- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-1401/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-5606- 104/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Ignalinos atominei elektrinei“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „AV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 1 115 501,36 Lt skolos, 1 784,80 Lt delspinigių bei 6 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „AV investicija" ir atsakovas VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2011-03-03 pasirašė paslaugų viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 10Sp-27 (13.67), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti Ignalinos atominės elektrinės Pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti per 30 dienų nuo paslaugų priėmimo- perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas pateikimo dienos. Laiku neatsiskaitęs atsakovas įsipareigojo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tarp šalių 2011-03-31 pasirašytas atliekų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1-AE, kuriame pasirašęs atsakovo atstovas priėmė atliktus darbus bei patvirtino, kad jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų neturi. Atsakovui taip pat buvo pateikta 2001-03-31 PVM sąskaita faktūra serija AVO Nr. 18415, kurią atsakovas pagal sutartį buvo įsipareigojęs apmokėti iki 2011-04-30, tačiau iki šiol yra skolingas už suteiktas paslaugas 1 115 501,36 Lt. Dėl laiku neapmokėto mokėjimo, atsakovui pradėti skaičiuoti delspinigiai, iš viso 1 784,80 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. preliminaru sprendimu ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad nesutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu ir jo pagrindu priimtu teismo preliminariu sprendimu. Nurodė, kad šalys 2011-03-03 pasirašė pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo sutartį Nr. 10Sp-7. Sutarties vykdymo eigoje tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl sutarties vykdymo sąlygų traktavimo. Dėl šios priežasties sutarties vykdymas Bendrųjų sąlygų 16.1 p. pagrindu nuo 2011-04- 08 buvo sustabdytas. Atsakovas 2011-04-02 informavo ieškovą, kad mokėjimai pagal pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 18415 vykdomi nebus, kadangi sąskaita išrašyta pažeidžiant sutarties nuostatas bei paprašė pateikti išsamią suteiktų paslaugų ataskaitą. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo 2011-04-
12 raštą atsisakė pateikti suteiktų paslaugų ataskaitą bei neginčijo sutarties sustabdymo. Be to, ieškovas dėl sutarties atnaujinimo nesikreipė, kaip tai nustatyta sutarties 16.2 p., bet 2011-05-02 pateikė pretenziją dėl skolos apmokėjimo. Dėl pavojingų medžiagų medienos atliekose nustatymo buvo kreiptasi į nepriklausomus ekspertus, todėl tik atlikus tyrimą ir nustačius, kad medienos atliekos yra užterštos ar nėra, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, ir kad šių medžiagų kiekiai viršija ar ne viršija ribinius aplinkos apsaugos ministro įsakymu nustatytus kiekius, bus galima atnaujinti sutarties vykdymą ir spręsti apie ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 115 501,36 Lt skolos ir 1 784,80 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 117 286,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 587 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 20, 50 Lt pašto išlaidų. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad šalys 2011-03-03 sudarė Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10Sp-27 (13.67), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti Ignalinos atominės elektrinės Pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti per 30 dienų nuo paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas pateikimo dienos. Ieškovas atliko darbus (paslaugą) ir 2011-03-31 sutarties šalys pasirašė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1-AE. Ieškovas 2001-03-31 atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija AVO Nr. 18415, kurią atsakovas pagal sutartį buvo įsipareigojęs apmokėti iki 2011- 04-30, tačiau iki šiol yra skolingas už suteiktas paslaugas 1 115 501,36 Lt (sutarties 3.5.1. p.). Teismas nurodė, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas yra susijęs su pabėgių medienos atliekų tvarkymu,
