- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-337-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Skolininkas
- V. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Akademinės kredito unijos pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. M., įkeistų daiktų savininkė G. Z.
Aprašomoji dalis
nustatė:
skolininkas V. M., užtikrindamas prievolės įvykdymą, hipotekos lakštu įkeitė G. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0979-7675, sandorio sudarymo metu šalių įvertintą 100 000 Lt.
Šalies argumentai
2009-08-31 kreditorius Akademinė kredito unija kreipėsi į teismą su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą, kadangi skolininkui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, kreditorius 2009-08-02 nutraukė su skolininku sudarytą paskolos sutartį. Prievolė iki šiol nėra įvykdyta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. spalio 14 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino. Areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0979-7675, nuosavybės teise priklausantį G. Z., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei juo disponuoti, taip pat įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkę dėl turto pardavimo iš varžytinių, jeigu nebus skola padengta per 1 mėnesį.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartį. Nurodė, jog kreditorius pareiškime dėl priverstinės skolos išieškojimo nurodė netikslią – padidintą išieškojimui paskolos sumą. Pažymėjo, jog paskolos sutarties sąlygos yra diskriminacinės, nesąžiningos, savavališkos, pažeidžiančios sutarties šalių lygybę. Pirmos instancijos teismas netinkamai informavo skolininką, išsiųsdamas procesinius dokumentus adresu, kuris negalioja nuo 2008-10-02. Teismas nepateikė skolininkui visų procesinių dokumentų, taip pat nepatikrino kreditoriaus skaičiavimų, nustatant skolos sumą. Kreditorius neinformavo teismo apie kitą skolininko deklaruotą vietą. Papildomai nurodė, jog pajaus pasisavinimas, palūkanų už jį skaičiavimas pažeidžia skolininko konstitucines teises. Skolininkui nėra aiški grąžintina ieškinio suma. Pabrėžė, jog paskolos sutartis turi nesąžiningos sutarties požymių, kurie apibūdinti LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje. Prašo Teismo kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl Kredito unijos įstatymo 36 str. 1 d. 1 p. kuris nustato, kad Kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro pajinis kapitalas ir 39 str. 3 d., kuris nustato, kad išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių, teisėtumo LR Konstitucijos 23 str. atžvilgiu – nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, jog išieškojimas iš skolininko įkeisto daikto dar nėra pradėtas, teismas skundžiama nutartimi tik areštavo turtą ir pateikė skolininkui įspėjimą. Minėti veiksmai yra teisėti ir teismas neturėjo pagrindo jų neatlikti. Skolininkas manydamas, jog išieškoma suma per didelė, gali kreiptis į teismą, skųsdamas antstolio veiksmus. Nurodė, jog teismo nutartis išsiųsta buvusios skolininko gyvenamosios vietos adresu niekaip nepažeidė skolininko teisių ir neužkirto kelio jomis pasinaudoti. Nesutinka su skolininko argumentais, jog kreditorius nurodė padidintą paskolos sumą. Nurodė, jog visa paskola skolininkui buvo išmokėta, tai pagrindžia ir teismui pateikti dokumentai. Pažymėjo, jog skolininkas nenurodė priežasčių dėl ko mano, kad paskolos sutarties sąlygos buvo nesąžiningos, o paskola skolininkui buvo išmokėta kaip unijos nariui, sumokant visus privalomus mokesčius ir išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (LR CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje, kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėjas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skolininkas nėra su juo atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko V. M. įkeistą G. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčijo, jog turi prievolę atsiskaityti su kreditoriumi. Skolininkui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. spalio 14 d. nutartimi areštavo G. Z. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų ir kreditoriui nutraukus paskolos sutartį, kreditorius įgijo teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, areštuojant įkeistą daiktą. Teismo hipotekos skyrius skundžiama nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą.
Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas hipotekos procedūros vykdymo teisėtumo neginčija, tačiau nesutinka su kreditoriaus teismui pateiktais paskolos ir palūkanų dydžiu bei delspinigių skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, nepagrįstai yra perkelti į skundžiamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, jos dydžio, šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Taigi, apeliantas nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmos instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš jo didesnę pinigų sumą nei buvo jam suteikta paskolos sutartimi. Be to, apelianto papildyme nurodomas motyvas, jog jam gražintina paskolos suma nėra aiški, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta. Apeliantas taip pat nurodo, jog paskolos sutarties sąlygos yra diskriminacinės, nesąžiningos, savavališkos, pažeidžiančios sutarties šalių lygybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra tikrinamas ne paskolos sutarties teisėtumas, o hipotekos teisinė procedūra. Pažymėtina, jog paskolos sutartis yra sudaryta, kreditas yra gautas, todėl apeliantas dėl kredito sutarties sąlygų gali kreiptis į teismą LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Apeliantas nurodė, jog pirmos instancijos teismas netinkamai informavo skolininką, išsiųsdamas procesinius dokumentus ne tuo adresu, tačiau nenurodė, kaip ir kokiu būdu ir kokios jo teisės minėtu veiksmu buvo pažeistos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, jog paskolos sutarties sąlygos prieštarauja Vartotojų teisių gynimo įstatyme įtvirtintam 4 skirsniui. Kaip jau minėta, sutarties sąlygų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Skolininko prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinė teismą nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, LR Kreditų unijų įstatymo normos šioje nagrinėjamoje byloje nėra taikomos, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje vertinti LR kreditų unijų įstatymo 36 str. 1 d. ir 39 str. 1 d. atitikimą LR Konstitucijai. Tokie klausimai dėl aukščiau nurodytų motyvų galėtų būti keliami kitoje byloje, keliamoje ginčo teisenos tvarka, skolininkui ginčijant skolos dydį, krdito sutartį ar pan.
Atsižvelgdama iš nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.