- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-17-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26493-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Advokatai
- Tomas Šedbaras, Kristijonas Paliutis, Eglė Akelė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Lauretos Ulbienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) ir nukentėjusiosios L. Š. atstovės advokatės Eglės Akelės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2006 m. lapkričio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikdamas nekilnojamo turto vadybininko pareigas ir vykdydamas įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus L. D. jam patikėtą užduotį – surinkti laiduotojų parašus, ant 2006 m. lapkričio 6 d. Nr. FA-K200611-1775/1 laidavimo sutarties, ties grafa „L. Š.“ padarė rankraštinį įrašą, t. y. pasirašė L. Š. parašu, po to šią sutartį L. D. pateikė bankui AB „Danske Bank“ (Sampo), laiduojant už banko suteiktą paskolą įmonei UAB „duomenys neskelbtini“, dėl to L. Š. patyrė 1781143,23 Eur turtinę žalą, tokiu būdu apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės 1781143,23 Eur L. Š. priklausantį turtą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti (nurodo pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Prokuroro nuomone, teismas nuosprendyje nepagrįstai motyvavo savo poziciją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių nebuvimo A. B. veiksmuose.
2.2. Kaip teigiama prokuroro, pirmosios instancijos teismas be pagrindo vienpusiškai rėmėsi ekspertizės aktais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. B. nepasirašė L. Š. parašu ant 2006 m. lapkričio 6 d. Nr. FA-K200611-1775/1 laidavimo sutarties, ties grafa „L. Š.“. Nurodoma, kad nors Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2009 m. lapkričio 24 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutartyje Nr. K200611-1775/1, skiltyje „laiduotojai“, L. Š. vardu ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą K2000707-0779-P-1 L. Š. vardu pasirašė L. Š., 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat padaryta išvada, jog 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 trečiame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė L. Š., parašas nėra suklastotas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės 2015 m. liepos 31 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) rašysenos ekspertas A. B., atlikęs rašysenos objektų tyrimą, nurodė, jog nustatyti, ar laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1, paskutinio lapo (trečio) apatinėje dalyje, L. Š. vardu pasirašė pati L. Š., negalima, nes tiriamasis parašas yra trumpas, mažai informatyvus, nustatyta vienodai reikšmingų tiek sutapimų, tiek skirtumų. Prokuroro manymu, ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti atliktų ekspertizių patikimumu.
2.3. Pažymima, kad su AB „Sampo bankas“ buvo pasirašytos trys laidavimo sutartys – 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtuose ekspertizės aktuose konstatuojama, jog L. Š. parašas 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 yra suklastotas, o 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 yra ne L. Š. parašas, kuris taip pat yra suklastotas.
2.4. Prokuroras atkreipia dėmesį į A. B. parodymus, kad būtent jis suklastojo L. Š. parašus ant laidavimo sutarčių. Pasak prokuroro, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šie jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Prokuroras nurodo, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, jog esant atitinkamoms išvadoms ekspertizės aktuose, kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis prisipažįsta suklastojęs būtent šią sutartį, o jo parodymai apie parašų suklastojimo aplinkybes nėra informatyvūs, tačiau jo parodymais abejoti pagrindo nėra.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad taip pat itin svarbūs pačios L. Š. parodymai, kuri nuosekliai viso proceso metu teigė, kad ant minėtų laidavimo sutarčių nepasirašinėjo, o civilinėje byloje ginčijo minėtas sutartis ne vienu pagrindu pasikliaudama ją atstovaujančio advokato pozicija, ką patvirtina ir byloje esantys išsamūs advokato A. S. rašytiniai paaiškinimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad B. Š. taip pat parodė, jog įmonėje iškėlus klausimą dėl laidavimo sutarčių pasirašymo, jis iš karto informavo kitus UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkus kad jo sutuoktinė tokių sutarčių nepasirašinės. Nurodoma, jog šiuos parodymus patvirtino ir L. D. bei A. B., parodydamas, kad iš pokalbio su B. Š. galimai buvo užsiminta, jog L. Š. nepasirašys. Prokuroro manymu, byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad ant 2006 m. lapkričio 6 d. Nr. FA-K200611-1775/1 laidavimo sutarties, ties grafa „L. Š.“, pasirašė būtent A. B..
