- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- ATP-836-380/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00880-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2013 m. vasario 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. vasario 24 d., 15.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino bei po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. K. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą; pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 6 mėn.; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. V. K. paskyrė galutinę nuobaudą – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m.
Šalies argumentai
V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikini Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jeigu teismas nuspręstų administracinės bylos nenutraukti, prašo skirti švelnesnę nuobaudą – sumažinti baudą ir sutrumpinti terminą, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantas teigia, kad nors ir pasirašė įvykio schemoje, tačiau neigė, jog dalyvavo eismo įvykyje, nesutiko su pažeidimu. Liudytojo V. M. parodymai patvirtina, jog V. K. nepasitraukė iš eismo įvykio vietos. Liudytojo parodymai, kad apeliantas išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo juos, kurį laiką pasėdėjo automobilyje, įrodo, kad jis nesuvokė padaręs eismo įvykį, dėl to nesiekė išvengti atsakomybės. Apeliaciniame skunde teigia, kad apeliantui negali kilti atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. Liudytojo V. M., kuris vienintelis matė eismo įvykį, parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Ekspertės aktas nepatvirtina, kad V. K. padarė eismo įvykį. Byloje yra daug pagrįstų abejonių dėl jo kaltumo. Liudytojai V. B., E. G., J. Č., iš dalies R. P. patvirtino, jog jis pažeidimo nepadarė. Prašo teismo įvertinti apelianto sunkią turtinę padėtį, sunkią sveikatos būklę, netektą darbingumą, pažeidimo pobūdį, sukeltas pasekmes, padarytą apgadinimą, taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą nei minimali. Šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Paskirtos baudos negalėtų susimokėti ir per ilgą laiko tarpą. Dėl sunkios sveikatos būklės neturės galimybės įsidarbinti. Prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes vairuotojo pažymėjimas būtų privalumas ieškant darbo.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą prašo jo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą. V. K. įvykdė grubius administracinius teisės pažeidimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad neįvykdė administracinių teisės pažeidimų, tačiau jo kaltė įrodyta, visi surinkti įrodymai pateikti administracinėje byloje. Administracinė nuobauda paskirta tinkamai, įvertinus administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, jų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. V. K. nesutinka, jog padarė šiuos pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog V. K. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. nuostatas pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 233, 234 punktų reikalavimus, dėl to kliudė stovintį automobilį ir apgadino dvi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 34), specialisto Ž. M., patrulio M. J. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), V. M. paaiškinimas (b. l. 10), automobilių fotonuotraukos (b. l. 14-15) ir kita rašytinė bylos medžiaga. V. K. teigia, kad neatsitrenkė į automobilį. Jis savo automobilį pastatė ir nuėjo namo. Automobilio apgadinimų nematė (b. l. 38). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas V. M. parodė, kad matė kaip V. K. parkavo atbuline pavara savo automobilį, kliudė „Audi“ automobilį. Pastatęs automobilį, V. K. išlipo, apžiūrėjo „Audi“ automobilį, numojo ranka ir įlipo į savo automobilį, po to išėjo (b. l. 39). Liudytojas R. P. teigia, kad jo automobilio galinis sparnas buvo apgadintas (b. l. 40). Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš nuotraukų matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra matomi (b. l. 14-15). Specialistas Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apžiūrėjus automobilį „Citroen“ buvo pastebėta, kad yra apgadintas dešinės pusės galinis sparnas ir galinis bamperis, o automobilio „Audi A4“ apgadintas dešinės pusės galinis sparnas (b. l. 5). Patrulis M. J. patvirtino, kad buvo apgadintos dvi transporto priemonės (b. l. 6). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad eismo įvykio metu automobilis „Citroen Xantia“, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) judėdamas atbuline eiga galinio buferio dešiniuoju kampu ir virš jo esančiu sparnu slystamai nuo galo link priekio kliudė automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinįjį sparną virš rato (b. l. 88-93). Taigi visi šie byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. K. statydamas savo automobilį kliudė automobilį „Audi A4“, iš įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Tuo pačiu ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. R. P. paaiškino, kad jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jo automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas. Jis pastebėjo, kad buvo apgadintas jo automobilio galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 9). Apžiūrėjus automobilį „Citroen“ policijos pareigūnai nustatė, kad yra apgadintas dešinės pusės galinis sparnas ir galinis bamperis (b. l. 5). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilio minėti apgadinimai yra padaryti (b. l. 14-15). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. V. K. neneigia, kad po įvykio, nuėjęs pas kaimyną, vartojo alkoholį. V. K. buvo nustatytas 1,18 promilių girtumas (b. l. 11). ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kelių eismo taisyklėse apibrėžta, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustatyta, kad V. K. vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, apie įvykį policijai nepranešė. Po eismo įvykio V. K. vartojo alkoholį, jis to neneigia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. nubaudė pagal ATPK 126 str. 4 d.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skyrė per griežtą nuobaudą, prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir sumažinti paskirtą baudą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos V. K. paskyrimo atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. V. K. savo kaltės dėl administracinės teisės pažeidimų nepripažino, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, kad jis turi problemų su sveikata, jo materialinė padėtis sunki, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti, neskiriant jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba mažinant paskirtą baudą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.