būtent, ar minėtos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos. Teismo teigimu, šiam klausimui išspręsti ieškovas pateikė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro išvadą, iš kurios matyti, kad medienos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos medžiagos suteikiant joms pavojingų atliekų kodą 17 09 03 (49-51). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimų ir skaičiavimų rezultatus, tirtų mėginių užterštumas viršija minėtus ir galbūt kai kuriuos kitus pavojingumo kriterijus, kadangi medžiaga yra dirginanti bei pavojinga aplinkai - vandens (mikro)organizmams, todėl šios pabėgių medienos atliekos yra pavojingos atliekos. Be to, atsakovas dėl ginčijamų atliekų pavojingumo nustatymo kreipėsi į UAB ,,Virsmą“ kuri taip pat atliko naudotų geležinkelio pabėgių medienos, atliekų pavojingumo analizę ir nustatė, jog medienos atliekos yra pavojingos medžiagos su kodu 17 09 03. Pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, ieškovas utilizavo 96,79 tonų pavojingų atliekų su kodu 17 09 03, atsakovas darbus priėmė. Dėl kitų atliktų darbų ginčo nekilo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas atsakovas privalo atsiskaityti pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 1 115 501,36 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su pabėgių medienos atliekų tvarkymu, tačiau neteisingai susiaurino ginčo dalyką, t. y. ginčas tarp šalių kilęs ne tik tuo pagrindu ar minėtos atliekos turi būti tvarkomos kaip pavojingos, bet ir koks kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 turi būti suteiktas šioms atliekoms, jeigu būtų nustatyta, kad minėtos atliekos yra pavojingos. Nuo atliekų kodo priklauso atliekų tvarkymo įkainis.
2. Nuo sutarties vykdymo pradžios ieškovas veikė nesąžiningai, vengė bendradarbiauti su atsakovu. Ieškovas neinformavo atsakovo apie planuojamą atliekų mėginių ėmimą siekiant atlikti jų tyrimą. Teismas nepagrįstai sprendime vadovavosi ieškovo pateikta Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro išvada, nes ši įstaiga nėra oficialiai akredituota atlikti tokius tyrimus bei neturi jokių teisėtų įgaliojimų suteikti atliekoms kodus.
3. Ieškovo prisiimti įsipareigojimai sutvarkyti atliekas, kartu yra ir jo profesinė veikla, todėl jo veiklai, jo prisiimtų prievolių įvykdymui turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai, ieškovas sutarties 3.1.1 p., įsipareigojo teikdamas paslaugas veikti kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, paslaugas teikti pagal geriausius visuotinai pripažįstamus standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius bei žinias, vykdydamas savo veiklą, privalėjo laikytis kliento intereso prioriteto principo, įtvirtinto CK 6.718 straipsnyje. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad medienos atliekoms galėjo būti suteikti trys kodai, todėl, prieš pradėdamas tvarkyti atliekas, ieškovas turėjo konsultuotis su atsakingais atsakovo darbuotojais, pateikdamas visapusišką ir išsamią informaciją apie visus įmanomus paslaugų suteikimo variantus, o negalėdamas to padaryti dėl objektyvių priežasčių, paslaugas privalėjo suteikti ekonomiškiausiu būdu.
4. Vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 5 dalimi jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų tiekėjui faktiškai šio tiekėjo turėtas išlaidas, be to, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, net ir vienašališkai nutraukęs sutartį, klientas privalo paslaugų tiekėjui sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Teismas nurodydamas, kad sutarties sustabdymas gali turėti įtakos tik šalių ateities santykiams, neteisingai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas. Ieškovo patirtos išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei prašoma priteisti suma. Ieškovas neįrodė, kad padidinti sutarties kainą buvo neišvengiama (CK 6.720 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „AV investicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas, šalių sudarytos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, dydžio.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti.
