- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2667-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02742-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 76-80, 1 tomas) prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą šalims padalyti taip: ieškovei priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau tekste – Butas), garažo boksą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Garažas), atsakovui priteisti ½ dalį Buto, transporto priemonę – automobilį CHRYSLER VOYAGER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Transporto priemonė); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas patikslintu priešieškiniu (b. l. 83-87, 1 tomas) prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš ieškovės 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą šalims padalyti taip: atsakovui priteisti ½ dalį Buto, ½ dalį Garažo, Transporto priemonę, ieškovei priteisti ½ dalį Buto, ½ dalį Garažo; priteisti iš ieškovės atsakovo išlaikymui ½ dalį Buto ir ½ dalį Garažo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012-03-14 teismo sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo D. Ž. paliko santuokinę pavardę – Žvejienė, A. Ž. – jo pavardę Žvejys; priteisė iš D. Ž. išlaikymą A. Ž. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2012-03-14, iki A. Ž. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė D. Ž. ½ dalį ir A. Ž. ½ dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. priteisė natūra D. Ž. 33800,00 Lt vertės turtą: ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kurios vertė – 31300,00 Lt; ½ dalį garažo bokso, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2500,00 Lt; priteisė natūra A. Ž. 37800,00 Lt vertės turtą: ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kurios vertė – 31300,00 Lt; ½ dalį garažo bokso, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2500,00 Lt; transporto priemonę – automobilį CHRYSLER VOYAGER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 4000,00 Lt; nepriteisė D. Ž. piniginės kompensacijos už A. Ž. natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį; kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė (b.l. 179-185, 1 tomas).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas ir abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog santuokos metu įgytas garažas buvo jos asmeninė nuosavybė, todėl konstatavo, kad minėtas turtas yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Taip pat teismas nurodė, kad dalintiną turtą sudaro butas, garažas bei transporto priemonė. Teismas padalijo turtą - butą ir garažą lygiomis dalimis, transporto priemonę paskyrė atsakovui, tačiau kompensacijos ieškovei už atsakovui tenkančia didesnę turto dalį nepriteisė, nes ieškovė išreiškė valią, kad jai kompensacija nebūtų priteisiama. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė išlaikymą iki gyvos galvos po 150 Lt, motyvuodamas tuo, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės yra nedarbingas, o ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog atsakovui yra reikalingas išlaikymas. Teismas nurodė, kad pagal gaunamas pajamas atsakovas negali save išlaikyti, o ieškovė yra finansiškai pajėgi teikti atsakovui išlaikymą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pusiausvyros interesų principą, padarė išvadą, jog geriausiai atsakovo interesai bus užtikrinti priteisus jam periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą kas mėnesį, tuo pačiu nepažeidžiant ieškovės interesų. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, jog kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 188-191, 1 tomas) prašo Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeisti, t.y. teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo atsakovui panaikinti, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl turto – garažo padalijimo ir visą garažą priteisti jai taip pat pakeisti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažinant iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos išlaikymą atsakovui, nes netinkamai nustatė jos turtinę padėtį ir padarė neteisingą išvadą, jog ji pajėgi teikti išlaikymą. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo gaunamos pajamos nepakankamos save išlaikyti, nes pats atsakovas pripažino, kad be invalidumo pensijos gauna papildomų pajamų uždarbiaudamas. Be to, nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog ji dirba bankrutuojančioje įmonėje, kurioje darbo apimtys, o taip pat ir darbo užmokestis mažėja. Be to, ji mokanti gyvybės draudimo įmokas, taip pat teismas nevertino, jog ji turi sveikatos sutrikimų, neturi kitos gyvenamosios patalpos, išskyrus padalintą butą. Taip pat nurodo, kad teismui konstatavus abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nebuvo pagrindo išlaikymo priteisimui. Nurodo, kad atsakovas prašė priteisti išlaikymą turtu, o teismas, priteisdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir savo sprendimo nemotyvavo. Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimą dėl nekilnojamo turto padalijimo, nurodydama, jog garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už jos motinos jai duotas lėšas, todėl turėjo būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Be to, teismas padalindamas turtą lygiomis dalimis, nukrypo nuo lygių dalių principo, nes atsakovui priteisus didesnės vertės turto dalį, jai nepriteisė jokios kompensacijos. Taip pat nurodo, kad priteisus garažo boksą lygiomis dalimis, teismas sudarė konfliktinę situaciją tarp šalių, nes tokiu būdu padalijus turtą, juo praktiškai naudotis nėra galimybės. Apeliantė ginčija ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš jos, nes nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai per didelis. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į patenkintų bei atmestų reikalavimų dydį bei nenurodė, kas sudaro priteistinas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 1-2, 2 tomas) prašo apeliacinį skundą atmesti bei pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą, pripažįstant ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, priteisti išlaikymą jam turtu – ½ dalimi buto bei garažo bei priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad santuokos metu tapo nedarbingas. Ieškovė nevykdė savo pareigų, nesirūpino šeima, nebuvo jam lojali, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad padalijus butą lygiomis dalimis, naudotis butu yra problematiška, nes šalių santykiai yra konfliktiški, be to, ieškovė bute negyvena ir butu nesinaudoja, todėl išlaikymas turėtų būti priteistas natūra turtu. Nurodo, kad jam turėtų būti priteista neturinė žala, nes tapus neįgaliu tapo nereikalingas sutuoktinei. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimo
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo.
CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė nėra absoliuti, ji siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, sutuoktinio nedarbingumas, amžius ar nepilnamečio vaiko auginimas gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tokia teisė į išlaikymą pripažįstama sutuoktiniui, jeigu jo paties turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamos bylos atveju santuoka tarp šalių buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.72 str. 4 d. numato, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka nutraukta, neturi teisės į išlaikymą. Teismo sprendimu yra konstatuota, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia. Nors atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, jog teismas neteisingai nurodė abiejų šalių kaltę, nes dėl santuokos iširimo kalta tik ieškovė, kolegija šių argumentų nevertina, nes tai nėra apeliacinio skundo dalykas. Pirmosios isntancijos teismas į minėtą CK 3.72 str. 4 d. nustatytą nuostatą neatsižvelgė ir savo sprendimo priteisti išlaikymą iš ieškovės atsakovui nemotyvavo. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai priteisė iš ieškovės išlaikymą atsakovui periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, nes teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas nesant teisinio pagrindo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo ir prašo visa garažą priteisti jai. Apeliantė nurodo, kad garažo boksas turėtų būti pripažintas kaip jos asmeninė nuosavybė, nes buvo pirktas iš jos motinos jai duotų lėšų. Šis argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliantė savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančios 1991-05-10 sutarties (b.l. 12, 1 tomas) matyti, kad garažas buvo įsigytas atsakovo vardu šalims esant santuokoje. Minėtas turtas nėra registruotas kaip asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (b.l. 17, 1 tomas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įeina į dalintino turto balansą.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nukrypo nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių principo, priteisdamas atsakovui didesnę turto dalį, ir tokio savo sprendimo neargumentavo. Be to, priteisdamas didesnės vertės turto dalį atsakovui, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai nepriteisė ieškovei kompesacijos. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, jog ieškovė atsisakė kompensacijos, nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis bei negali būti pagrindu vien tuo remiantis nepriteisti kompensacijos.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje pateikė prašymą išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir nustatyti tarp šalių padalinto buto naudojimosi tvarką, nes pirmosios instancijos teismas padalinęs šalims priklausantį butą lygiomis dalimis, nenustatė naudojimosi juo tvarkos.
Kolegija, vadovaudamasi CPK 376 str. numatyta teismo teise viršyti pareikštus reikalavimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padalindamas šalių turtą ir dalindamas nekilnojamuosius daiktus, turėjo nustatyti ir naudojimosi tuo turtu tvarką, net jei tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta. Todėl ir nesant apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl teismo sprendimo dalyje dėl buto padalinimo ir naudojimosi tvarkos padalintu turto nustatymo, kolegija pasisako dėl šalių nekilnojamo turto padalinimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo (CPK 320 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė dalintino turto balansą - šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - garažas, butas ir transporto priemonė. Teismas nurodė, jog šalių dalys yra lygios ir nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Su tokia teismo išvada kolegija sutinka. Tačiau kolegija kritiškai vertina teismo pasirinktą turto padalinimo būdą – po ½ buto bei garažo. Atsakovo atstovė į bylą pateikė buto techninės apskaitos bylą, iš kurios matyti, kad šalims priklausantis butas yra dviejų kambarių, iš kurių vienas kambarys yra pereinamasis. Todėl kolegija daro išvadą, jog minėto turto padalinimas natūra nėra galimas. Be to, garažo padalinimas po ½ dalį natūra taip pat nėra galimas, nes nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu šalys galėtų naudotis minėtu turtu.
Turto padalijimo natūra būdas yra įtvirtintas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje ir vertinamas kaip prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Jis nėra absoliutus, nes įstatymas nustato jo taikymo išimtį. Šis būdas netaikomas, kai negalima turto padalyti natūra arba kai atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes reikia užtikrinti sutuoktinių, nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų interesus, arba dėl kitų svarbių bylos aplinkybių.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008).
