Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi L. V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kazachstano Respublikos pilietės, turinčios nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenančios (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, ištekėjusios, Kazachstano Respublikoje turinčios dukrelę, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. (L. V.) 2015 m. spalio 10 d., 18.55 val., Vilniuje, Švitrigailos – Naugarduko gatvėse vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/val. greitį – važiavo 79 km/val. greičiu, be to, automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.

Taip pat L. V. (L. V.) 2015 m. spalio 17 d., 2.41 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje (tie M.K. Čiurlionio viaduku) vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/val. greitį – važiavo 81 km/val. greičiu, be to, automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. V. (L. V.) pripažino, kad 2015 m. spalio 17 d., Geležinio Vilko gatvėje vairuodama automobilį BMW, viršijo greitį, tačiau nesutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu 2015 m. spalio 10 d. pažeidimu. Paaiškino, jog automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, taip pat tai, jog 2015 m. spalio 10 d., 18.55 val. ir 2015 m. spalio 17 d., 2.41 val. šį automobilį vairavo būtent ji. 2015 m. spalio 10 d., 18.55 val. jai vairuojant automobilį, sankryžoje pro dešinę pusę, autobusų juostą, ją lenkė kitas automobilis. Mano, kad greičio matuoklis turėjo užfiksuoti kito automobilio greitį, tačiau suveikdamas vėliau per klaidą užfiksavo jos. Nemano, kad viršijo greitį. Kitas automobilis važiavo pirma juosta, po to grįžo į antrą juostą, kuria važiavo ji, ir nuvažiavo tiesiai. Automobilio valstybinių numerių nespėjo įsidėmėti, nes viskas įvyko labai greitai. Negali pasakyti, kokiu atstumu jos automobilis buvo nuo greičio matuoklio. Paaiškino, kad Lietuvoje nuolat gyvena 7 metus, kartais išvyksta, turi Kazachstano Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, dėl jo niekada nekilo problemų. Kai registravo automobilį, galvojo, kad galioja Kazachstano Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, jos niekas neinformavo apie tai, jog reikia pasikeisti į lietuvišką.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas UAB „Viltechna“ aptarnavimo vadovas Giedrius Simutis nurodė, kad greičio matuoklis yra visada įjungtas, neatsižvelgiant į oro sąlygas. Techniškai yra neįmanoma, kad matuoklis užfiksuotų šalia važiuojančio automobilio greitį ir jį nufotografuotų. Paaiškino, jog kelio dangoje yra du davikliai: kai automobilis kerta vieną daviklį, yra fiksuojamas nuvažiavimo greitis iki kito daviklio, ir jeigu greitis atkarpoje tarp šių daviklių yra didesnis negu leistina, automobilis yra fotografuojamas. Atstumas tarp daviklių yra apie 1,5 metro, pagal kurį yra nustatomas vidutinis šios atkarpos greitis. Greičio matuoklis nufotografuoja būtent tą automobilį, kuris viršija greitį, kadangi matuoklis fotografuoja akimirksniu, kiekvienoje eismo juostoje yra įrengti atskiri davikliai, kurie atskirai fiksuoja tos juostos, kuria važiuoja automobilis, duomenis. Nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo užfiksuotas antroje juostoje, kuria važiavo būtent nufotografuotas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų, o pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą.

Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei L. V. (L. V.) kaltę, padarius ATPK 124 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai: L. V. (L. V.) 2016 m. vasario 19 d. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. spalio 10 d. ir 2015 m. spalio 17 d. automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji; Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-40607006-15 duomenys, kuriuose nurodyta, jog Vilniuje, Švitrigailos – Naugarduko gatvėse, automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/val. (po paklaidos 79 km/val.) greičiu, nors šioje kelio atkarpoje leistinas greitis – 50 km/val.; Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-41140605-15 duomenys, kuriuose nurodyta, jog Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje (tie M.K. Čiurlionio viaduku), automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 83 km/val. (po paklaidos 81 km/val.) greičiu, nors šioje kelio atkarpoje leistinas greitis – 50 km/val.; L. V. (L. V.) prisipažinimas teismo posėdžio metu dėl 2015 m. spalio 17 d. pažeidimo; specialisto G. S. paaiškinimas teismo posėdžio metu, paneigiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją dėl 2015 m. spalio 10 d. įvykio, pagal kurį techniškai neįmanoma situacija, kuomet stacionarus greičio matuoklis užfiksuotų ne viršijusį greitį, bet kitą automobilį, tarp jo ir automobilį, lenkusį užfiksuotą automobilį, nes kiekvienoje eismo juostoje yra įrengti atskiri davikliai, kurie pagal duomenis atskirai fiksuoja skirtingose eismo juostose padarytus pažeidimus.

Sprendžiant dėl to, ar L. V. (L. V.) turėjo Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę vairuoti transporto priemones, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis; Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus; 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas; šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta; be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai L. V. (L. V.) vairuotojo pažymėjimas XS Nr. 020496 buvo išduotas 2008 m. liepos 15 d. Kazachstano Respublikoje ir galioja iki 2018 m. liepos 15 d. Minėta, jog 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. (L. V.) 2015 m. kovo 20 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojantis iki 2020 m. kovo 20 d., taigi L. V. (L. V.) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl išduotas Kazachstano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja (SEAKĮ 13 str. 5 d.; CK 2.12 str. 1-2 d.; Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 2 p.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog L. V. (L. V.) įvykių metu, t. y. 2015 m. spalio 10 d., 18.55 val. 29 km/val. viršijo leistiną greitį, 2015 m. spalio 17 d., 2.41 val. 31 km/val. viršijo leistiną greitį, bei vairavusi automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei leidžia spręsti, kad L. V. (L. V.) savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat 128 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (vienas pažeidimas padarytas vakare, kitas – naktį, t. y. tamsiu paros metu), į tai, kad nustatyta L. V. (L. V.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sutinka su 2015 m. spalio 17 d. padarytu pažeidimu ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – dirba, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padariusi neblaivi, administracine tvarka nebausta, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti L. V. (L. V.) už pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat 128 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minimalias baudas. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti L. V. (L. V.) kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti L. V. (L. V.) kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą.

Pripažinti L. V. (L. V.) kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. V. (L. V.) paskirti galutinę 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerius ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.