Byloje nustatyta, kad šalys 2011-03-03 sudarė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10Sp-27 (13.67), kuria ieškovas įsipareigojo teikti Ignalinos atominės elektrinės Pavojingų ir nepavojingų atliekų utilizavimo (surinkimo) pervežimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti per 30 dienų nuo paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas pateikimo dienos (b. l. 7-16). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atliko sutartimi sulygtus darbus (paslaugas) ir šalys 2011-03-31 pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1-AE. Minėtame akte nurodyta, kad ieškovas, be kitų darbų, atliko 96,79 tonų griovimo atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, utilizavimą ir šioms atliekoms suteiktas kodas 17 09 03 (b. l. 5). Remdamasis atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktu, ieškovas 2011-03-31 atsakovui išrašė 1 115 501,36 Lt sumai PVM sąskaitą faktūrą serija AVO Nr. 18415 (b. l. 6). Atsakovas dėl atliktų darbų (paslaugų) ieškovui pretenzijų nereiškė, tačiau už atliktus darbus neatsiskaitė ir šalių sudarytos sutarties vykdymą sustabdė. Atsakovas ginčija aplinkybes, kad pabėgių medienos atliekos turėjo būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos ir kad joms pagal Atliekų tvarkymo taisykles turėjo būti suteiktas 17 09 03 kodas.
Bendruosius atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 punktas atliekas apibrėžia kaip bet kokias medžiagas ar daiktus, kuriomis atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede ir patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Atliekų tvarkymą, kaip ir jų kategorijas, reglamentuoja 2003 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 722 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės. Šių taisyklių 2 priede nustatytas Atliekų sąrašas, o taisyklių 4 priede nustatyti atliekų pavojingumo kriterijai. Byloje esančiais duomenimis, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, atlikęs atsakovo teritorijoje paimtų pabėgių medienos mėginių tyrimą, nustatė, kad tirtų mėginių užterštumas viršija bent du Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede nustatytus atliekų tvarkymo kriterijus, todėl šios atliekos yra pavojingos ir joms pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede nurodytą atliekų sąrašą priskirimas 17 09 03 kodas (kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) (b. l. 49-51). Taip pat Latvijos įmonė ,,Virsma“ atlikusi pabėgių pavyzdžių, paimtų Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje, tyrimą nustatė, kad pabėgių medienos atliekos gali būti klasifikuojamos kaip pavojingos atliekos su kodu 17 09 03, kadangi jų sudėtyje yra aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų ir labai pavojingų komponentų (b. l. 65-74).
Remdamasis minėtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo ieškovui pateiktos sunaikinti medžiagos yra priskirtinos prie pavojingų atliekų kategorijos, kurioms priskirtinas kodas 17 09 03. Apeliantas ginčydamas Valstybinio mokslinių tyrimo instituto ir įmonės ,,Virsma“ išvadas, jokių jas paneigiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, atsakovo pateiktame Aplinkos apsaugos agentūros 2011-11-16 rašte Nr. (2.3)-A4-3543 pažymėta, kad pabėgių atliekos yra priskirtinos prie pavojingų atliekų kategorijos ir joms gali būti suteikti trys kodai, tarp jų nurodytas ir kodas 17 09 03. Aplinkybė, kad ieškovas atsakovo pateiktas sunaikinti pabėgių medienos atliekas klasifikavo kaip pavojingas medžiagas ir joms priskyrė atitinkamą kodą, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovas šalių sudarytą sutartį vykdė neekonomiškai.
Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo išrašyta 2011-03-31 PVM sąskaita faktūra kelia abejonių, nes ji viršija bendrą sutarties kainą. Tačiau iš šalių sudarytos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p. matyti, kad šalys susitarė, jog sutartyje nurodyta sutarties bendra kaina – 717 186,94 Lt yra tik preliminari. Aplinkybė, kad numatyta sutarties kaina yra preliminari reiškia, kad sutarties vykdymo metu ši kaina gali keistis ir tai neprieštaraus šalių pasirašytos sutarties nuostatoms.
Atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina sutarties sustabdymo reikšmę šalių teisėms ir pareigoms. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, net ir vienašališkai nutraukęs sutartį, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi minėta įstatymo nuostata įtvirtina atsakovo pareigą sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Ieškovo atliktų darbų kiekį įrodo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurį atsakovas pasirašė. Kadangi ieškovo reikalavimas buvo pareikštas dėl jau atliktų darbų (paslaugų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už šio atliktus darbus (suteiktas paslaugas).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.