Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Zigmanto I. T. ir Onos K. T. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: 86 100 lt vertės butą su rūsiu, kurio bendras plotas 77.83 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m., (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklos, neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu ir neteisėto praturtėjimo, tai yra dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 str. 1 d., 260 str. 3 d., 189¹ str. 1 d.

Prokuroras pareiškime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia O. K. T. ir Z. I. T. įtarti tuo, kad jie nuo 2010-12-11 nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtą – 86 100 Lt vertės butą su rūsiu, kurio bendras plotas 77.83 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kauno m., (duomenys neskelbtini), žinodami, kad tas butas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

2011-07-07, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos O. K. T. ir Z. I. T. nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esančius Kauno m., (duomenys neskelbtini), uždraudžiant O. K. T. ir Z. I. T. butą su rūsiu valdyti, juo disponuoti, tačiau nedraudžiant naudotis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-05 nutartimi pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Z. I. T. ir O. K. T. skundu prašo panaikinti 2012-01-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį. Skunde nurodo, kad 2011-12-02 papildomai apklausti įtariamaisiais pareiškėjai ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ne tik nurodė iš kokių pajamų įsigijo butą, bet ir pateikė dokumentus, patvirtinančius teisėtas jų pajamas. Taigi minėtas butas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra gautas ne nusikalstamu būdu, bet nupirktas iš teisėtai uždirbtų lėšų ir nėra jokio pagrindo jo konfiskuoti, o tuo pačiu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Pareiškėjų Z. I. T. ir O. K. T. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė. Kaip numato LR BPK 151 str., civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t.y. procese turi būti užtikrintas 1) civilinis ieškinys; 2) galimas turto konfiskavimas.

Iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą matyti, kad Z. I. T. ir O. K. T. įtariami tuo, kad jie nuo 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtą – 86 100 lt vertės butą su rūsiu, kurio bendras plotas 77.83 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kauno m., (duomenys neskelbtini), žinodami, kad tas butas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2011-12-02 papildomai apklausti įtariamaisiais pareiškėjai ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ne tik nurodė iš kokių pajamų įsigijo butą, bet ir pateikė dokumentus, patvirtinančius teisėtas jų pajamas. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, daro išvadą, jog pareiškėjų pateiktų pajamų dydis per dešimt metų kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės įsigyti butą už nurodytą sumą.

Be to, teismas pažymi, kad laikinai apribotos O. K. T. ir Z. I. T. nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esančius Kauno m., (duomenys neskelbtini), uždraudžiant O. K. T. ir Z. I. T. butą su rūsiu valdyti, juo disponuoti, tačiau nedraudžiant naudotis.

Pagal LR BPK 11 str. nuostatas, bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Taip pat proporcingumo bei teisingumo baudžiamajame procese principai, suponuoja išvadą, jog tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga įtarimų turiniui ir mastui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas.

Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik taikomos procesinės prievartos priemonės reikalingumą, bet ir jos proporcingumą.

Taip pat aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad tas butas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Teismui pripažinus, kad turtą jie įgijo teisėtomis pajamomis, tyrimas netektų prasmės, todėl ar pareiškėjų pajamos gautos teisėtu būdu, ar ne, apie tai spręs teismas, nagrinėjantis bylą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laikinasis nuosavybės teisių apribojimas yra laikinoji procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas būtų panaikintas nepasitvirtinus įtarimams, arba jeigu atsirastų kitos priežastys, dėl kurių ši procesinės prievartos priemonė taptų nebereikalinga.

Įvertinęs pateiktą medžiagą ir visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjų Zigmanto I. T. ir Onos K. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.