Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-06 · Byla Nr. N-756-1326-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-06
Bylos Nr.
N-756-1326-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16-1326/2006Procesinio sprendimo kategorija 34.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 6 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas E. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. gruodžio 21 d. 15¹⁰ val. Lazdijų rajone, Akmenių kaimo teritorijoje, kelyje Seinai (Lenkijos Respublika) – Lazdijai, Kauno teritorinės muitinės pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį ,,VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B. , vairuojamą E. B. Buvo nustatyta, kad automobiliu gabenama 110 vienetų pledų. E. B. pateikė prekių įsigijimo dokumentą Nr. 217/05, kuriame įrašyta, kad gabena 110 vienetų pledų 4 350 zlotų vertės. Pledus įsigijo Lenkijoje iš firmos ,,Handel Export Import“ NIP 119-003-45-98. Pagal gautą informaciją iš Lenkijos, minėta firma nėra registruota Lenkijos mokesčių administracijos duomenų bazėje, t. y. pateiktas prekių įsigijimo dokumentas išrašytas įmonės, neįregistruotos Lenkijos mokesčių duomenų bazėje. Pateiktas dokumentas negali būti prekių įsigijimo dokumentas, t. y. prekės gabenamos be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Gabenamų prekių vertė – 3 907,74 Lt. Taip E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalį. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 29 d. nutarimu bylą nutraukė konstatavęs, kad E. B. veikoje nėra ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties bei nutarė nutarimui įsiteisėjus E. B. grąžinti prekes - 110 vienetų pledų 3 907,74 Lt vertės. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta (dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų A. K. , V. M. ir G. S. parodymais, sąskaita Nr. 217/05), kad E. B. gabeno 110 vienetų pledų, kurių įsigijimui patvirtinti pateikė sąskaitą 217/05, išrašytą 2005 m. gruodžio 21 d., kuri atitiko visus Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnyje nurodytus sąskaitai keliamus reikalavimus. Vienintelis jos trūkumas buvo tas, kad pagal pareigūnų turimus duomenis, ši sąskaita buvo išrašyta neegzistuojančios įmonės. Tai, kad ši įmonė neegzistuoja, patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai (raštas su pažyma b. l. 40 - 44, įmonių sąrašas b. l. 13), tačiau nėra įrodymų, kad ši informacija buvo žinoma E. B. . Tiek institucijos, surašiusios protokolą atstovas, tiek apklausti protokolo surašymo metu dalyvavę pareigūnai patvirtino, kad iki tam tikro laiko (iki 2005 m. lapkričio mėnesio) jų turėtame neegzistuojančių įmonių sąraše šios įmonės nebuvo, nes sąraše buvo tik šešios neegzistuojančios įmonės. Vėliau šis sąrašas buvo papildytas ir jame jau atsirado dvylika įmonių, tarp jų ir E. B. sąskaitoje nurodytoji. Jie patvirtino ir tai, kad neegzistuojančių įmonių sąrašas nėra skelbiamas viešai, tačiau jeigu asmuo ateitų į mokesčių inspekciją ir norėtų pasitikrinti, ar įmonė egzistuoja, tokią informaciją mokesčių inspekcija suteiktų. Tiek pats E. B. , tiek iš jo apskaitos išimtos sąskaitos (Nr. 17/05, b. l. 18, 19 ir Nr. 72/05, b. l. 20, 21) patvirtina, kad jis ne pirmą kartą vežė prekes iš šios įmonės, pareigūnai jį tikrino ir šios sąskaitos buvo tinkamos, jam nekilo abejonių dėl tos įmonės, todėl nemanė, kad reikia tikrinti jos egzistavimą, juo labiau, kad prekes iš šios įmonės pirko viešoje Varšuvos prekyvietėje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad veždamas įsigytas prekes iš Varšuvos pagal sąskaitą Nr. 217/05 E. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šios įmonės nėra. Patys pareigūnai, turintys galimybę tikrinti įmonės egzistavimą, apie šios įmonės neegzistavimą sužinojo vos prieš pusantro mėnesio iki šio pažeidimo. E. B. dar 2005 m. lapkričio 16 d. (b. l. 20, 21) įvežtos prekės pagal šios įmonės išrašytą sąskaitą yra pripažintos vežtos tinkamai, jos įtrauktos į jo vykdomą apskaitą, jokie pažeidimo protokolai dėl to nesurašyti. Protokolas dėl 2005 m. gruodžio 21 d. pagal sąskaitą Nr. 217/05 vežtų prekių iš šios firmos buvo surašytas tik todėl, kad pareigūnai tuomet jau žinojo daugiau neegzistuojančių įmonių, t. y. tarsi sprendimui, ar yra administracinis teisės pažeidimas, svarbiausią reikšmę turėtų pareigūnų turimos informacijos kiekis. Norint pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką traktuoti kaip teisės pažeidimą būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, t. y. nustatyti svarbiausią administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį - kaltę. Iš pateiktų įrodymų analizės teismas nusprendė, kad E. B. , veždamas prekes pagal sąskaitą Nr. 217/05, nesuvokė, kad jo veikla yra priešinga teisei, nenumatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingų padarinių, neturėjo ir negalėjo jų numatyti. Todėl, neesant subjektyviosios pusės požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima (ATPK 9 str.).