2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog konstatavus, kad A. B. suklastojo L. Š. parašą, nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, jog surinkti ir ištirti byloje įrodymai nepatvirtina, kad A. B. ar kiti asmenys šiuo konkrečiu kaltinime nurodytu atveju norėjo apgauti L. Š. ir kitų naudai užvaldyti jai priklausantį turtą. Prokuroras nurodo, kad tokie veiksmai, kai ant laidavimo sutarties yra suklastojamas laiduotojo parašas, suvokiant, kad šie dokumentai yra juridiškai reikalingi ir bus pateikti bankui, siekiant, kad UAB „duomenys neskelbtini“ gautų kreditą, sukėlė atitinkamus teisinius padarinius - jų pagrindu UAB „duomenys neskelbtini“ gavo banko kreditą. Pažymima ir tai, kad įmonei negrąžinus paskolos, pagal banko ieškinį teismui, civilinėje byloje ieškovo „Danske Bank“ naudai buvo priteista pinigų suma iš atsakovų, tarp kurių ir laiduotoja L. Š., dėl ko iš jos vykdomas išieškojimas.
2.7. Pasak prokuroro, priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, A. B. apklausų metu nurodyti teiginiai, kad sūnus buvo per jaunas ir verslo reikaluose jis nedalyvavo, nėra reikšmingi. Prokuroras nurodo, kad A. B., dirbdamas tėvo įmonėje, savaime buvo suinteresuotas įmonės veikla.
2.8. Prokuroras nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, jog analogiškas laidavimo sutartis sudarinėjo A. B. tėvai, todėl klastodamas parašą ir žinodamas, kad L. Š. nelaiduoja paskolos grąžinimo, galimos laidavimo atsakomybės naštą A. B. perkeltų savo tėvams. Prokuroras atkreipia dėmesį į L. Š. ir B. Š. parodymus, kad jie, nors yra susituokę, realiai santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda jau daugelį metų, kad L. Š. su UAB „duomenys neskelbtini“ niekaip nėra susijusi nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Pasak prokuroro, teismas neįvertino šių aplinkybių.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios L. Š. atstovė advokatė Eglė Akelė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nukentėjusiosios atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. B. suklastojo L. Š. parašą laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutartyje.
3.2. Nurodoma, jog teismas tinkamai neįvertino A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir prisipažinimo suklastojus ties L. Š. vardu parašus visose trijose laidavimo sutartyse – 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1; 2006 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1; 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. B. 2016 m. rugpjūčio 22 d. 2018 m. sausio 2 d. apklausų metu, aiškiai ir nedviprasmiškai prisipažino, kad dirbdamas UAB „duomenys neskelbtini“ suklastojo L. Š. parašus ant jam perduotų laidavimo sutarčių. Pirmosios instancijos teisme, 2018 m. kovo 22 d. vykusio teisiamojo teismo posėdžio metu, tiek A. B., tiek jo gynėjas nors ir neigė esant padarytą BK 182 straipsnyje numatytą veiką, tačiau pripažino, kad A. B. padarė 300 straipsnyje numatytą veiklą - suklastojo L. Š. parašus laidavimo sutartyse. Pažymima, kad bylą nagrinėjant teisme, A. B. teiginiai, kad jis neatsimena - keliose laidavimo sutartyse suklastojo L. Š. parašą, kokios tai buvo sutartys, bei neprisimena kitų parašų klastojimo aplinkybių, laikytini gynybine taktika, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino ir prioritetą suteikė Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės aktų išvadoms. Pažymima, kad Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės aktuose pateikiamos išvados, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1 L. Š. vardu tariamai pasirašė pati L. Š., yra nepatikimos ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (L. Š., A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymams). 2019 m. sausio 18 d. ekspertizę atliko A. Ž. kolegos, dirbančios kartu toje pačioje įstaigoje, todėl sudėtinga tikėtis objektyvių ir nešališkų išvadų.