Iš šių nuostatų matyti, kad teismas pagal konkrečias aplinkybes gali taikyti turto padalijimo ne natūra principą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad turto padalinti natūra nėra galima pagal technines galimybes (nėra izoliuotos patalpos, kurią galima būtų priskirti vienai iš šalių). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (teismo posėdžių protokolai), šalys yra ypač konfliktiniuose santykiuose, todėl pagal juos darytina išvada, jog nėra galimybės turto naudotis bendrai. Apeliantė šiuo metu dalintiname bute negyvena, jame gyvena atsakovas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo turto - žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20, 1 tomas). Tuo tarpu atsakovas jokio kito turto savo vardu neturi, bei neturi kitos gyvenamosios patalpos. Todėl kolegija įvertinusi šias reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad natūra turto padalinti tarp šalių nėra galimybės, todėl visas turtas natūra priskirtinas vienam sutuoktiniui, kitam išmokant kompensaciją. Tokiu būdu, butas, esantis (duomenys neskelbtini)., bei garažo bokso, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju šalių galimybės išmokėti kompensaciją yra tolygios, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna mažas pajamas (b.l. 119-145, 192, 1 tomas). Tačiau kolegija įvertina tai, jog atsakovas yra neįgalus ir yra nedarbingas, neturi kitos gyvenamosios vietos ir šiuo metu ginčo bute gyvena. Tuo tarpu ieškovė ginčo bute negyvena. Todėl kolegija daro išvadą, jog ginčo butas priskirtinas atsakovui kaip labiau socialiai pažeidžiamam asmeniui. Ginčo garažas taip pat priskirtinas atsakovui, nes transporto priemonė yra priskirta jam, naudotis garažu padalijus jį natūra lygiomis dalimis nėra techninės galimybės. Duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų transporto priemonę, kaip ji nurodė, byloje nėra. Kadangi apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria transporto priemonė buvo priskirta atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo, tai šioje dalyje kolegija teismo sprendimo nekeičia. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys abipusiu susitarimu nurodė, jog garažo bokso vertė yra 5000 Lt. Apeliaciniame skunde taip pat nebuvo ginčijama šio turto vertė, todėl kolegija, spręsdama turto padalijimo klausimą, vadovaujasi šalių nurodyta garažo verte. Dėl buto vertės šalys nebuvo sutarusios ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vidutine rinkos verte, nurodyta nekilnojamo turto registre. Pagal apeliacinio skundo nagrinėjimo metu esančius duomenis, dalintino buto vertė sudaro 61400 Lt (b.l. 14, 2 tomas). Teismo sprendime nurodyta, jog dalintino automobilio vertė yra 4000 Lt. Tokiu būdu viso dalintino turto vertė sudaro 70400 Lt (61400+5000+4000). Kadangi visas turtas natūra yra priskirtas atsakovui, iš jo ieškovei priteistina 35200 Lt piniginė kompensacija, nes šalių turtas dalintinas lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos nepagrįstai per dideles bylinėjimosi išlaidų sumas.
Iš bylos matyti, kad byloje yra patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 70,44 Lt (b.l. 186, 1 tomas).
Atsakovas pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-24 ir 2011-02-02 sprendimus yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 32-33, 39-41, 1 tomas). Pagal minėtos tarnybos pateiktą pažymą, teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui, išlaidos sudaro 2110,67 Lt (b.l. 171, 1 tomas).
Kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
Ieškovė pateikdama ieškinį jį apmokėjo 432 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 7, 1 tomas). 2010-11-03 teismo nutartimi jai buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies – 1479,11 Lt sumokėjimas (b.l. 26, 1 tomas). Kaip matyti iš patikslinto ieškinio byloje (b.l. 76-80, 1 tomas), ieškinys turėjo būti apmokėtas 1781 Lt žyminiu mokesčiu (131 Lt už neturinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei 1650 Lt už turtinį reikalavimą dėl turto padalinimo). Jos ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t.y. santuoka nutraukta ne vien dėl atsakovo kaltės, bet ir nustačius ieškovės kaltę; ieškovei priteistino turto dalis sudaro 35200 Lt, todėl proporcingai atmestų jos turtinių reikalavimų daliai (atmesta 36 procentai) ieškovė turi sumokėti 594 Lt (1650x0,36) žyminio mokesčio, 25,35 Lt (70,44x0,36) pašto išlaidų bei 759,84 Lt (2110,67x0,36) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimą valstybės naudai (CPK 93 str., 96 str.).
Taip pat proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai (patenkinta 64 procentai ieškinio turtinių reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 str. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 276,48 Lt (432x,064).
Iš dalies patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, jos naudai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis – 54 Lt (atmetus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo:150x12x0,03) (CPK 93 str.).
Kadangi apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio, t.y. sumokėjo 150 Lt, kai turėjo sumokėti 129 Lt, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio suma – 21 Lt (CPK 87 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį dėl išlaikymo A. Ž. iš D. Ž. po 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki A. Ž. gyvos galvos priteisimo panaikinti ir A. Ž. priešieškinį šioje dalyje atmesti.
Pakeisti sprendimo dalį dėl turto padalinimo tarp šalių bei kompensacijos D. Ž. nepriteisimo iš A. Ž., išdėstant šią dalį taip:
Priteisti natūra butą su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 61400 Lt vertės, garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės bei transporto priemonę automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 35200 Lt piniginę kompensaciją D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš šalių priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 276,48 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 594 Lt žyminio mokesčio, 25,35 Lt pašto išlaidų bei 759,84 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimą valstybės naudai.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 54 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 21 Lt permokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.