Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui P. J. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 800,60 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) 2014 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-7153 iš dalies patenkino L. R. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2015 m. vasario 13 d. lėšų pervedimo dokumentu Nr. 19531 jai kompensavo iš viso 3 800,60 Eur žalą, kurią nusikaltimu padarė atsakovas, todėl Teisingumo ministerija įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš atsakovo teismo tvarka išieškoti 3 800,60 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškinys pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu P. J. (atsakovas) buvo pripažintas kaltu, padaręs smurtinį nusikaltimą, kuris kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, ir įeina į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Šiuo nuosprendžiu iš atsakovo nukentėjusiajai L. R. priteista 1 327,82 Eur (4 584,70 Lt) turtinei žalei ir 28 962,00 Eur (100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Byloje esantys duomenys (antstolės Ilonos Girdenienės 2014 m. rugsėjo 3 d. išieškojimo negalimumo aktų vykdomosiose bylose Nr. 0051/14/00795 ir Nr. 0051/14/00795 duomenys) patvirtina, jog priteistos žalos iš nusikaltimą padariusio asmens išieškoti nėra galimybės. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Teisingumo ministerija 2014 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-7153 dėl iš viso 3 800, 60 Eur (13 122,70 Lt) smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo bei 2015 m. vasario 13 d. lėšų pervedimo dokumentu Nr. 19531 išmokėjo L. R. 3 800,60 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tokiais atvejais valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Nužudymas yra įtrauktas į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių kompensuojama padaryta žala, sąrašą. Sutinkamai Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, o Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta žala. Pagal Įstatymo (Įstatymo redakcija, galiojusi Teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo metu) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti 100 MGL (3 800 Eur), o pagal 3 dalies 1 punkto nuostatas, kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti 120 MGL (4 560 Eur), jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punktas), taip pat kompensuojamos sumokėtos vykdymo išlaidos (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punkto ir 2 straipsnio 7 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė, t. y., civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo, kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovas atliko kaltus neteisėtus veiksmus (padarė tyčinį nusikaltimą), dėl kurių, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje – prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti, o CK 6.280 straipsnio 1 dalis nurodo, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Todėl atsakovas, dėl savo kaltų veiksmų padaręs smurtinį nusikaltimą, kuriuo atimta žmogaus gyvybė, ir, būdamas atsakingas už žalą, atsiradusią dėl šio nusikaltimo, privalo atlyginti ieškovei, išmokėjusiai L. R. (asmeniui, kuriam kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala) 3 800,60 Eur kompensaciją, ir ši suma – 3 800,60 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, regreso tvarka iš atsakovo priteisiama ieškovei (CK 6.245 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteisiamas 43,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš atsakovo P. J. 3 800,60 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 60 ct) žalos atlyginimą regreso tvarka.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo P. J. 43,00 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.