- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-2860-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00407-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl priteisto vaiko išlaikymo sumažinimo, išvadą teikianti institucija -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą, priteisiant per pusę mažesnį, t. y. 135 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas arba nepilnametė dukra), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.
2. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme 2020 m. spalio 12 d. buvo priimtas sprendimas pagal jo ieškinį atsakovei M. M. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kuriuo nuspręsta, be kita ko, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. mokamą kas mėnesį 270 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-290-392/2020, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimas patikslintas, nurodant, kad ieškovo išlaikymas nepilnametei dukrai mokamas kas mėnesį 270 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad mokėjo ir moka nurodytą išlaikymą kiekvieną mėnesį, tačiau nuo 2020 m. spalio mėnesio liko be darbo, nuo 2020 m. lapkričio 5 d. įregistruotas Užimtumo tarnyboje, bedarbio statutas suteiktas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Nuo 2021 m. vasario 17 d. jam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus sprendimu paskirta socialinė pašalpa, 179,20 Eur socialinė pašalpa skirta nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Paaiškino, kad būtent socialinė pašalpa (179,20 Eur) šiuo metu yra visos ieškovo gaunamos lėšos, todėl 270 Eur teismo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai viršija visas jo šiuo metu gaunamas pajamas. Pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2021 metų birželio 3 d. iki 2021 m. liepos 15 d. užsiėmė individualia veikla pagal pažymą. Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad darbo netekimas yra tik laikina ieškovo būsena, kuri neturi įtakoti vaiko išlaikymo. Paaiškino, kad teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu iš ieškovo priteistas 270 Eur dydžio išlaikymas yra minimalių vaiko poreikių tenkinimui skirtas išlaikymas, todėl ieškovo laikinas ekonominės situacijos pablogėjimas dėl darbo netekimo, negali būti priežastimi mažinti vaikui išlaikymą. Pažymėjo, kad šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių asmuo, tuo tarpu atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją darbo rinkoje, galimybę laisvai ieškotis darbo (galimai ir sezoninio) ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, ieškovas turi visas galimybes turėti darbines pajamas. Pabrėžė, kad po 2020 m. spalio 12 d. jos ekonominė situacija pablogėjo, kadangi po jos su ieškovu santuokos nutraukimo, taigi ir išlaikymo vaikui priteisimo, neteko darbo ir šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje bei gauna išmokas, taip pat su vaiku nuomojasi būstą Vilniuje, todėl turi mokėti nuomos mokestį ir mokestį už paslaugas. Nurodė, kad vaiko poreikiai liko tie patys kaip ir 2020 m. spalio mėnesį teismo sprendimo priėmimo metu. Pažymėjo, kad ieškovas yra veiksnus, darbingas asmuo, kuris privalo tinkamai išlaikyti ir pasirūpinti savo vaiku ir vaikui teikti proporcingo dydžio išlaikymą, be to, visų pirma prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio vaiko interesams. Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
4. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad pokalbio su ieškovu metu pastarasis paaiškino, kad gyvena kartu su motina jam (P. M.) nuosavybės teise priklausančiame bute, motina turi neįgalumą, gauna apie 200 Eur neįgalumo pašalpą. Paaiškino, kad butas yra apie 47 kv. m. ploto su visais patogumais, kūrenamas malkomis, per mėnesį už buto komunalinius mokesčius sumoka apie 50-70 Eur, malkos žiemos sezonui kainuoja apie 400 Eur. Nurodė, kad kito nekilnojamojo turto, kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi, transporto priemonės jo vardu nėra registruotos. Paaiškino, kad anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, gaudavo apie 800 Eur darbo užmokestį, tačiau dėl susidariusios situacijos dėl Covid-19 darbo šiuo metu nėra, yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 179 Eur socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi, kadangi nedirba, neturi galimybės mokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo. Pažymėjo, kad pasiima dukrą savaitgaliais ir atostogų metu pas save, tuo metu, kai vaikas būna kartu su juo, visiškai išlaiko vaiką, perka maistą, higienos reikmenis, rūbus, taip pat nupirko dukrai išmanųjį laikrodį. Nurodė, kad šiais metais vaikas pradės lankyti mokyklą, padės įsigyti mokyklos reikmenis. Mano, kad 270 Eur išlaikymo suma, kuria kartu teiks abu tėvai, užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius. Institucija nurodė, kad atsakovė paaiškino, jog gyvena kartu su nepilnamete dukra ir sugyventiniu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), už buto nuomą kas mėnesį moka 330 Eur nuomos mokestį, už paslaugas apie 70 – 90 Eur per mėnesį, šiuo metu nedirba, yra įregistruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro vaiko pinigai – 70 Eur ir ieškovo nepilnamečiui vaikui teikiamas išlaikymas – 270 Eur, nepilnametis vaikas lanko (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę, papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus, už kuriuos moka 10 Eur per mėnesį ir gimnastikos treniruotes, kurios kainuoja 30 Eur per mėnesį, užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę. Pasak atsakovės, vaikui yra diagnozuota bambos išvarža, galimai bus reikalinga operacija, pasireiškia alergija vabzdžių įkandimams, vaiko sveikatos priežiūra atliekama Karoliniškių poliklinikoje. Atsakovė paaiškino, jog atsakovas perka vaikui rūbus, avalynę, žaislus, tačiau jų neleidžia išsinešti iš jo gyvenamosios vietos, su dukra ieškovas bendrauja kas antrą savaitgalį, nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais, nes nuo rugsėjo mėnesio vaikas pradės lankyti mokyklą, taip pat nori papildomai lankyti šokių ir kitus būrelius, dėl ko padidės vaiko išlaikymo išlaidos. Institucija nurodė, kad nepilnametė paaiškino, jog gyvena su mama ir dėde, tėtis gyvena kaime, su tėčiu susiskambina telefonu, važiuoja pas jį į svečius. Mergaitė pasakojo, jog tėtis gyvena su močiute, drauge, pusbroliais ir pusseserėmis, jai patinka lankytis tėčio gyvenamojoje vietoje ir likti su nakvyne. Pokalbio metu mergaitė parodė, ką praėjusio gimtadienio proga jai padovanojo tėtis – didelį pliušinį meškiną, gėlių, balioną pripūstą helio dujų (skaičius 6), mergaitė taip pat paminėjo, kad tėtis jai nupirko rūbus, knygeles, žaislus, rožinę teniso raketę, užrašų knygutę ir kt., mama jai perka batukus, žaislus, rūbus, knygutes, kanceliarines prekes, suorganizavo gimtadienio šventę vaikų žaidimų kambaryje su „Minion“ animatoriumi. Institucija nurodė, kad patikrinus „Sodros“ duomenis nustatyta, kad ieškovas yra įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2020 m. lapkričio 5 d. yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje, atsakovė taip pat nedirba, nuo 2021 m. vasario 5 d. yra įregistruota Užimtumo tarnyboje, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, nei ieškovui, nei atsakovei nėra nustatytas neįgalumas. Pažymėjo, kad iš Tarnybos turimų duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 179 Eur socialinę pašalpą, duomenų apie sveikatos problemas ar kitus išlaikytinius nėra pateikta, yra jaunas, darbingo amžiaus, neįgalumas jam taip pat nėra nustatytas, tuo tarpu nepilnametis vaikas nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą, nepilnametės motina nurodė, kad mergaitė taip pat ketina lankyti būrelius, turi problemų su sveikata – jai nustatyta bambos išvarža, galimai bus reikalinga operacija, pasireiškia alergija vabzdžių įkandimams. Nurodė, kad yra pagrindas teigti, kad po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis priėmimo nepilnamečio vaiko, kuri nuolat auga, poreikiai tik didėja, o ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, ieškovo nurodyta priežastis nedarbas nėra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą, pastarasis privalo būti aktyvus ieškodamas darbo. Paaiškino, kad kadangi nenustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Tarnyba nepritarė ieškovo ieškinio reikalavimui dėl 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu priteisto nepilnamečiui vaikui iš tėvo išlaikymo dydžio sumažinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 297 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas kas mėnesį 270,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, patikslinta, kad ieškovo išlaikymas nepilnametei dukrai mokamas kas mėnesį 270,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nustatė, kad ieškovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nurodė, jog jo pajamos išlaikymo priteisimo metu buvo apie 800 Eur, šiuo metu, byloje esančiais duomenimis, ieškovo pajamos per mėnesį yra 179,20 Eur, jis gaunama socialinė pašalpa. Pastarosios lėšos šiuo metu yra jo vienintelės pajamos. Bylos duomenimis ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nepatiria papildomų išlaidų už buto nuomą. Ieškovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų. Ieškovo vardu nėra registruota kilnojamųjų daiktų, taip pat byloje nėra duomenų apie jo įsiskolinimus kreditoriams. Atsakovė taip pat šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena nuomojamame būste, už kurį turi mokėti nuomą, kartu su atsakove gyvena ir jos nepilnametė dukra. Atsakovė savo vardu registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi.
7. Nurodė, kad vaiko išlaikymas buvo priteista 2020 m. spalio 12 d. Vaikui augant, auga ir jo poreikiai, jis greitai pradės lankyti mokyklą, todėl ir jo poreikiai dar padidės. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametė dukra turi sveikatos problemų, planuojama atlikti operaciją.
8. Teismas padarė išvadą, kad mažinti išlaikymą iš ieškovo dukrai nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių ir jo interesų. Nurodė, kad pats ieškovas, būdamas darbingas, turi dėti visas įmanomas pastangas įsidarbinti bei gauti lėšų, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti. Teismas atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad nors ieškovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nurodė, kad išlaikymo priteisimo metu jo gaunamos pajamos sudarė 800 Eur per mėnesį, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendime konstatuota, kad ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi, tačiau posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gauna apie 1200 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Nurodė, kad teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis negali įsidarbinti ir argumentų, jog šiuo metu yra labai sudėtinga surasti darbą. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo metu ieškovas gavo net 1200 Eur atlygį po mokesčių, versdamasis individualia veikla, padarė išvadą, jog atsakovas arba nededa pakankamai pastangų, kad susirastų darbą arba net specialiai vengia mokėti teismo priteistą išlaikymą, ką patvirtina ir atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės. Teismas, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas tik papildomuose paaiškinimuose teismui nurodė, jog nuo 2021 metų birželio iki liepos mėnesio tam tikrą laiko tarpą užsiiminėjo individualia veikla ir tik po to, kai Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė į bylą išvadą kartu su išrašais iš duomenų bazių apie vykdomą veiklą. Pažymėjo, kad teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kas galėjo sąlygoti ieškovo darbo netekimą. Teismas įvertino tai, kad ieškovas 2020 metais uždirbdavo 1200 Eur per mėnesį, todėl sprendė, kad jo profesinė kvalifikacija yra aukšto lygio, o duomenų dėl kokių priežasčių jos neteko (sveikatos problemos ir pan.) byloje nėra. Teismo neįtikino ieškovo argumentai, kad jis gyvena tik iš 179,20 Eur gaunamos valstybės paramos, kai prieš tai uždirbdavo 1200 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovas turi kitų pajamų, nes ir pats nurodė, jog teikia išlaikymą nepilnametei dukrai (270 Eur per mėnesį), perka jai žaislus, rūbus, o į bylą nepateikė įrodymų, iš kur gauna tuos pinigus (paskolos sutartys, dovanos ir pan.), todėl teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė.
9. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad nuo 2020 m. spalio 12 d. jo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė (pablogėjo), kad jis realiai prarado galimybę mokėti priteistą išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas P. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodė, kad teismas formaliai įvertino byloje tik atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai neužtikrino, kad apeliantas, nagrinėjant bylą, turėtų galimybę pasisakyti teismo posėdžio metu ir, esant būtinybei, pateiktų savo papildomus įrodymus byloje. Teismas netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, kurių pagrindu priėmė sprendimą, netinkamai jas išaiškino ir pritaikė, bei neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
12. Pažymėjo, kad teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors privalėjo išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas 2021 m. birželio 22 d. neskundžiama nutartimi nutarė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. liepos 16 d. 8.00 val., apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbti specialiajame interneto tinklapyje, tuo pažeisdamas CPK 133 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
13. Paaiškino, kad ieškovas nemoka valstybinės kalbos. Ieškovas dėl savo teisinio neišprusimo ir valstybinės kalbos nemokėjimo dėl ieškinio parengimo ir kitų dokumentų parengimo teismui, kreipėsi į pažįstamus, mokančius valstybinę kalbą ir į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos darbuotojus. Ieškovui gavus 2021 m. gegužės 24 d. teismo nutartį, kurioje buvo įpareigotas pateikti teismui pažymas apie darbo užmokestį ir turimą turtą, jam buvo pasiūlyta apsvarstyti su atsakove taikos sutarties sudarymo galimybę. Taip pat nutartyje buvo įpareigojimas apeliantui pateikti nuomonę, kurį bylos nagrinėjimo būdą renkasi, t. y. rašytinio proceso tvarka ar naudojant vaizdo konferencijų technologijas. 2021 m. birželio 7 d. apeliantas kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotojus su prašymu parengti jam pranešimą teismui dėl 2021 m. gegužės 24 d. nutarties vykdymo. Rengiant pranešimą teismui apeliantas paaiškino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotojui, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje, jam dalyvaujant. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotojai parengė teismui trumpą pranešimą pateikė apeliantui pasirašyti ir paaiškino, kad byla bus nagrinėjama ne naudojant vaizdo konferencijų technologijas, o įvertinus pateiktus teismui dokumentus ir apie bylos nagrinėjimo datą, laiką jam bus pranešta raštu. Jokio pranešimo apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, ieškovas paštu negavo ir tik gavęs skundžiamą sprendimą, sužinojo, kad jo ieškinys yra išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims nedalyvaujant.
14. Pažymėjo, kad teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi bylos nagrinėjimą paskyrė 2021 m. liepos 16 d., kai karantinas Lietuvoje dėl COVID-19 buvo atšauktas, todėl teismui jokių kliūčių išnagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo.
Atsiliepimas
15. Paaiškino, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui (parengiamojo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu) arba, jei mano, kad bylos nagrinėjimui iš esmės jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes bylą iš esmės galima išnagrinėti, gali skirti teismo posėdį, be likusios pasirengimo stadijos dalies, bet teismas šių veiksmų neatliko.
16. Teigė, kad teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teisę į bylos šalių lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą.
17. CPK 376 straipsnio 2 dalyje imperatyviai yra nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, bet teismas šių privalomų veiksmų neatliko, formaliai išnagrinėjo bylą ir tuo pažeidė nurodytus reikalavimus.
Atsiliepimas
18. Atsakovė M. M. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą.
19. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas, be įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo apeliacijos argumentus ir dėl to atmestinas. Paaiškino, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių papildomų įrodymų, iš esmės galinčių įtakoti priimto teismo sprendimo motyvus ir paties teismo sprendimo teisėtumą, ieškovas nepateikė. Tai, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodo apie galimą įrodymų teikimą arba dėl menamos galimybės sudaryti taikos sutartį, negali būti pagrindu konstatuoti dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir teismo priimto sprendimo neteisėtumo. Atsakovės nuomone, taika šioje byloje dėl mažesnio dydžio išlaikymo vaikui priteisimo negalima, kadangi tokiu atveju iš esmės būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
20. Pažymėjo, kad pats ieškovas yra davęs sutikimą, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Paaiškino, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko karantino dėl Covid-19 sąlygomis, ieškovas nekėlė jokių specifinių reikalavimų ar klausimų, kurie teismui eliminuotų galimybę šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad esant Lietuvoje susiklosčiusiai pandeminei situacijai, bei siekiant kuo labiau riboti asmenų tarpusavio kontaktus, o ypač uždarose patalpose, bei įvertinus tai, kad šalys jau buvo pateikusios teismui visus savo argumentus bei įrodymus, ir savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad byloje ketina teikti papildomus įrodymus, taip pat esant šalių sutikimui bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
21. Nurodė, kad ieškovas neginčija teismo sprendimo argumentų dėl bylos esmės. Pažymėjo, kad nepilnametė auga ir jos poreikiai nuolat didėja, nuo rugsėjo nepilnametis vaikas lanko papildomus būrelius, didėja vaiko išlaikymo išlaidos. Tuo tarpu ieškovas akivaizdžiai siekia išvengti pareigos tinkamai rūpintis vaiku. Byloje yra duomenys, kad ieškovas, nors neva ir netekęs pajamų, vaikui teikė teismo priteistą 270 Eur dydžio išlaikymą, pirko vaikui žaislus, drabužius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodęs, jo nuomone, padarytus teismo civilinio proceso kodekso normų pažeidimus, t. y. neužtikrinimą, kad apeliantas turėtų galimybę pasisakyti teismo posėdžio metu, nenurodė, kad jis neturėjo galimybės pasirinkti, ar dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, t. y. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų technologijas, ar nedalyvauti teismo posėdyje. Tai, kad teismas įpareigojo proceso dalyvius pateikti nuomonę dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, tuo sudarė galimybę proceso dalyviams nedalyvauti teismo posėdžiuose, tuo atveju, jei visi proceso dalyviai sutiktų su bylos nagrinėjimu tokia forma - rašytinio proceso būdu. Toks pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgus į epidemiologinę situaciją šalyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ neteko galios LRV 2021m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499, taigi, ruošiantis bylos nagrinėjimui karantino sąlygomis, teismas turėjo pagrindo įpareigoti šalis pranešti teismui, ar jos sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Skiriant bylą nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, 2021 m. birželio mėn. 22 d. nutartyje buvo nurodyta, kad teisme gauti šalių sutikimai dėl šios bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Nutartyje nurodyta, kad apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį bus paskelbta interneto tinklalapyje www.teismai.lt, nurodytas pranešimo turinys, kad byla bus nagrinėjama 2021 m. liepos 16 d. 8 val. ši nutartis išsiųsta ieškovui, byloje yra duomenys, kad nutartis buvo įteikta ieškovo motinai H. M., todėl ieškovo skundo argumentai, kad jam nebuvo žinoma, jog teismo posėdis vyks rašytinio proceso tvarka, nepagrįsti.
24. Ieškovas nurodo, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotojai parengė jo pranešimą teismui dėl 2021 m. gegužės 24 d. nutarties vykdymo. Rengiant pranešimą teismui, apeliantas paaiškino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotojui, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje, jam dalyvaujant. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotojai parengė teismui trumpą pranešimą, pateikė jam pasirašyti ir paaiškino, kad byla bus nagrinėjama ne naudojant vaizdo konferencijų technologijas, o įvertinus pateiktus teismui dokumentus ir apie bylos nagrinėjimo datą, laiką jam bus pranešta raštu. Nurodė, kad nemoka valstybinės kalbos, neturi teisinio neišprusimo, dėl valstybinės kalbos nemokėjimo, dėl ieškinio parengimo ir kitų dokumentų parengimo teismui, kreipėsi į pažįstamus, mokančius valstybinę kalbą. Tuo atveju, jei ieškovas buvo suklaidintas Šalčininkų rajono savivaldybės darbuotojo, ieškovas turėjo galimybę pateikti byloje šio darbuotojo asmens duomenis, prašyti jį apklausti byloje liudytoju, kuris galėtų patvirtinti ieškovo nurodytas aplinkybes. Tai, kad ieškovas nenurodo, kas galėtų paliudyti, jog jis buvo suklaidintas, pasirašydamas pareiškimą, kuriuo sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, nenurodo, kad jam nebūtų perduota teismo nutartis, kurioje pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nagrinėjimo formą - rašytinio proceso tvarka, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas išreiškė valią, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovo atžvilgiu teismas pažeidė CPK 255 straipsnio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo žodiškumo, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka.
25. Ieškovas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė, esant būtinybei, pateikti papildomus įrodymus byloje. Prie apeliacinio skundo papildomų įrodymų ieškovas nepateikė, nenurodė, kokius įrodymus pateikti byloje atsirado būtinybė, dėl kokios priežasties jie nėra pateikti su apeliaciniu skundu, dėl to skundo argumentai dėl nepateikimo nėra pagrįsti, .
26. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas neginčija teismo sprendimo argumentų dėl bylos esmės. Nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai siekia išvengti pareigos tinkamai rūpintis vaiku. Byloje yra duomenys, kad ieškovas, nors neva ir netekęs pajamų, vaikui teikė teismo priteistą 270 Eur dydžio išlaikymą, pirko vaikui žaislus, drabužius. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, tačiau kurie iš įrodymų buvo nepagrįstai priimti, kurie nebuvo įvertinti ar nepagrįstai atmesti, nenurodo. Skunde nėra argumentų, kuriais ieškovas grindžia teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Darytina išvada, kad nėra pagrindų, numatytų CPK 329,330 straipsniuose teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
27. Ieškovas nurodo, kad CPK 376 straipsnio 2 dalyje imperatyviai yra nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, bet teismas šių privalomų veiksmų neatliko, formaliai išnagrinėjo bylą ir tuo pažeidė nurodytus reikalavimus. Tai, kad 2021 m. gegužės 24 d. nutartyje teismas nurodė, jog siūlo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, tai, kad ieškinys nagrinėjimui teisme buvo priimtas tik šalims pasinaudojus teismine mediacija, leidžia daryti išvadą, kad buvo panaudotos galimybės, leidžiančios ginčą tarp šalių spręsti taikiai, tačiau šalims sudaryti taikos sutartį byloje nepavyko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.