3.4. Pažymima, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į 2009 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto išvadas, kadangi jį parengusi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė A. Ž. aplaidžiai ir nepakankamai atidžiai atliko jai pavestą užduotį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ekspertė A. Ž. nenustatė ir nepastebėjo techninio dokumento rekvizitų (parašo) klastojimo požymių 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje, taip pat galėjo nepastebėti techninio dokumento rekvizitų (parašo) klastojimo požymių 2016 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje.
3.5. Nukentėjusiosios atstovės advokatės manymu, teismas tinkamai neįvertino eksperto A. B. ekspertizės akto, kuriame ekspertas pažymėjo, kad „nustatyti pavieniai parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamoms ar neigiamoms išvadoms“.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas taip pat neįvertino nukentėjusiosios L. Š. atstovės išdėstytų argumentų, kurie pagrindžia 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės akto išvadų nepagrįstumą ir neobjektyvumą. Nurodoma, kad ekspertizės metu neįvertinta, jog eksperto įvardinti L. Š. parašo paskutinio elemento požymiai (kad kilpinis štrichas nėra lygus, o štricho pabaiga yra buka) yra matomi plika akimi bei galėjo būti atkartoti parašą klastojusio asmens. Teigiama, kad plika akimi yra matoma, jog L. Š. parašas yra vientisas, nekampuotas, rašomas be jokių sustojimų jungiant parašo elementus. Nukentėjusiosios atstovės advokatės nuomone, tai, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje esantis parašas yra be sustojimų, akivaizdu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nėra suklastotas. Nurodoma, kad neįvertinta tai, jog tiriant 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje esantį L. B. parašą buvo žinomas dokumentas, nuo kurio šis parašas nukopijuotas. Tuo tarpu tiriant 2006 m. lapkričio 6 d. sutartyje esantį parašą, ekspertas neturėjo dokumento, nuo kurio žinomai būtų nukopijuotas L. Š. parašas. Pažymima ir tai, kad tik vienoje iš trijų laidavimo sutarčių parašas yra panašus į L. Š. parašą (2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje). Tuo tarpu kitose dviejose sutartyse parašai yra visiškai nepanašūs. Nurodoma, kad tiriant 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje esantį parašą, šis buvo lyginamas su paso kopijoje esančiu parašu, jokie eksperimentiniai ar lyginamieji pareigūnės L. B. parašai nebuvo paimti. Nukentėjusiosios atstovės advokatės manymu, visos šios aplinkybės ekspertizę atlikusių ekspertų nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, kas lėmė nepagrįstas ir neobjektyvias ekspertų išvadas.
3.7. Pasak nukentėjusiosios atstovės, teismas nepagrįstai sprendė, jog A. B. veiksmuose nėra jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pažymima, kad A. B., klastodamas L. Š. parašą ant laidavimo sutarčių, suvokė, kad šie dokumentai yra reikalingi UAB „duomenys neskelbtini“ ir bankui, jog šie dokumentai bus pateikti bankui, siekiant, kad UAB „duomenys neskelbtini“ gautų kreditą bei suvokiant, jog bankas įgys pagal laidavimo sutartį užtikrinimo kredito dydžio reikalavimo teisę į L. Š..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą nuosprendį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, nes be sukčiavimo yra ir dokumentų klastojimas. Nurodė, kad A. B. panaudojo apgaulę, suklaidino A. B., pateikė jam laidavimo sutartis, kuriose buvo suklastoti parašai, o šis ir visi kiti akcininkai dėl klaidos padarė žalą bankui ir L. Š.. Išteisintasis apgavo ne tik nukentėjusiąją, bet ir savo tėvą. Negalima teigti, kad nukentėjusiajai nebuvo „pakištas“ tas vienas trečias lapas ir ji pasirašė. Nukentėjusios atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei būtų įvertinta, jog nėra sukčiavimo, palaikytų prokurorės prašymą panaikinus išteisinamąjį nuosprendį bylą grąžinti į pirmąją instanciją, kad būtų ištirti A. B. veiksmai dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnyje. Išteisintasis, jo gynėjas advokatas Tomas Šedbaras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios L. Š. atstovės advokatės Eglės Akelės apeliaciniai skundai atmestini.
5. Pažymėtina, kad apeliaciniai skundai, nors ir surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir juose keliamus klausimus yra panašūs. Todėl teisėjų kolegija, analizuodama abu apeliacinius skundus, savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų, liečiančių A. B. išteisinimą, išteisintojo, nukentėjusiosios L. Š. parodymų patikimumą, ekspertizių pagrįstumą, dėl galimai padarytų BPK pažeidimų, dėstys bendrai.
6. Nagrinėjamu atveju A. B. išteisintas, nenustačius, kad jo atliktuose veiksmuose yra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusiosios atstovė advokatė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, apeliacinių skundų argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl A. B. kaltės. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, įvertinęs juos BPK 20 straipsnio prasme, pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog A. B. suklastojo L. Š. parašą padarydamas rankraštinį įrašą, t. y. pasirašė L. Š. parašu ant 2006 m lapkričio 6 d. Nr. FA-K200611-1775/1 laidavimo sutarties, suklastojęs minėtą parašą vėliau šią sutartį perduodamas L. D., kuris ją pateikė ,,Danske Bank“, taip laiduojant už banko suteiktą paskolą įmonei ,,duomenys neskelbtini“ apgaule kitų naudai įgijo 1781143,23 eurų L. Š. priklausantį turtą. Teismo išvados dėl išteisinimo pakankamai detaliai motyvuotos, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos.
7. Siekiant tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, tikslinga glaustai paminėti nustatytas faktines aplinkybes. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ įregistruota 1991 m. sausio 31 d. Registrų centro teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Bendrovės („duomenys neskelbtini“) steigimo sutartyje, sudarytoje 1990 m. gruodžio 20 d., steigėjais (po bendrovės įregistravimo - akcininkai) nurodyti: A. S., J. P., D. T., V. P., F. T., E. T., G. M. ir V. L.. Bendrovės pateiktame 2004 m. gegužės 6 d. akcininkų susirinkimo sprendime akcininkais nurodyti B. Š., L. Š. ir V. L., 2004 m. gegužės 20 d. akcininkų susirinkimo sprendime - B. Š., L. D. ir I. J., 2006 m. gruodžio 4 d. akcininkų susirinkimo sprendime bei 2008 m. birželio 27 d. akcininkų susirinkimo protokoluose - A. B. ir B. Š.. Nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. vieninteliu akcininku buvo įregistruotas A. B..
8. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. tarp AB Dansk Bank“ („Sampo“) ir UAB „duomenys neskelbtini“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. K200611-1775, kurios pagrindu bankas suteikė UAB „duomenys neskelbtini“ kreditą. Nors proceso metu buvo ginčijamos ir kitos laidavimo sutartys, šioje byloje ginčas kyla tik dėl 2006 m. lapkričio 6 d. tarp AB „Dansk Bank“ („Sampo“) ir B. Š. ir L. Š. sudarytos laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1. Pagal laidavimo sutarties turinį B. Š. ir L. Š. laiduoja savo turtu, jeigu UAB „duomenys neskelbtini“ neįvykdytų savo prievolės bankui. Kaltinimo esmė buvo, kad A. B. ant minėtos laidavimo sutarties, ties grafa „L. Š.“, padarė rankraštinį įrašą, t. y. pasirašė L. Š. parašu, po ko ši sutartis buvo pateikta bankui, laiduojant už banko suteiktą paskolą įmonei UAB „duomenys neskelbtini“. Šioje byloje nukentėjusioji L. Š. ginčija minėtos sutarties pasirašymo faktą, nurodo, kad sutartyje yra ne jos parašas. Išteisintasis A. B. tvirtina, kad klastojo L. Š. parašus, bet ant kokių konkrečiai sutarčių, neatsimena.
9. Pastebėtina, kad tiek prokuroras, tiek nukentėjusiosios atstovė advokatė apeliaciniuose skunduose analizuoja iš esmės atskirus bylos įrodymus: išteisintojo parodymus, ekspertizės išvados atskirus fragmentus, teigdami, kad vienas ar kitas įrodymas patvirtina A. B. kaltumą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę.
10. Prokuroras bei nukentėjusiosios atstovė apeliuoja į A. B. prisipažinimą, kad jis laidavimo sutartyje, ties grafa „L. Š.“, pasirašė L. Š. parašu, tačiau apylinkės teismas pagrįstai sukritikavo tokią išteisintojo versiją, nurodydamas, jog A. B. parodymai dėl kaltinime nurodytų aktualių aplinkybių yra abstraktūs. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Iš A. B. parodymų analizės matyti, kad jis kategoriškas tik dėl paties klastojimo parašo fakto, nurodė, kad pasirašinėjo kopijavimo būdu, per šviečiantį braižymo stalą. Tuo tarpu metus, kada galimai klastojo parašus, nurodė apytiksliai, negalėjo atsiminti sutarčių datų, numerių, kiek buvo sutarčių ir ant kokių tiksliai sutarčių jis pasirašė. Teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių dėl išteisintojo parodymų patikimumo, be to versiją, kad ant aptariamo dokumento pasirašė A. B., paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys.
11. Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į L. Š. parodymus, jog ji ant aptariamos laidavimo sutarties nepasirašė. Nors L. Š. kategoriškai tvirtina, jog sutarties Nr. K200611-1775/1 ji nepasirašė, tačiau analogiškas aplinkybes nagrinėjant civilinio proceso tvarka atsakovė L. Š. atskirajame skunde iš esmės pripažino, nurodydama, jei ji laidavimo sutartyse pasirašė, tai tik suklydimo įtakoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1005/2013) dėl aktualaus dokumento konstatavo, kad jeigu L. Š. pasirašė tik laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 lape, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog laidavimo sutartį ji sudarė dėl suklydimo, nes akivaizdu yra tai, jog kiekvienas apdairus asmuo, pasirašydamas sandorį, turi persiskaityti jo sąlygas, o ne perkelti jų išaiškinimo pareigą kitai sandorio šaliai – bankui. Bylą nagrinėjant civiline tvarka, L. Š. taip pat nurodė, kad ant laidavimo sutarties ji nepasirašinėjo, tačiau iš esmės kėlė klausimą, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo ir apgaulės.
12. Šioje byloje buvo atlikta ne viena ekspertizė, kuriomis buvo tiriama, kas pasirašė tiriamuose dokumentuose, nagrinėjamu atveju aktualioje 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta išsami ekspertizės išvadų analizė, kuria išteisintojo versija dėl įvykio aplinkybių iš esmės paneigta.
13. Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuojama, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 L. Š. vardu pasirašė L. Š. (t. 2, b. l. 44-48). Nukentėjusiosios L. Š. iniciatyva 2015 m. liepos 31 d. buvo atlikta rašysenos ekspertizė. Ekspertizės 2015 m. liepos 31 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) rašysenos ekspertas A. B., atlikęs rašysenos objektų tyrimą, be kitų aplinkybių nurodė, jog nustatyti, ar AB „Sampo bankas“ laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1, sudarytos tarp AB „Sampo bankas“ bei B. Š. ir L. Š., paskutinio lapo (trečio) apatinėje dalyje, L. Š. vardu, pasirašė pati L. Š., negalima, nes tiriamasis parašas yra trumpas, mažai informatyvus, nustatyta vienodai reikšmingų tiek sutapimų, tiek skirtumų, pateikta parašo kopija (t. 1, b. l. 188-191). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. lapkričio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ar AB „Sampo bankas“ laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1, sudarytos tarp AB „Sampo bankas“ bei B. Š. ir L. Š., kopijoje, trečio lapo eilutėje „L. Š.“, L. Š. vardu pasirašė A. B., ar kitas asmuo, negalima, kadangi LTEC rašysenos ekspertai parašų kopijų netiria (t. 2, b. l. 82-85). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant pašalinti kilusias abejones, buvo paskirta kompleksinė rašysenos – dokumentų rekvizitų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės 2019 m. sausio 18 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu nėra nukopijuotas (nuskenuotas) ir išspausdintas kompiuterine technika (spausdintuvu ar kopijavimo aparatu), o yra pasirašytas rašikliu (šratinukų pasta); šis parašas nėra padirbtas su išankstiniu techniniu pasiruošimu. Didelė tikimybė, kad parašas L. Š. vardu, esantis laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1 trečiame lape nėra atliktas perpiešimo būdu nuo kito parašo prieš šviesos šaltinį. Nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 trečiame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė pati L. Š. (t. 3, b. l. 177-185).
14. Nors išteisintasis A. B. teigė, kad rašėsi L. Š. vardu, aukščiau aptartos specialistų išvados iš esmės tokią poziciją paneigia. Be to, ekspertų išvados paneigia išteisintojo nurodytas aplinkybes, kaip jis pasirašinėjo. A. B. teigia, kad pasirašinėjo kopijavimo būdu, per šviečiantį braižymo stalą. Tuo tarpu ekspertizės 2019 m. sausio 18 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad parašas L. Š. vardu, esantis 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1 trečiame lape, nėra atliktas perpiešimo būdu nuo kito parašo prieš šviesos šaltinį.
15. Nukentėjusiosios atstovės manymu, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės aktų išvadoms. Tiek prokurorė, tiek nukentėjusiosios atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės 2015 m. liepos 31 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) rašysenos ekspertas A. B., atlikęs rašysenos objektų tyrimą nurodė, jog nustatyti, ar laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 paskutinio lapo (trečio) apatinėje dalyje, L. Š. vardu, pasirašė pati L. Š., negalima, nes tiriamasis parašas yra trumpas, mažai informatyvus, nustatyta vienodai reikšmingų tiek sutapimų, tiek skirtumų. Apeliantų manymu, ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti kitų atliktų ekspertizių patikimu. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, priešingai, apeliacinės instancijos manymu, apeliantai pernelyg didelę įrodomąją reikšmę suteikia šios išvados duomenims, kaip patvirtinantiems A. B. kaltę. Pažymėtina, kad apeliuojamame 2015 m. liepos 31 d. ekspertizės akte yra nurodyta, jog pasirašiusio asmens nustatyti negalima. Šiame ekspertizės akte nėra konstatuota, jog aptariamą laidavimo sutartį pasirašė ne L. Š.. Be to, ekspertas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis pateikė neutralią išvadą, o techninės klastotės galimybės jis netyrė (t. 3, b. l. 126-127). Tuo tarpu Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės 2009 m. lapkričio 24 d. akte, Lietuvos teismo ekspertizės 2019 m. sausio 18 d. akte konstatuota, kad laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 trečiame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė pati L. Š.. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. lapkričio 30 d. išvadoje nustatyta, kad eilutėje „L. Š.“ pasirašė ne A. B.. Netikėti šių išvadų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors specialisto 2017 m. lapkričio 30 d. tyrimui buvo pateikta parašo kopija, tačiau ekspertizės 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 18 d. aktų išvados buvo pateiktos ištyrus sutarties originalą. Pastebėtina ir tai, kad teikiant išvadą ekspertizės 2015 m. liepos 31 d. akte buvo tiriamos pateiktos dokumentų kopijos. Ekspertas A. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad buvo pateikti trijų tiriamųjų dokumentų kopijos, patvirtintos jas saugančios institucijos atsakingo asmens (t. 3, b. l. 126).
16. Nukentėjusiosios atstovė nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į ekspertizės 2009 m. lapkričio 24 d. akto išvadas, kadangi jį parengusi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė A. Ž. aplaidžiai ir nepakankamai atidžiai atliko jai pavestą užduotį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiosios L. Š. atstovės išdėstytų argumentų, kurie pagrindžia ekspertizės 2019 m. sausio 18 d. akto išvadų nepagrįstumą ir neobjektyvumą. Nors keliamos abejonės dėl ekspertės A. Ž. kompetencijos, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų pašalinti galimoms abejonėms dėl ekspertizės akto išvadų, buvo paskirta ir atlikta kompleksinė ekspertizė. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. Š. prašė kompleksinę rašysenos – dokumentų rekvizitų ekspertizę pavesti ekspertinei įstaigai, o ne teismo nustatytam – Lietuvos teismo ekspertizės centrui. L. Š. manymu, ekspertė A. Ž. galimai aplaidžiai vykdė jai suformuotą užduotį, be to, galimai gali daryti įtaką kitiems tos pačios įstaigos ekspertams. Toks prašymas buvo įvertintas ir netenkintas, sprendimas įsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis) (t. 3, b. l. 162-164). Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. sausio 18 d. ekspertizės aktą surašė ekspertės A. K., R. T., D. B. ir J. V., kurios, kaip ir ekspertė A. Ž., nustatė, kad tiriamas parašas L. Š. vardu, esantis 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1, yra nesuklastotas. Apeliacinės instancijos teisme apklaustos ekspertės A. K. ir D. B. patvirtino savo išvadas, išsamiai atsakė į nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl kompleksinės rašysenos-dokumentų ekspertizės aktą surašiusių eksperčių kompetencijos, abejonės dėl tos pačios ekspertinės įstaigos nėra pagrįstos. Be to, darant galutinę išvadą dėl A. B. kaltės, teisme ištirti duomenys vertintini kitų bylos įrodymų kontekste. Nukentėjusiosios atstovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tiriant 2006 m. lapkričio 6 d. sutartyje esantį parašą, ekspertas neturėjo dokumento, nuo kurio žinomai būtų nukopijuotas L. Š. parašas. Pažymėtina, jog ekspertizės 2019 m. sausio 18 d. išvada, kad laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 trečiajame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė pati L. Š., motyvuojama tuo, kad lyginant šį tiriamą parašą su lyginamajam tyrimui pateiktais L. Š. ir A. B. parašų pavyzdžiais nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai su L. Š. parašais.
17. Šioje baudžiamojoje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad iš esmės tapačios aplinkybės, o taip pat ir pirminė ekspertizės išvada, jau buvo įvertintos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nagrinėjant bylas civiline ir baudžiamąją tvarka. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis ekspertizės 2009 m. lapkričio 24 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatavo, jog laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutartį FA-K200611-1775/1 pasirašė pati L. Š.. Būtent tuo pagrindu, teismas, be kitų reikalavimų, iš dalies patenkino ieškovo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo reikalavimus, pareikštus solidariai atsakovei L. Š., priteisiant ieškovui skolą iš solidarios atsakovės, pagal laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 už kredito 2006 m. lapkričio 6 d. sutartį Nr. K200611-1775 (t. 3, b. l. 92-105). Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. kovo 29 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) palikus šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
18. Nukentėjusiosios atstovė nurodo, kad A. B., klastodamas L. Š. parašą ant laidavimo sutarčių, suvokė, jog šie dokumentai yra reikalingi UAB „duomenys neskelbtini“ ir bankui, jog šie dokumentai bus pateikti bankui, siekiant, kad UAB „duomenys neskelbtini“ gautų kreditą bei suvokiant, jog bankas įgys pagal laidavimo sutartį užtikrinimo kredito dydžio reikalavimo teisę į L. Š.. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. B., dirbdamas tėvo įmonėje, buvo suinteresuotas įmonės veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti prielaidą, kad išteisintasis, būdamas akcininko sūnus, galimai buvo suinteresuotas įmonės veikla, tačiau sutiktina su teismo išvada, kad kitas akcininkas B. Š. taip pat turėjo būti suinteresuotas paskolos gavimu bei ant aktualios 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties pasirašė.
19. Prokuroras atkreipia dėmesį į L. Š. ir B. Š. parodymus, kad jie, nors yra susituokę, realiai santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda jau daugelį metų, kad L. Š. su UAB „duomenys neskelbtini“ niekaip nėra susijusi nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Pasak prokuroro, teismas neįvertino šių aplinkybių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tarp sutuoktinių nėra pradėtas skyrybų procesas, todėl teigti, tai, kad L. Š. ir B. Š. realiai santuokoje negyvena ir todėl ji nesusijusi su UAB „duomenys neskelbtini“, nėra pagrindo. Nustatyta, kad laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutartis FA-K200611-1775/1 buvo sudaryta tarp „Sampo“ banko ir sutuoktinių L. Š. bei B. Š.. Minėtoje sutartyje yra aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas ir šalių įsipareigojimai. Nagrinėjamu atveju svarbu, kokio tikslo buvo siekiama. Laidavimas buvo būtina sąlyga UAB „duomenys neskelbtini“ kreditui gauti, o L. Š., kaip akcininko B. Š. sutuoktinė, buvo suinteresuota UAB „duomenys neskelbtini“ veikla. Nustatyta, kad sandorį pasirašė abu sutuoktiniai, turėję aiškų ir akivaizdų suinteresuotumą gauti iš banko kreditą verslui vystyti. Kaip minėta, šios aplinkybės jau buvo nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Prokuroras atkreipia dėmesį į B. Š. parodymus, jog įmonėje iškėlus klausimą dėl laidavimo sutarčių pasirašymo, jis iš karto informavo kitus UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkus apie tai, kad jo sutuoktinė tokių sutarčių nepasirašinės, tačiau bylos duomenys paneigia faktą, jog vietoje L. Š. minėtoje sutartyje pasirašė išteisintasis A. B..
20. Nagrinėjamu atveju, nors A. B. tvirtino, jog jis rašėsi vietoje L. Š., tačiau be jo abstrakčių parodymų byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog išteisintasis atliko jam inkriminuotus veiksmus. Be to, versiją, jog aptariamame dokumente, vietoj L. Š. pasirašė išteisintasis, paneigia aukščiau aptarti duomenys. Dėl šių aplinkybių buvo atliktos net keturios ekspertizės, iš kurių nė viena nedavė kategoriškos išvados, kad laidavimo sutartyje vietoje L. Š. pasirašė būtent A. B.. Priešingai, Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. sausio 18 d. aktuose konstatuota, kad laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 trečiame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė pati L. Š.. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokurorės abejonės apie galimą vieno lapo „pakišimą“ pasirašyti pačiai L. Š. prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams, pačių nukentėjusios ir išteisintojo parodymams, nebuvo inkriminuotos išteisintajam, išeina ir iš apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nenustatyta, kad A. B. atliktuose veiksmuose yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Ši išvada yra teisinga, motyvuota, pagrįsta išsamia byloje esančių duomenų analize ir principu, pagal kurį pagrįstos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-173/2014). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamu atveju tokių nėra. Apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios L. Š. atstovės advokatės Eglės Akelės apeliacinius skundus atmesti.