- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1008-738/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00609-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Civilinis ieškovas
- J. P.
- Kaltinamasis
- R. N.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiajai, civilinei ieškovei bei civilinių ieškovų J. P. ir U. P. atstovei, D. P., jos atstovei advokato padėjėjai J. Č., kaltinamajam R. N., civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui nedalyvaujant,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. 2013-08-30, apie 12.46 val. Kauno r., Domeikavos sen., Saliuose, kelyje Kaunas-Žeimiai-Šėta, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuodamas nuo Lapių gyvenvietės link Kauno miesto, ties Pylimo g. namu Nr. 87, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Renault Premium 2013“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilį „Toyota Corolla“ vairavusi D. P., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei jos mažametis sūnus J. P., kuris patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-08-30, apie 12.45 val. vairavo savo automobilį “VW Passat”, valst. Nr. FJL 265, kuriuo važiavo keliu Šėta-Žeimiai-Kaunas. Važiavo nuo Lapių gyvenvietės link Kauno. Minėtame kelyje įvyko eismo įvykis, kuriuo metu jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais, t.y. krovininiu ir lengvuoju. Išvažiavimo priežastis į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę buvo ta, kad apakintas saulės pasilenkė iš dėtuvės pasiimti akinių, tuo pat metu pasuko vairą į kairę pusę ir tuomet automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę; sugrįžti į savo krypties eismui skirtą kelio pusę nespėjo ir įvyko susidūrimas. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi šio įvykio metu buvo pats stipriai sužalotas, neteko sąmonės. Automobilis įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, sveikata buvo gera, kelio danga sausa, važiavo leistinu greičiu. Po įvykio buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją, jos atsiprašė, norėjo viską pabaigti taikiai, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, bet nepavyko, nes neturi tiek pinigų, kiek prašo nukentėjusioji. Jis pats yra pensininkas, gauna 910 Lt pensijos, gyvena vienas, bet sūnus dažnai pas jį atvažiuoja ir padeda, šios avarijos metu pats taip pat buvo sužalotas ir gydėsi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja: kaltinamasis kaltas prisipažino, tačiau teismas pasinaudoti LR BPK 273 str. numatytu pagrindu sutrumpinti įrodymų tyrimą byloje negali dėl to, kad kyla ginčas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl to buvo būtina apklausti nukentėjusiąją.
Nukentėjusioji D. P. parodė, kad 2013-08-30, apie 12.40 val. vairavo automobilį “Toyota Corolla”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo Kauno r., keliu Kaunas-Žeimiai-Šėta. Ta pačia kryptimi, priekyje jos važiavo šiukšlių vežimo krovininis automobilis. Šiame kelyje pamatė nuo Lapių link Kauno atvažiuojantį automobilį “VW Passat”, kuris netikėtai išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūręs su šiukšlių vežimo automobiliu, trenkėsi į jos vairuojamą automobilį, kuris nuslydęs nuo kelio į griovį apsivertė aukštyn ratais. Eismo įvykio metu buvo sužalota ji pati ir du jos mažamečiai vaikai. Draudimas jai atlygino 8000 Lt žalą, vaikams – po 3000 Lt, vyrui – 1000 Lt. Prašo iš kaltinamojo priteisti 378.37 Lt turtinei žalai atlyginti, 63 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei solidariai iš kaltinamojo ir UAB DK “PZU Lietuva” 8306.06 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Liudytojas J. J. parodė, kad jis važiavo savo automobiliu ir priekyje pamatė eismo įvykį. Sustojęs iškvietė medikus, prisirinko daug žmonių, kurie padėjo iškelti kaltinamąjį.
Liudytojas K. M. parodė, kad jis vairavo bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį sunkvežimį “Renault” su priekaba. Jam reikėjo sukti į kairę, kai jis pamatė priešais atvažiuojantį automobilį “VW Passat”, kuris staiga metėsi į jo važiavimo eismo juostą. Tada liudytojas pasuko į kelkraštį, o tas automobilis trenkėsi į sunkvežimio kairės pusės ratą. Įvykus susidūrimui, iš kito automobilio žmonės padėjo ištraukti moterį ir vaikus. Kaltinamasis taip pat buvo sužalotos, buvo prispaustos jo kojos, o jis pats buvo be sąmonės.
Liudytojas G. N., kaltinamojo sūnus pateikė teismui prašymą, kad jo tėvas būtų perduotas jo laidavimui, be užstato. Parodė, kad su tėvu nuolatos bendrauja, nors ir gyvena atskirai, bet dažnai atvažiuoja į Kauną, o taip pat bendrauja telefonu ir internetu. Dėl šio įvykio tėvas labai išgyvena, ir tai pagrindinė jų pokalbių tema. Po traumos jis jau nebegali fiziškai judėti taip, kaip iki įvykio. Toks įvykis tėvui atsitiko pirmas per 50 metų. Jis mano, kad gali būti tėvui laiduotoju, pats yra neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį, kurio gale neveikė gabaritinė šviesa, dirba, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Kai tėvas gulėjo ligoninėje, liudytojas sužinojo, kad gretimoje palatoje gulėjo ir nukentėjusioji, todėl nuėjo pasidomėti jos sveikata ir nukentėjusiosios atsiprašė. Taip pat pas nukentėjusiąją buvo nuvykęs ir tėvas.
Liudytojas T. P. parodė, kad jis važiavo namo, kai jam paskambino žmona ir pasakė, kad tuoj bus avarija. Jį aplenkė trys greitosios, jis atvažiavo iki kolonos, pamatė avariją ir nubėgo iki įvykio vietos. Pamatė vaikus, kuriems buvo įdėti įtvarai ir jie išvežti į klinikas. Vėliau sužinojo, kad ir žmona klinikose. Žmona buvo operuota, apie du mėnesius gulėjo. Kaltinamasis buvo su jais susitikęs, atsiprašė.
Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio teismas pasisako toliau, aptardamas jo pagrįstumą.
Kiti įrodymai.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-2757/13 (02) konstatuota, kad D. P. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kairio raktikaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kairės kulkšnies srityje, poodinė kraujosruva sprando srityje, dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžimas (b.l. 39-40), specialisto išvadoje Nr. 2814/13(02) konstatuota, kad J. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 47), specialisto išvadoje Nr. G 2813/13(02) konstatuota, kad U. P. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (t.1.,b.l. 51).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. N. įvykio metu buvo blaivus (t.1.,b.l.70).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-08-30 (t.1.,b.l. 3-5).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką ir yra kaltas.
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajai D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, nesant jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose LR BK 281 straipsnio dalyse.
Baudžiamoji atsakomybė, civiliniai ieškiniai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. N. nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą.
Byloje gautas G. N. prašymas perduoti R. N. jo atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (t 1, b.l. 119-120). Pagal LR BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Esant G. N. prašymui perduoti R. N. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi R. N. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis pensininkas, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas G. N. yra kaltinamojo sūnus, dažnai pas jį atvažiuoja, padeda jam namų ūkyje, bendrauja. Reikia pažymėti, kad pats R. N. taip pat nukentėjo autoįvykyje, buvo sužalotas ir operuotas bei gydytas (t.1., b.l.125,126), atsižvelgiant dar ir į jo garbų amžių, teismas mano, kad jam neabejotinai reikalinga kito asmens priežiūra ir pagalba. G. N. neteistas (1 t., b.l.135), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t.1., b.l.134), dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, charakterizuojamas labia gerai (t.1., b.l.131). G. N. nurodė teismui, kad yra vertas pasitikėjimo. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms LR BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad R. N. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, skiriamas laidavimas be užstato.
Kaltinamasis pažeidė eismo taisykles, būdamas blaivus, todėl jam netaikytinas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas.
Įvertindamas eksperto išvadą teismas konstatuoja, kad nepasitvirtino nukentėjusiosios parodymų dalis, jog eismo įvykio metu jai padarytas toks kūno sužalojimas (ekspertų įvertintas nesunkiu), kurį teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. (neturtinės žalos atlyginimas) galėtų įvertinti 63000 litų. Taip pat nukentėjusiosios paskutiniame 2014-10-07 patikslintame civiliniame ieškinyje teismui nurodyta, kad “šiai dienai vis dar neatlyginta 378.37 Lt patirtos tiesioginės turtinės žalos”, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo R. N.. Teismas daro išvadą, kad draudikas pagrįstai įvertino nukentėjusiajai D. P. nusikaltimu padarytą žalą ir ją atlygino pakankamo dydžio, t.y. sumokėjo 8000 litų neturtinei ir 68.150,03 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat pažymi, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiosios vaikams – Urtei (kurios atžvilgiu sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas) ir Jonui (kurio atžvilgiu sveikata sutrikdyta nežymiai) Padūmiams po 3000 litų bei 1000 Lt vyrui T. P., kuris eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau dėl eismo įvykyje dalyvavusių šeimos narių, neabejotinai patyrė nepatogumus ir stresą. Taigi, nukentėjusioji nenurodė iš ko konkrečiai susidaro dar neatlyginta 378.37 Lt suma (t.3., b.l.200), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį, šį ieškinį pagrindžiančius argumentus, draudimo bendrovės išmokėtų sumų dydį ir jų pagrįstumą, nukentėjusios ir jos šeimos narių ptirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaltinamojo padaryto nusikaltimo sunkumo bei pavojingumo visuomenei laipsnį, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį (našlys, pensijos gauna 900 Lt), teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai draudimo atlyginta žala yra pakankama.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
D. P. prašė priteisti iš kaltinamojo R. N. ir UAB DK “PZU Lietuva” solidariai 8.306,06 Lt už advokato paslaugas (t.3., b.l. 164, 205). Teismas konstatuoja, kad šioje byloje vyko penki teisiamieji posėdžiai, vienas iš jų - atidėtas. Į pirmąjį teismo posėdį nukentėjusioji pateikė civilinio ieškinio pamatinį pareiškimą (t.1., b.l. 97-109). Vėliau buvo pateikti dar trys papildomi ieškininiai pareiškimai, tačiau teismas konstatuoja, kad didelių sąnaudų rengiant šiuos dokumentus jau nereikėjo, nes vėlesni pareiškimai buvo tik pamatinio pareiškimo koreguotos kopijos, jų perrašinėti iš naujo nereikėjo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, į anksščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti yra aiškiai per didelės. Taip pat teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis nedirba, yra pensininkas ir gauna nedidelę pensiją, į realias galimybes atlyginti nukentėjusiajai jos patirtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo, advokato atstovavimo išlaidos mažintinos ir tik iš kaltinamojo (iš draudimo bendrovės advokato išlaidų priteisti nėra įstatyminio pagrindo), nukentėjusiajai priteistini 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. N. perduoti laiduotojo G. N. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį dėl 378.37 Lt turtinės ir 63 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą kaltinamajam R. N. – atmesti.
Priteisti iš R. N. nukentėjusiajai D. P. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų), atitikmuo eurais – 724 eurai (septyni šimtai dvidešimt keturi eurai), advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.