Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1149-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
e2A-1149-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-1289-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas
Baltikums AAS, Lietuvoje
Atsakovas
valstybės įmonei Greitosios pagalbos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1149-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-1289-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Baltikums AAS, Lietuvoje veikiančio per akcinę draudimo bendrovę „Baltikums“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5204-345/2015 pagal ieškovo Baltikums AAS, Lietuvoje veikiančio per akcinę draudimo bendrovę „Baltikums“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui valstybės įmonei Greitosios pagalbos stočiai dėl sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Baltikums AAS, Lietuvoje veikiantis per ADB „Baltikums“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo VĮ Greitosios pagalbos stoties viešojo pirkimo komisijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą grąžinti jį į supaprastinto atviro konkurso savanoriško sveikatos draudimo paslaugoms įsigyti procedūras.

Ieškovas paaiškino, kad pateikė pirkimo dokumentus atitinkantį pasiūlymą ir 2015 m. gegužės 26 d. atsakovas pranešė, kad jo kvalifikacija yra tinkama. Paprašius pateikti galiojančias sveikatos draudimo taisykles, kurių pagrindu jis (ieškovas) vykdo savanorišką sveikatos draudimą, taip pat gydymo įstaigų ir vaistinių, su kuriomis sudarytos tiekėjo tarpusavio atsiskaitymo sutartys, sąrašą, atsakovui šie dokumentai buvo pateikti, tačiau 2015 m. birželio 4 d. atsakovas pranešė, kad pasiūlymas atmestas, nes neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų ir dėl pateiktos melagingos informacijos, t. y. dėl to, kad taisyklių nuostata apie apdraustojo pareigą padengti paslaugų teikimo ir draudiko nustatytą gydymo paslaugos kainų skirtumą, prieštarauja pirkimo sąlygoms; nuostatų data neatitinka VĮ Registrų centro nuostatų datos, neįrodyta, kad pateiktos Sveikatos draudimo taisyklės yra patvirtintos ir galiojančios, jose melagingai nurodyta, kad jos yra internete. Pretenziją atsakovas 2015 m. birželio 16 d. atmetė.

Nors formaliai pasiūlymas atmestas remiantis konkurso sąlygų 49.3 punktu, taikytinu tais atvejais, kai pasiūlymo neatitikimai konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams nėra susiję su tiekėjo kvalifikacija, iš esmės atsakovo sprendimo motyvai yra susiję su tiekėjo kvalifikacija. Ieškovas teigė pagrindęs savo kvalifikaciją, atsakovas ją įvertino kaip tinkamą, todėl perkančiosios organizacijos veiksmai, sprendimai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas neteisėtai proteguoja kitą tiekėją ir kelia pirkimo sąlygose nenustatytus reikalavimus. Nėra privaloma registruoti draudimo taisyklių, jų patvirtinimo ir galiojimo faktas sietinas su pačios bendrovės vidiniais veiklos organizavimo procesais; taisyklės galioja. Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, atliekantis juridinio asmens funkcijas. Tiekėjo pajėgumą įvykdyti sutartį pagrindžia ne informacijos apie sutarties įstaigų sąrašo prieinamumą Sveikatos draudimo taisyklių 6.6.2 punkte nurodytame internetiniame puslapyje, o pats bendradarbiavimo faktas. Tai, kad paminėtame puslapyje, kuris tvarkomas Latvijos elektroninėje erdvėje, tokios informacijos ir pačių taisyklių nėra, nėra melagingų duomenų pateikimas.

Nors pagal Sveikatos draudimo taisyklių 7.1.1 punktą gydymo paslaugų kainų skirtumą padengia apdraustasis, tačiau taisyklių 8.2 punktas nustato, kad konkrečioje draudimo sutartyje draudikas turi teisę atsisakyti vienos ar kelių išimčių, todėl šiuo atveju būtų laikomasi pirkimo konkurso reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nesutiko su ieškovu, kad jo pasiūlymas atmestas dėl kvalifikacijos neatitikimo. Tokią išvadą grindė tuo: pirkimas buvo vykdomas etapais. Pirmame etape atsakovas įvertino tiekėjų, taip pat ir ieškovo kvalifikaciją ir pripažino visų jų kvalifikaciją atitinkančia minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Antrame etape buvo vertinami tiekėjų pasiūlymai. Čia atsakovas parašė ieškovą pateikti taisykles, kuriomis remiantis jis vykdo savanorišką sveikatos draudimą, nes su pasiūlymu jos nepateiktos. Įvertinusi ieškovo pateiktas taisykles, pakartotinai paprašyta pateikti galiojančias patvirtintas sveikatos draudimo taisykles (jų skenuotą kopiją) arba taisyklių tinkamai patvirtintą vertimą, taip pat gydymo įstaigų ir vaistinių, su kuriomis sudarytos tiekėjo tarpusavio atsiskaitymo sutartys, sąrašą. Ieškovo pasiūlymas, jį įvertinus, buvo atmestas. Vien tai, kad ieškovo kvalifikacija buvo pripažinta tinkama, nepaneigia atsakovo teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad jis neatitiko kitų pirkimo sąlygų reikalavimų, svarstant pasiūlymą konkurso sąlygų 49.1 punkto pagrindu. Konkurso sąlygų 49.3 punktas nustatė viešųjų pirkimų komisijai pareigą atmesti pasiūlymą, jei jis neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (tiekėjo pateikta techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; tiekėjas pasiūlymo nepasirašė konkurso sąlygose nurodytu būdu ir pan.). Konkurso sąlygų Priedo Nr. 1 paslaugų savybėse buvo reikalaujama, kad iš laisvo limito apmokamos paslaugos/prekės neribojamos, apmokamos 100 procentų. Ieškovas savo pasiūlyme nurodė, kad iš laisvo limito apmokamos pasirenkamos paslaugos neribojamos tiek, kiek tai numato draudiko taisyklės. Iš ieškovo pateiktų Sveikatos draudimo taisyklių Nr. JP 06/12 nuostatose buvo nustatyta, kad tuo atveju, jei sutarties įstaigos gydymo paslaugos kaina viršija draudiko nustatytą gydymo paslaugos kainą kainoraštyje, kainų skirtumą padengia apdraustasis (7.1.1 p.). Taigi atsakovas pagrįstai nustatė, kad ši ieškovo taisyklių nuostata neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimo, kad iš laisvo limito apmokamos paslaugos/prekės būtų apmokamos 100 procentų kompensuojamos sumos ribose.

Ieškovas pateikė Sveikatos draudimo taisyklių Nr. JP 06/12 skenuotas kopijas, surašytas dviem kalbomis, nenurodžius jų sudarymo datos bei patvirtinimo pagrindo; vertimas į lietuvių kalbą nepatvirtintas vertėjo antspaudu. Teismas sprendė, kad dėl paminėtų faktinių aplinkybių perkančioji organizacija turėjo pagrindą suabejojo dėl šių taisyklių galiojimo. Be to, pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnio 2 dalį draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad jo Sveikatos draudimo taisyklės buvo paskelbtos draudimo įmonės svetainėje (CPK 178 str.).

Pagal pateiktas Sveikatos draudimo taisykles draudiku nurodomas ne ieškovas, o ADB „BALTIKUMS“, registruotas Latvijos Respublikoje, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad draudimo bendrovės filialas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti duomenis, kad atitinka visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, įskaitant ir filialo Sveikatos draudimo taisyklėse Nr. JP 06/12 draudiko nustatytus įsipareigojimus.

Tiekėjo kvalifikacijos vertinimo procedūros metu atsakovas nustatė, kad tiekėjo nuostatai patvirtinti DAB „Baltikums“ valdybos 2006 m. vasario 10 d. nutarimu, tačiau pagal VĮ Registrų centro duomenis tiekėjo nuostatai pateikti tik 2007 m. sausio 3 d., užregistruoti 2007 m. kovo 22 d. Draudimo įstatymo 12 straipsnio 11 dalis nustato, kad draudimo įmonės steigimo dokumentai, kurie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per devynis mėnesius nuo sudarymo, netenka galios. Draudimo bendrovės filialo nuostatai nebuvo įregistruoti per įstatyme nustatytus terminus, todėl, teismo vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai sprendė, kad pateikti filialo nuostatai negalioja, o pateiktų nuostatų patvirtinimo data yra melaginga.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad Sveikatos draudimo taisyklių 6.6.2 punktas, pagal kurį draudikas užtikrina aktualių Sutarties įstaigų sąrašo prieinamumą draudiko tinklapyje, nesusijęs su pirkimo dokumentų reikalavimais tiekėjų pasiūlymams. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą tiekėjo pasiūlymą atmesti pagal konkurso sąlygų 13 punktą (dėl melagingos informacijos pateikimo), nes šis sąrašas nebuvo viešai paskelbtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas Baltikums AAS, Lietuvoje veikiantis per ADB „Baltikums“, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti. Skundo esminiai argumentai:

Teismo išvada, kad tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, tėra prielaidos, neparemtos jokia realia informacija ar duomenimis. Tiekėjas aiškiai nurodė iš laisvo limito apmokamų paslaugų/prekių neribojimą ir laisvam limitui netaikomų nedraudžiamųjų įvykių apmokėjimą. Nuoroda į draudiko Sveikatos draudimo taisykles daroma pasirenkamoms paslaugoms. Iš laisvo limito apmokamos paslaugos/prekės neribojamos ir apmokamos 100 proc. Jeigu vertinant pasiūlymo turinį kilo klausimų, perkančioji organizacija turėjo pareigą kreiptis į tiekėją paaiškinti pasiūlymo turinį nekeičiant jo esmės (sąlygų 45 p.), tačiau pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų remiantis ne pirkimo sąlygose konkrečiai numatytais, o abstrakčiais, papildomais reikalavimais.Taisyklių ar sutarties įstaigų nepaskelbimas internetiniame tinklalapyje savaime nesąlygoja ir nesuteikia perkančiajai organizacijai galimybės spręsti apie tiekėjo (ne)pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį, taip pat nesudaro pagrindo atmesti pasiūlymą. Tiekėjo pajėgumas vertinamas atsižvelgiant į kvalifikacijos reikalavimus ir atitiktį jiems. Pasiūlymo atmetimas dėl jo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams (sąlygų 49.3 p.) galimas tik tuo atveju, kai toks reikalavimas aiškiai nurodytas pačiuose pirkimo dokumentuose. Pateikti Sveikatos draudimo taisykles kartu su pasiūlymu ieškovas neturėjo teisinės pareigos. Atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą dėl melagingos informacijos. Sveikatos draudimo taisyklių Nr. JP 06/12 6.6.2 punkte numatyta, kad aktualus sutarties įstaigų sąrašas turi būti prieinamas draudiko tinklalapyje. Šis reikalavimas nustatytas ne pirkimo dokumentuose, tačiau paties ieškovo pateiktuose dokumentuose, todėl aplinkybė, kad šis sąrašas nėra viešai paskelbtas, nesudaro pagrindo atmesti tiekėjo pasiūlymo dėl melagingos informacijos pateikimo.Tiekėjo nuostatų datos ir jų įregistravimo datos nesutapimas nėra pasiūlymo neatitikimas pirkimo dokumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Greitosios pagalbos stotis atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad perkančioji organizacija vertina pasiūlymo ir kartu su juo pateikiamų dokumentų visumą. Ieškovas pats savo pasiūlyme pateikė nuorodą į taisykles, tačiau jų nepateikė, jos taip pat nebuvo skelbiamos viešai. Atsakovas du kartus prašė pateikti galiojančias ir tinkamai patvirtintas taisykles. Ieškovas pateikė tik skenuotą kopiją. Nepaisant to, jo pasiūlymas buvo vertintas iš esmės. Pirkimo paslaugų specifikacijoje buvo nurodyta, kad visos iš laisvo limito apmokamos paslaugos yra pasirenkamosios, todėl ieškovo pasiūlymo nuoroda į taisykles, pagal kurias kainų skirtumą padengia apdraustasis, neatitiko prikimo sąlygų reikalavimų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tai tik netikslumas, kurį jis būtų pašalinęs, jei būtų paprašyta. Taip būtų pakeistas pasiūlymas, nežiūrint to, kad pagal taisykles galėtų būti taikomos tam tikros išimtys. Konkurso sąlygų 16 punktas reikalavo, kad tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, patvirtintų informacijos teisingumą ir apimtį, t. y. kad pasiūlymas apima viską, ko reikia tinkamai įvykdyti sutartį. Vien tai, kad ieškovas nuolat ir piktybiškai pažeidinėja įstatymo imperatyvius reikalavimus dėl taisyklių viešo paskelbimo, sudaro pagrindą abejoti tiekėjo patikimumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., toliau – CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).

Pagal konkurso sąlygų 49.3 punktą viešųjų pirkimų komisija turėjo atmesti teikėjo pasiūlymą, jei jis neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; tiekėjas pasiūlymo nepasirašė konkurso sąlygose nurodytu būdu ir pan.). Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 pasiūlymo formoje tiekėjas turėjo užpildyti savo pasiūlymo duomenis pagal atitinkamas lentelių grafas. Paslaugų savybių lentelės 3 punktas nustatė, kad laisvam limitui netaikomi nedraudžiamieji įvykiai. Apeliantas savo pasiūlyme nurodė, kad iš laisvo limito apmokamos pasirenkamos paslaugos neribojamos tiek, kiek tai numato draudiko taisyklės. Paslaugų savybių lentelės 4 punkte nustatyta, kad iš laisvo limito apmokamos paslaugos/prekės neribojamos, apmokamos 100 proc. Tiekėjas šioje grafoje turėjo pagrįsti, kaip jo pasiūlymas atitinka šiuos reikalavimus. Apeliantas savo pasiūlyme paminėtą 4 punktą diferencijavo ir atskirai nurodė pasirenkamąsias paslaugas: iš laisvo limito apmokamos paslaugos/prekės neribojamos, apmokamos 100 proc. Iš laisvo limito apmokamos pasirenkamos paslaugos neribojamos tiek, kiek tai numato draudiko taisyklės.

Pagal VPĮ 2 straipsnio 19 dalį pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Nors VPĮ nustato perkančiajai organizacijai pareigą, esant pasiūlymo neaiškumams, paprašyti tiekėją jį patikslinti, paaiškinti, tačiau tai nepanaikina tiekėjo pareigos pateikti aiškų, tikslų, pasiūlymą, atitinkantį konkurso sąlygas, be klaidų, kad perkančioji organizacija galėtų objektyviau ir greičiau įvertinti tiekėjo pasiūlymą, jo atitiktį prikimo sąlygų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas savo pasiūlyme nurodė ne konkrečius duomenis apie teikiamo pasiūlymo sudėtines dalis (konkrečias sąlygas), o tik nuorodas į savo taisykles, kurių kartu su pasiūlymu nepateikė. Iš ieškovo Sveikatos draudimo taisyklių, pateiktų atsakovui paprašius, 7.1.1 punkto matyti, kad tuo atveju, jei gydymo paslaugos kaina viršija draudiko nustatytą gydymo paslaugos kainą kainoraštyje, kainų skirtumą padengia apdraustasis. Atsakovas turėjo pagrindą išvadai, kad paminėta taisyklių nuostata neatitiko pirkimo sąlygos – reikalavimo, kad iš laisvo limito apmokamos paslaugos/prekės būtų apmokamos 100 procentų kompensuojamos sumos ribose.

Apeliantas teigia, kad taisyklės yra bendro pobūdžio dokumentas, kuriame numatytas galimas tam tikrų išimčių, nustatytų konkrečioje draudėjo ir draudiko sutartyje taikymas, ir perkančioji organizacija turėjo pareigą kreiptis į jį pasiūlymo turinio paaiškinimo. Sutikti su tuo nėra jokio pagrindo. Ieškovo taisyklėse nustatytos galimos išimtys, iš kurių viena galėtų būti ginčo konkurso sąlyga, kurios apeliantas neginčijo ir dėl jos paaiškinimo nesikreipė į atsakovą, iš esmės priklausytų nuo sutarties šalių (draudiko ir draudėjo) valios. Nėra jokios garantijos, kad tokia ginčo sąlyga į sutartį bus įtraukta. Tai prielaida, kuria perkančioji organizacija neturėjo pagrindo remtis. Šios nuostatos paaiškinimas nepakeistu paminėtos taisyklių nuostatos esmės jos nekonkretizuotų. Be to, aiški taisyklių nuostata, kuri iš esmės neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, negali būti laikoma netikslumu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nepaprašęs paaiškinti taisyklių. Pagal apelianto nurodomą taisyklių 8.2 punktą konkrečioje draudimo sutartyje draudikas turi teisę atsisakyti vienos ar kelių išimčių, taip pat nustatyti papildomas išimtis, kurioms esant draudimo išmoka apskritai nemokama, jeigu gydymo ar sveikatinimo išlaidos susidaro dėl 8.1 punkto 8.1.1 – 8.1.25 papunkčiuose nustatytų aplinkybių (pvz. jei paslaugos buvo suteiktos anonimiškai, nesertifikuotoje ir teisės aktų tvarka neregistruotoje įstaigoje, jei paslaugos, kurių apmokėjimo terminas yra vėlesnis nei paslaugų gavimo diena ir t. t.). Taigi akivaizdu, kad apelianto nurodytas 8.2 punktas, numatantis tam tikras išimtis, taikytinas 8.1 punktui, nėra ir negali būti siejamas su 7.1.1 punkto nuostata, reglamentuojančia draudimo išmokos sumokėjimo tvarką ir limitą, todėl pirkimo sąlygų neatitinkančio apelianto pasiūlymo tikslinimas būtų traktuojamas kaip pasiūlymo keitimas. Tai prieštarautų VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Vien dėl paminėtų priežasčių atsakovas turėjo pagrindą atmesti apelianto pasiūlymą ir nesvarstęs kitų pasiūlymo neatitikimo aplinkybių.

Atsakovas taip pat atmetė apelianto pasiūlymą ir dėl pateiktos melagingos informacijos. Teismų praktikoje šiuo klausimu melaginga informacija suprantama kaip tikrovės neatitinkanti, klaidinga informacija, kurioje nurodyti duomenys skiriasi nuo tikrų duomenų, ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tais atvejais, kai tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikia melagingą informaciją, perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nekyla pareigos (taip pat jai nesuteikiama teisė) prašyti šio tiekėjo (dalyvio) papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją. Šis perkančiosios organizacijos pareigos ir tiekėjo teisės ribojimas grindžiamas ne tik tiekėjui tenkančių neigiamų padarinių, siekio užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi ir pirkimo procedūrų koncentruotumo bei racionalumo, bet ir viešųjų pirkimų – tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo – principų. VPĮ 32 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad perkančiosios organizacijos pareiga kreiptis į tiekėją paaiškinimo neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų. Galimybė tiekėjui tikslinti akivaizdžiai melagingą informaciją suteiktų jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, iškreiptų viešųjų pirkimų esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir kt.). Taigi paprastai tiekėjo nurodoma melaginga informacija yra siejama su tikrovės neatitinkančia informacija, kuri turi reikšmės sprendžiant dėl tiekėjo kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 13 punktas numatė, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu apie nustatytų reikalavimų atitikimą jis pateikė melagingą informaciją. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo nurodyta informacija – nuostatų datos nesutapimas su VĮ Registrų centre užregistruotų nuostatų data, sveikatos draudimo taisyklių 6.6.2 punkte nurodytos informacijos apie sutarčių su vaistinėmis sąrašą nepaskelbimas tiekėjo tinklapyje ir kt. – negali būti laikoma melaginga informacija, sudarančia pagrindą atmesti tiekėjo pasiūlymą kaip neatitinkančią pirkimo sąlygų reikalavimų (CPK 185 str.). Pats atsakovas paaiškino, kad tik dvi tarpusavio atsiskaitymo sutartys su vaistinėmis – labai mažas skaičius įstaigų, kuriose apdraustieji galėtų atsiskaityti už sveikatai skirtas prekes/paslaugas naudodamiesi draudiko lėšomis, o tai iš esmės neatitinka pirkimo tikslo. Taigi iš esmės atsakovui buvo žinoma informacija apie apelianto sudarytas sutartis, vien jų nepaskelbimas viešai, kaip tai nurodyta paties apelianto taisyklėse, nesudaro pagrindo šio neatitikimo traktuoti kaip melaginga informacija. Apelianto nuostatų ir jų registravimo datos nesutapimas iš esmės laikytinas netikslumu, kuris taip pat nėra susijęs su apelianto kvalifikacija ar pirkimo reikalavimų neatitikimu. Taigi atmesti apelianto pasiūlymą dėl pateiktos melagingos informacijos nebuvo pagrindo, tačiau, kaip paminėta, atmesti apelianto pasiūlymą buvo kitas pagrindas. Jis aptartas šioje nutartyje.

Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas