomybės už medicininių paslaugų teikimą sąlygų ir įrodymų vertinimo
Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Žalos, padarytos pacientui dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo teikimo, atlyginimo sąlygos ir tvarka yra nustatyta šio įstatymo III skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (Įstatymo 13 str.). Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos civilinė atsakomybė, kylanti iš asmens sveikatos priežiūros santykių, taikoma tada, kai nustatomi neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.), turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos(dėl profesinės atsakomybės), turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojo atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, taikė egzistuojančius medicinos praktikoje gydymo metodus ir susiformavusią gydymo praktiką, juolab kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju. Ar asmuo (gydytojas) medicinos paslaugas teikė tinkamai, dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip vieną iš esminių argumentų nurodo netinkamą byloje esančių įrodymų įvertinimą, lėmusį neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jai suteiktų medicinos paslaugų kokybės susiformavimą. Įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų pakankamumo ir didesnės tikimybės principais. Teismas įrodinėjimo procese gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu, įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visumą, susiformuoja teismo įsitikinimas vienokio ar kitokio fakto buvimu arba, priešingai, jo nebuvimu, t. y. bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko, tačiau kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas bylas dėl pacientams atlygintinos žalos, ne kartą yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikimo sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2011, 2011-04-19 nutartis c .b. Nr. 3K-3-170/2011, 2013-06-29 nutartis c .b. Nr. 3K-3-337/2013). Vadinasi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo bei jų civilinės atsakomybės, reikšmingi įrodymai yra būtent teismo medicinos ekspertizės išvada, kurią pateikia atitinkamos medicinos srities, dėl kurios paslaugų tinkamumo vyksta ginčas, specialistai, taip pat kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, konkrečiuos srities specialistų paaiškinimai. Nurodytos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos ir pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigia apeliantė, įvertintos, o teismo padarytos išvados grindžiamos minėtų duomenų analize. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino pirmosios medicininės ekspertizės - 2013-08-06 (t.1, b. l. 158-163), kurią teismo pavedimu atliko bendrosios medicininės praktikos gydytojai - teismo ekspertai, turintys kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, ir 2013-12-17 pakartotinės ekspertizės (t. 1, b. l. 20-22) ekspertų pateiktas išvadas, prioritetą pagrįstai suteikdamas pastarajai, nes ją atliko būtent tos medicinos srities, dėl kurios paslaugų ir kilo šis ginčas, specialistai, t. y. gydytojai odontologai – ortopedai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas vertino pakartotinės teismo ekspertizės išvadas yra patikimesnes dėl šį ekspertinį tyrimą atlikusių subjektų. Svarbesnės įrodomosios reikšmės ir prioriteto suteikimas būtent pakartotinės ekspertizės išvadoms nepažeidžia nei CPK nuostatų (CPK 185 str., 218 str., 219 str. 2 d.), nei tokios kategorijos bylose susiformavusios teismų praktikos. Vien ekspertizę atlikusių ir dėl apeliantei suteiktų protezavimo paslaugų pasisakiusių gydytojų narystė Odontologų rūmuose ar ekspertizės akto pateikimo forma ir jo lakoniškumas, ką savo apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantė, neleidžia pagrįstai abejoti doc. A. G. ir doc. G. Ž. kompetencija, žiniomis ar ekspertizės rezultatais, nepatvirtina jų suinteresuotumo šio ginčo baigtimi atsakovo naudai, juolab kad ekspertams buvo pateikta visa be išimties bylos medžiaga, įskaitytinai ir į ją teismo išreikalautos apeliantės sveikatos istorijos, ambulatorinės kortelės, rentgeno nuotraukos (t. 1, b. l. 128-129,135, 137, 139, 149). Kolegija pažymi, kad pirmosios teismo pavedimu atliktos ekspertizės metu teismo medicinos ekspertai, tiriamojoje akto dalyje aprašę (perkėlę) medicininių dokumentų turinį, padarytą išvadą, kad medicinos paslaugos buvo nekokybiškos ir sukėlė apeliantei jos įvardytus sveiktos sutrikimus grindė vien šių duomenų apibendrinimu ir asmens sveikatos istorijose bei kortelėse padarytais įrašais apie apeliantės nusiskundimais (t. 1, b. l. 162), nepasisakydami nei dėl taikytinų gydymo ir protezavimo taktikų ir būdų (ne)tinkamumo, nei dėl kitų aplinkybių (medicininėje literatūroje ar sveikatos apsaugos institucijų priimtuose norminiuose aktuose nustatytų gydymo būdų ir pan.). Kaip pirmiau nurodyta, gydytojai ekspertai nėra šios konkrečios srities (odontologijos ir protezavimo) specialistai, turintys reikiamos asmeninės praktinės patirties ir žinių, todėl turėjo pagrįsti savo nuomonę, kad technologiškai protezavimas, paliekant nepadengtas saleles, nebuvo galimas. Taigi vertinant turinio aspektu ši išvada nėra pranašesnė už gydytojų odontologų pateiktąją išvadą. Vadinasi, ginčą nagrinėjęs apygardos teismas turėjo teisinių prielaidų abejoti šios išvados pagrįstumu ir patikimumu bei skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atilikti tos srities profesionalams (CPK 219 str. 2 d.), o ekspertų pozicijoms išsiskyrus, remtis sprendime būtent pakartotinės ekspertizės rezultatais, kurių esmė - 2006-01-08 - 2009-10-15 laikotarpiu Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikoje apeliantei buvo suteiktos reikiamos ir kokybiškos medicinos paslaugos, taikant technologiniu požiūriu bei apeliantės individualia sveikatos būkle pagrįstus gydymo veiksmus.
Iš pakartotinės teismo ekspertizės išvadų matyti, kad gydytojai odontologai, vertindami, ar tam tikros komplikacijos (galvanizmo arba kitaip, bimetalizmo reiškinys burnos ertmėje) yra atsiradusios dėl atsakovo gydymo įstaigoje atlikto protezavimo, atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad dar iki ginčo paslaugų atsakovo gydymo įstaigoje suteikimo apeliantės burnoje daugelį metų buvo skirtingų rūšių metalų, kurie jos skundų, panašių į galvanizmo pasireiškimą, nesukėlė, o pirmosios užuominos apie tokią būklę atsirado tik po 2010-02-11 UAB „Damnvitė Plius“ trečią kartą atlikto 11 ir 21 dantų protezavimo praėjus 4 mėnesiams. Ekspertų vertinimu, tokią burnos ertmės būklę galėjo lemti nemažas kiekis apeliantei nustatytų gretutinių virškinamojo trakto ligų (vartojamas nemažas kiekis medikamentų įvairioms lėtinėms ligoms gydyti, t. 1, b. l. 24, taip pat įrašai asmens sveikatos istorijose) o ne, kas mažiau tikėtina, 2009-10-08 – 2009-10-15 atliktas dantų protezavimas pas atsakovą (t. 2, b. l. 20-22). Šie ekspertai pateikė išvadą, kad metalo plotelių / salelių palikimas ant metalo restauracijų yra technologiškai ir metodiškai galimas, dar daugiau, kartais net būtinas ir nulemtas paciento sveiktos būklės ypatumų (kai yra mažai vietos protezui), o apeliantės 11 ir 21 viršutinių dantų protezavimas tokiu būdu medicininiu požiūriu buvo kokybiškas ir tinkamas. Jokiais kitais objektyviais įrodymais, išskyrus pačios apeliantės teiginius ir nuomonę, tokios išvados byloje nėra paneigtos, taigi gydytojų veiksmai pagrįstai buvo teismo pripažinti teisėtais, nepadariusiais apeliantei jos nurodomos žalos, nes priežastinis ryšys tarp atsiradusių sveikatos sutrikimų ir atsakovo darbuotojų atlikto protezavimo yra menkai tikėtinas (pagal įrodymų tikėtinumo taisyklę daugiau netikėtinas, nei tikėtinas).
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kad gydytojai prieš procedūrų atlikimą nesudarė galimybės pasirinkti protezavimo būdo, neinformavo apie galimas komplikacijas būtent tokiu protezavimo metodu, koks jai buvo taikomas, aktuali tampa ir tokia aplinkybė, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias, kaip šiuo atveju, nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai, jo amžius, turimos ligos, taip pat medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Gydytojas negali padaryti daugiau, negu leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-170/2011). Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligation est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl kartais gali pasitaikyti ir gydymo komplikacijų. Paciento teisės į gydymą be jokios komplikacijos įstatymai neįtvirtina, nes gydymas be komplikacijų medicinos srityje yra siekiamybė, nors kartais neišvengiama gydymo metodų ar būdų natūrali pasekmė. Individualūs žmogaus organizmo ypatumai bei medicinos praktikos lygmuo ne visada gali užtikrinti maksimalią gydymo sėkmę. Antra vertus, nuo 2007-10-03 apeliantės ambulatorinėje kortelėje padaryti odontologų įrašai (17 psl.) liudija, kad ji pati aktyviai dalyvavo parenkant protezavimo būdą, o 2007-10-15 odontologams nutarus protezuoti jos nepageidaujamu būdu – nuimamu daliniu protezu, be metalinių vainikėlių, 2007-10-18 paprašė atidėti kompensuojamų protezavimo paslaugų teikimą ir sugrįžo į gydymo įstaigą tik 2009-01-08, prašydama taikyti protezavimą lanko-atraminiu protezu, kas, pasak gydančios gydytojos, objektyviai buvo negalima dėl burnos ir dantų anatominių savybių, siūlant protezuoti plokštele. Taigi apeliantė turėjo pakankamai laiko dar po pirmojo vizito 2007 m. apsispręsti, ar protezuos tuo būdu, kuris jai buvo siūlomas atsakovo poliklinikoje ir kompensuojamas iš valstybės lėšų, pripažįstant, kad valstybės finansuojamo gydymo galimybės objektyviai yra menkesnės medžiagų ir paslaugų teikimo sąlygų aspektu, ar ieškos alternatyvių, jos pageidaujamo gydymo galimybių privačiose gydymo įstaigose. Trečia, būtina pažymėti, kad netinkamo informavimo pareigos atlikimo klausimas, kaip faktinis reikalavimų pagrindas, ieškinyje nebuvo keliamas, todėl dėl CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų aptariami apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai aktualūs, atliekant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo instancinę kontrolę.
Taip pat apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paties atsakovo pripažintas klaidas, kaltę bei neteisėtus veiksmus, gydant ir protezuojant apeliantei dantis. Šie skundo argumentai neparemti jokiais įrodymais, apeliantei savo nuožiūra interpretuojant atsakovo 2009-11-30 rašto Nr. 137 turinį. Šiame dokumente (t. 1, b.l. 23-25) nėra pripažinta, kad apeliantės dantys buvo protezuoti nekokybiškai, bet jame kalbama apie tai, kad poliklinika gali suteikti tik valstybės finansuojamas paslaugas, o ne apmokėti protezavimo ir gydymo kaštus privačioje odontologinėje įstaigoje, atkreipiamas dėmesys į apeliantės amžiaus įtaką dantų ir burnos būklei, į jos atsisakymą leisti nupoliruoti jaučiamą protezuotų vietų šiurkštumą, atlikti medicininius testus jautrumui metalams nustatyti ar nuimti skirtingų metalų pavienius aukso vainikėlius, mėginant išvengti galvanizmo reiškinių dėl skirtingų metalų buvimo burnos ertmėje, bei, alergijos faktui pasitvirtinus, rekomenduota metalo keramikos vainikėlius keisti plastmasiniais. Visos šios rekomendacijos, apeliantės skundai bei jos nesutikimas atlikti reikiamas procedūras, koreguojant protezuotas vietas, užfiksuoti ir jos odontologinėje ambulatorinėje kortelėje (t. 1, b. l. 135), kurios įrašų ar lapų klastojimo požymių, priešingai nei tvirtina skunde apeliantė, nenustatyta. Kai kurių siuntimų klijavimo vietų kortelėje pažeidimas gali būti paaiškinamas siekiu susipažinti su užklijuotose vietose esančių įrašų turiniu, kilus apeliantės ir gydymo įstaigos ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės, o ne su kitais, apeliantės nurodomais tikslais. Minėtos kortelės turinys objektyviai patvirtina ir tokias aplinkybes, kad apeliantės skundai visų gydytojų darbu bei jų taktika užfiksuoti gana seniai - 1997-03-10 (5 psl.), 1998-04-14 (10 psl.), žandikaulio lūžimu, kuris ieškinyje pateikiamas kaip atsakovo darbuotojos, dantų technikės, piktavaliai veiksmai, iliustruojant dantų nuotrauka su pačios apeliantės prierašu (t. 1, b. l. 10), ji skundėsi jau nuo 1997-04-24 (8 psl.), blogu kramtymu skundėsi visą laiką (12 psl., 15 psl.) Vis tik nepaisant daugiau nei dešimtmetį fiksuojamų burnos, dantenų ir dantų ligų, jos subjektyvios nuomonės dėl šios poliklinikos gydytojų darbo, visų kitų savo somatinių negalavimų ir ligų priežastimi apeliantė laikė dantų gydymą, rovimą ir protezavimą pas atsakovą poliklinikoje, nors nuimti metalo keramikos vainikėlius nuo 11 ir 21 dantų kategoriškai atsisakė (21 psl.), į privačias gydymo įstaigas dėl kramtymo funkcijų atstatymo ar burnos ligų gydymo, iki kilo šis ginčas dėl paskutinio protezavimo atvejo, taip pat nesikreipė.
Šiame kontekste aptartina ir pagrindinė, t. y. kompensacinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Todėl nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl jam padarytos žalos, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Apeliantės materialusis reikalavimas atsakovui apmokėti jos 4 299,97 Lt gydymosi privačioje gydymo įstaigoje kaštus tokios paskirties neatliktų. Pirmiau aptarti įrašai ambulatorinėje kortelėje patvirtina dantų protezavimo apeliantei poreikį jau nuo 2005 metų (įrašyta į eilę valstybės lėšomis apmokamam protezavimui), taigi šios išlaidos atsirado ne dėl to, kad tokį protezavimą valstybės kompensuojamomis lėšomis 2008 metais jai atliko atsakovas, tačiau apeliantė atsisakė tolimesnio gydymo, pasirinkusi mokamas ir neabejotinai didesnes pasirinkimo galimybes suteikiančias medicinos paslaugas. Taigi išlaidos už privačiais odontologines paslaugas (t. 1, b. l. 16-21) nėra susijusios su atsakovo darbuotojų veiksmais, kurių neteisėtumo ar darbuotojų kaltės nagrinėjamu konkrečiu atveju nebuvo nustatyta, atitinkamai nėra ir sąlygų neturtinės žalos atlyginimo institutui taikyti. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija visiškai sutinka, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokiai išvadai susiformuoti pagrindo nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovas turėjo 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 142). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą bei teisinį reglamentavimą (CPK 93 str. 2 d., 98 str.), iš apeliantės priteistina 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 173 (vieną šimtą septyniasdešimt tris) eurus 77 euro centus bylinėjimosi išlaidų viešajai įstaigai Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika.