Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarimo R. O. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutarimu R. O. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017 m. spalio 8 d., 22.55 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės etilo alkoholio.Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R. O. atžvilgiu buvo nutraukta. Teismas konstatavo, kad remiantis vien alkotesterio duomenimis tvirtinti, kad R. O. vairavo neblaivus (0,43 promilės alkoholio) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir LSMUL Kauno klinikose atlikus pakartotinį R. O. neblaivumo patikrinimą surašyta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutarimą.Skunde nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, neatsižvelgė į R. O. kaltę įrodančius administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus. Nėra nustatyta aplinkybių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. O. neblaivumas buvo nustatytas 2017 m. spalio 8 d., 22.55 val., o kraujas gydymo įstaigoje paimtas 2017 m. spalio 9 d., 00.05 val., t. y. po 1 val. 10 min. Atlikus tyrimą R. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismas neteisingai nusprendė neskirti teismo psichiatrijos ekspertizės nurodydamas, kad aplinkybes paaiškino teismo medicinos ekspertas. Tačiau teismo ekspertas teigė, kad pasakojime kažkas nesutampa, tiek „išsivėdinti“ negalėjo, nebent prietaisas buvo be apsaugos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesiekė pašalinti kilusių prieštaravimų, neišnaudojo galimybės skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Skunde taip pat nurodo, kad šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo procedūros pažeidimų, taigi nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys yra neteisingi. Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. Nors ir nežymiai, tačiau įvertinus paklaidą pažeidėjo neblaivumas viršijo įstatymo nustatytą leistiną 0,4 promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Taip pat pažymi, kad R. O. yra sistemingas KET reikalavimų pažeidėjas, jo daromi nusižengimai sunkėja. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. O. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo R. O. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad R. O. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, būtinas šio nusižengimo sudėties požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-4/2014). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 8 d., 22.55 val. pareigūnai, patikrinę automobilį vairavusio R. O. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423, nustatė 0,43 promilės girtumą, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10418/2017(01) nurodoma, kad R. O. kraujyje, paimtame 2017 m. spalio 9 d., 00.05 val. (t. y. praėjus 1 val. 10 min. po tikrinimo alkotesteriu) etilo alkoholio nerasta. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar tai, kad po 1 val. 10 min. R. O. kraujyje alkoholio nebuvo rasta, kelia pagrįstų abejonių alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423 nustatytais rezultatais dėl R. O. neblaivumo laipsnio transporto priemonės vairavimo metu. Atsižvelgiant į teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laikotarpį iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad paprastai suaugusio žmogaus etanolio koncentracijos kraujyje mažėjimo greitis varijuoja tarp 0,1 ir 0,25 promilės per valandą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017). Vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju, net ir praėjus 1 valandai 10 minučių, iš R. O. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, todėl aplinkybė, jog praėjus tokiam laikotarpiui užfiksuotas asmens neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,43 promilės iki visiško blaivumo, kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Tai, kad kažkuris iš dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba literatūroje pateikiamos konstantos, konstatavo ir teismo medicinos ekspertas Juozas Vėlavičius. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad R. O. vairavo neblaivus (0,43 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10418/2017(01), kurioje konstatuota, kad R. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog R. O. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl R. O. neblaivumo, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. O. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog R. O. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neišnaudojo galimybės pašalinti kilusias abejones ir nepagrįstai neskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi aplinkybes paaiškino teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas. Tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-42-507/2016). Be to, teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimas šiuo atveju ne tik prieštarautų proceso greitumo ir ekonomiškumo principams, bet ir netikslingas, kadangi prie teismo psichiatrijos ekspertizės uždavinių (nurodytų Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-616 5 punkte) šiuo metu nėra priskirta uždavinio teikti teismui išvadą dėl asmens medicinos apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti.Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarimas paliekamas galioti, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.