II.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. kovo 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalį, vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Gabendamas prekes vežėjas privalo turėti juridinę galią turintį dokumentą - popierinį arba elektroninį liudijimą, patvirtinantį ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintį rekvizitus, nustatytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. E. B. gabendamas prekes pateikė prekių įsigijimą patvirtinantį dokumentą, kuris negali būti pripažintas juridinę galią turinčiu dokumentu. ATPK 11 straipsnis nustato kaltės formos - neatsargumo apibrėžimą, pagal kurį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad gali kilti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. E. B. prekes iš neegzistuojančios Lenkijos Respublikos įmonės pirko ir gabeno ne pirmą kartą, todėl jis turėjo galimybę atvykti į mokesčių inspekciją ir įsitikinti, ar įmonė yra įregistruota užsienio valstybėje.

Atsiliepimas

E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindžia teismo nutarime pateiktais argumentais. Taip pat nurodo, kad jo veikoje neatsargumo nėra. Iš teismo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad jis nežino ir negalėjo žinoti, kad Lenkijoje esanti firma, iš kurios jis kelis kartus įsigijo prekes, neužregistruota Lenkijos Respublikos atitinkamuose registruose. Jis elgėsi sąžiningai ir tikėjosi, kad tokia firma veikia legaliai, nes ji prekiavo pastoviai ir viešai. Be to, jam inkriminuotas pažeidimas apskritai negali būti padaromas dėl neatsargumo. Teiginys, kad jis galėjo atvykti į mokesčių inspekciją ir įsitikinti, ar įmonė yra įregistruota užsienio valstybėje, neturi nei teisinio, nei gyvenimiškai praktinio pagrindo. Vykdant individualią veiklą ar įsigijus patentą Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys šią veiklą, neįpareigoja imtis kokių nors prevencijos priemonių. Lietuvos Respublikos teisės aktai, kaip ir ES teisės aktai, reguliuodami šios rūšies teisinius santykius nusako veiksmus, kaip turi elgtis ūkio subjektas, palaikydamas verslo ryšius su kitais subjektais, kurių pagrindinis principas yra elgtis sąžiningai pagal įstatymus ir tikėtis, kad ir partneris elgiasi sąžiningai. Šiuo atveju mokesčių inspekcija savo tiesiogines funkcijas stengiasi perkelti ant verslą vystančių asmenų, įpareigojant kaupti informaciją apie savo partnerius, tuo pačiu nusišalindama nuo savo funkcijų tinkamai informuoti mokesčių mokėtojus. Be to, pati mokesčių inspekcija sužinojo apie tai, kad firma neegzistuoja, tik prieš kelias savaites iki jo patikrinimo. Ši informacija pateikta ne iš pirmojo šaltinio, tad vertintina kaip išvestinė, abejotina ir nepatikrinta operatyvinė informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių.

Administracinio teisė pažeidimo protokole E. B. inkriminuotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalį ir kaltinimo esme nurodyta tai, kad E. B. gabeno 110 vnt. pledų, 3907,74 Lt vertės, ir pateikė prekių įsigijimo dokumentą, kuris išrašytas firmos, neregistruotos Lenkijos mokesčių administracijos duomenų bazėje, tokiu būdu, prekes gabeno be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų.

Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būtina nustatyti keturis organiškai tarp savęs susijusius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Nagrinėjant E. B. inkriminuoto pažeidimo objektyviąją pusę, konstatuotina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. pateikė Institucijai sąskaitą Nr. 217/05, patvirtinančią 110 vnt. pledų įsigijimą 2005 m. gruodžio 21 d. iš P. Z. firmos ,,Handel Export Import“ Lenkijoje (b. l. 14). Ta aplinkybė, kad Institucija gavo informaciją iš Lenkijos centrinės ryšių įstaigos, jog tokia firma nėra registruota Lenkijos mokesčių administracijos duomenų bazėje, negali suponuoti išvados, kad E. B. prekes gabeno be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Prekių gabenimas be dokumentų ir prekių gabenimas, pateikus apskaitos dokumentą, atitinkantį visus rekvizitus, bet išrašytą įmonės, neregistruotos Lenkijos mokesčių administracijos duomenų bazėje, vardu, nėra tapačios sąvokos. Dokumentas, išrašytas neegzistuojančios įmonės vardu, esant tai patvirtinančių įrodymų, galėtų būti vertinamas kaip suklastotas, tačiau toks kaltinimas E. B. nėra inkriminuotas.

Subjektyviosios pažeidimo pusės struktūrą sudaro administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – tai psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. E. B. kaltinamas nepateikęs prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, nes jo pateiktas dokumentas išduotas Lenkijos mokesčių administracijos duomenų bazėje neregistruotos įmonės. Siekiant nustatyti, ar E. B. žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą P. Z. firmos ,,Handel Export Import“ veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visumą bylos aplinkybių, t. y. pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio santykių pobūdį, jų tęstinumą, elgseną prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo metu ir pan. Negalima iš asmens reikalauti imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad E. B. prekes iš tos pačios įmonės gabendavęs ir anksčiau bei dokumentus pateikdavęs atitinkamoms institucijoms ir nesulaukdavęs iš jų jokių priekaištų, neturėjo pagrindo abejoti šios įmonės egzistavimu. Tad byloje esančių įrodymų pagrindu negalima tvirtinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo numatė savo veikos žalingas pasekmes arba turėjo ir galėjo jas numatyti. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. B. veikoje nėra ir pagrindinio šio administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – kaltės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo nepatenkinti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė