Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M., nukentėjusiosios M. B. ir jos atstovės advokatės Eligijos Norkienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-07 nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 2 dalį ir paskirta 50 parų arešto bausmė;

M. M. išteisintas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. nuteistas už tai, kad būdamas pilnametis asmuo, laikotarpyje nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2017 metų vasario 15 d. (tikslus laikas nenustatytas), automobilyje Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini gatvės esančiame lauko kelyje lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nepilnamete A. K., gim. (duomenys neskelbtini pasiūlęs ir pažadėjęs jai sumokėti už tai 100 eurų.

2. M. M. buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2017 m., ne mažiau kaip keturis kartus, Panevėžio mieste ir rajone, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, panaudodamas psichinę prievartą, t.y. tiesiogiai grasindamas nukentėjusiajai, kad gali paviešinti nukentėjusiąją kompromituojančio pobūdžio nuotraukas, tokiu būdu versdamas M. B. su juo susitikti, ir automobiliu nuvežęs į užmiestį, ant galinės savo automobilio sėdynės, panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas nukentėjusiajai per rankas ir kitas kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, lytiškai santykiavo, bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios M. B. valią.

4. Nukentėjusiosios M. B. atstovė advokatė Eligija Norkienė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-07 nuosprendį dalyje, kurioje M. M. buvo išteisintas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, ir pripažinus kaltu pagal minėtus straipsnius, skirti bausmę.

4.1. Atstovė teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. M. kaltę. Vien tai, kad nukentėjusioji nesutikimą lytiškai santykiauti neišreiškė garsiai šaukdama ar aiškiai pasipriešindama, nenustatyta jokių kūno sužalojimų, būdingų esant prievartiniam lytiniam aktui, niekam nesiskundė, negali būti pagrindu išteisinti M. M.. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, pagal kurią prievartinių lytinių santykių metu panaudotas fizinis smurtas ant nukentėjusiosios kūno gali ir nepalikti smurto žymių (kasacinė nutartis Nr. 2K-463/2006). Nukentėjusioji, kuri tesveria 45 kg, bijojo aktyviai priešintis stambiam ir agresyviai nusiteikusiam vyrui nuošalioje vietoje. Valiai palaužti jai buvo smūgiuojama į pilvą, rankas. Skunde pažymima, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojama ir psichinė prievarta grasinant paviešinti kompromituojančią fotonuotrauką ir tokiu būdu palaikant nukentėjusiosios nuolatinį baimės jausmą. Teisiniam psichinės prievartos vertinimui ne mažiau svarbūs ir subjektyvieji požymiai – manytina, kad M. M. žinojo ir suprato apie M. B. fizinę būklę, ypatingą jautrumą, lėtesnį suvokimą, naivumą ir suprato, kad grėsmingu elgesiu kelia jai baimę ir taip elgtis norėjo.

6. Teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės skundus atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo, nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinius skundus atmesti.

7. Nuteistojo M. M., nukentėjusiosios M. B. ir jos atstovės advokatės Eligijos Norkienės apeliaciniai skundai atmetami.

7.1. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo M. M., nukentėjusiosios M. B. ir jos atstovės advokatės Eligijos Norkienės apeliaciniais skundais bei atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. M. kaltės padarius BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat teismas pagrįstai M. M. išteisino pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė minėtas veikas. Todėl apeliacinis skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl M. M. apeliacinio skundo

7.2. Pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. M. M. šioje byloje nuteistas pagal minėtą straipsnį už tai, kad atliko lytinius santykius ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamete A. K., pažadėjęs jai pinigų. Nuteistasis neneigia teismo nustatytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, t.y. neneigia, kad turėjo lytinių santykių su A. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu, neneigia siūlęs pinigus už seksualines paslaugas, tačiau neigia kad žinojo A. K. amžių. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo versiją skundžiamame nuosprendyje motyvuotai paneigė byloje esančiais įrodymas, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nustatyta, kad M. M. ir A. K. lytiniai santykiai už užmokestį vyko 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2017 metų vasario 15 d. (tikslus laikas nenustatytas). Tuo metu A. K. tebuvo 15 metų. Teismas apžiūrėjęs A. K. nuotraukas, darytas minėtu laikotarpiu (2016 m. - 2017 m.), peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, padarė išvadą, kad A. K. yra smulki, nedidelio ūgio, vaikiškų veido bruožų ir pagal savo amžių neatrodė vyresnė nei jos bendraamžiai. Kolegija, susipažinusi su minėta medžiaga, pilnai pritaria teismo išvadai dėl nukentėjusiosios amžių atitinkančios išvaizdos. Teismo išvadą dėl šio nusikaltimo požymio buvimo patvirtina ir byloje esančios SMS žinutės tarp M. M. ir A. K., kuriomis buvo tariamasi dėl susitikimo. 2017-01-25 A. K. atsisakė susitikti, nurodydama kad yra mokykloje (1 t., b.l. 86), 2017-02-15 M. M. SMS žinute klausė, ką A. K. veiks po pamokų, siūlė susitikti už pinigus (1 t., b.l. 83, 82). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad į susitikimą su M. M. A. K. atėjo iš karto po pamokų, apsirengusi mokyklinę uniformą – dėvėjo mokyklinį švarkelį su mokyklos emblema, nešėsi kuprinę. Kolegija sprendžia, kad bet kuris sveikas ir gyvenimišką patirtį turintis žmogus neabejotinai suvoktų, kad nukentėjusioji nėra pilnametė. Duomenų, kad nuteistasis turi kažkokių tai intelekto sutrikimų, byloje nėra, todėl jo pozicija, kad nežinojo, jog A. K. yra nepilnametė, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. M. suvokė, jog lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamete. Minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nuteistojo M. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir nuteistas jis už šį nusikaltimą pagrįstai. Todėl M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nukentėjusiosios M. B. ir jos atstovės

7.3. Nukentėjusioji M. B. ir jos atstovė advokatė Eligija Norkienė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-07 nuosprendį dalyje, kurioje M. M. buvo išteisintas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, ir pripažinus kaltu pagal minėtus straipsnius, skirti bausmę. Skunduose nurodoma, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas ir psichologinis, ir fizinis smurtas. Skunduose taip pat prašoma apklausti liudytojus A. V. ir R. J., kuriems nukentėjusioji buvo pasiguodusi apie M. M. nusikalstamas veikas.

7.4. Apeliacinės instancijos teismui, į teismo posėdį iškvietus skunduose minėtą liudytoją A. V., bei atlikus įrodymų tyrimą, nepavyko pašalinti abejonių, kad M. M. prieš M. B. valią ją žagino ir seksualiai prievartavo. Kaip žinia, M. M. viso proceso metu neigė žaginęs ir seksualiai prievartavęs M. B.. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kurį laiką buvo pora, susitikinėdavo ir turėdavo lytinių santykių. Išsiskyrę jie ir toliau palaikydavo ryšius ir turėdavo lytinius santykius už pinigus. Nukentėjusiosios žodžiais tariant, prievartiniai lytiniai santykiai buvo po išsiskyrimo ir tarpuose tarp prievartinių seksualinių santykių, būdavo neprievartinių seksualinių santykių, tačiau kurie iš jų prievartiniai ir kurie neprievartiniai nukentėjusioji nenurodė, ji taip pat nenurodė nei kur jos atžvilgiu M. M. atliko prievartinius seksualinius santykius, nei kada. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad išprievartavimas galėjo būti praėjus 1 – 2 mėnesiams po susipažinimo, po ko santykiai tęsėsi dar kelis metus, per kuriuos porą mėnesių draugavo gražiai, o paskui metus ar daugiau vyko nesutarimai (6 t., b.l. 86-87). Nukentėjusioji neneigė, kad prašė iš M. M. pinigų (100 Eur), o M. M. nesumokėjus grasino kreiptis į policiją pareiškimu dėl išžaginimo. Tai patvirtino byloje esančios SMS žinutės, kurios nuskaitytos nuo M. M. telefono. Iš susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp M. M. ir M. B. matyti, kad M. M. neigė išžaginęs M. B.. Jai pareikalavus pinigų, pats pagrasino pranešti policijai dėl šmeižto, pinigų reketo, šantažo (4 t., b.l. 63). Kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltinimas M. M. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios abstrakčiais, nenuosekliais parodymais, kurių objektyviai nepatvirtina jokie bylos įrodymai. M. M. pripažino, kad liko M. B. skolingas už seksualines paslaugas apie 100 eurų, už ką M. B. galėjo užpykti ir jam kerštauti. Būtent tokį vidinį įsitikinimą byloje surinkti įrodymai suformavo ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad prievarta pasireikšdavo psichologiniu smurtu, nes atsisakymo susitikti atveju M. M. grasindavo paviešinti apsinuoginusios nukentėjusiosios nuotraukas, o susitikus naudodavo fizinį smurtą valiai palaužti - smūgiuodavo į pilvą, rankas, iš priekinės keleivio sėdynės pertempdavo į galinę ir, nuplėšęs rūbus, santykiaudavo. Tačiau šių aplinkybių apie naudotą bet kokią prievartą nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. M. M. neigė turėjęs kokias nors apnuogintos M. B. nuotraukas, tokių nuotraukų nerasta apžiūrint jo telefoną. Nuotraukos nebuvo minimos ir susirašinėjime tarp M. B. ir M. M., nerasta grasinimų jas paviešinti. Dėl sumušimų M. B. į medikus nesikreipė, liudytojų, patvirtinančių, kad matė smurto žymes ant jos kūno, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo iškviestas ir apklaustas nukentėjusiosios ir jos atstovės skunduose paminėtas liudytojas A. V. teismo abejonių dėl M. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus taip pat neišsklaidė. A. V. kolegijai perpasakojo nukentėjusiosios jam papasakotas aplinkybes, kad labai senai kažkoks taksistas kažkur nusivežė M. B. ir ją išprievartavo ant galinės sėdynės. Suprato, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Smurto žymių ant nukentėjusiosios kūno nematė, apie M. M. grasinimą paviešinti apsinuoginusios nukentėjusiosios nuotrauką taip pat nieko nežino (6 t., b.l. 86). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurių visuma leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl M. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

7.5. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai M. M. veiksmus nepilnametės A. K. atžvilgiu kvalifikavo pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį ir išteisino iš kaltinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo M. M., nukentėjusiosios M. B. ir jos atstovės advokatės Eligijos Norkienės apeliaciniai skundai atmetami. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išteisinimo pagrindu. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad minėtos veikos iš viso nebuvo padarytos. Todėl išteisinimo pagrindas keičiamas, tuo pačiu keičiamas sprendimas dėl civilinio ieškinio.

7.6. Priklausomai nuo išteisinimo pagrindo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškinys gali būti atmetamas arba paliekamas nenagrinėtu. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios M. B. civilinis ieškinys buvo atmestas, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus išteisinimo pagrindą ir nustačius, kad nėra M. M. veiksmuose BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M., nukentėjusiosios M. B. ir jos atstovės advokatės Eligijos Norkienės apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl išteisinimo pagrindo bei su juo susijusiu civilinio ieškinio klausimu ir šią dalį išdėstyti taip:

M. M. išteisinti iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios M. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.