- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-9-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- K. J.-M.
- Ieškovas
- UAB „Indra“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Renata Kasimovienė Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.5.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 2 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės K. J.-M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Indra“ ieškinį atsakovei K. J.-M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Indra“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės K. J.-M. 7 470 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-04 transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios atsakovei, valdytojas D. R. padarė administracinės teisės pažeidimą, kurio pagrindu minėta transporto priemonė pagal Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Indra“ bendradarbiavimo sutartį, buvo priverstinai nuvežta saugojimui į ieškovo saugojimo aikštelę. Už automobilio saugojimą nuo 2008-02-04 (iš viso 456 dienas) susidarė 7 470 Lt įsiskolinimas. Kadangi transporto priemonė Honda Civic nuosavybės teise priklauso atsakovei, jai, sutinkamai su teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, kyla prievolė atsiskaityti su ieškovu už suteiktas keleivinio automobilio saugojimo paslaugas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-05-29 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-03-22 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-29 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-29 preliminarus teismo sprendimas buvo priimtas ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu – informacija apie transporto priemonės savininką bei KET pažeidėją, patvirtinanti, kad automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei, 2008-02-04 KET taisykles pažeidė D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymas Nr. 5-V-200 bei 2008-01-30 Bendradarbiavimo sutartys Nr. 20-3-339, Nr. 20-16-63 patvirtina, kad ieškovas teikė priverstinio transporto priemonių nuvežimo į saugojimo aikštelę saugojimo paslaugas, kurių pagrindu buvo saugomas ir atsakovei priklausantis automobilis ieškovo UAB „Indra“ automobilių saugojimo aikštelėje, skolos paskaičiavimo pažyma, įsakymai dėl įkainių taikymo, 2008-02-04 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Ieškovo paskaičiavimu už transporto priemonės saugojimą 456 dienas atsakovė liko skolinga 7 470 Lt sumą. Atsakovės prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, kad automobilis 2008-02-04 nepriklausė atsakovei, todėl ši neturi pareigos atlyginti automobilio saugojimo išlaidų, teismas atmetė kaip neįrodytas. Motyvavo, kad VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog nuo 2001-03-30 minėto automobilio savininkė yra atsakovė. Taigi atsakovė ir toliau buvo jo teisėta valdytoja, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir saugomi interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovės automobiliu buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas - transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones bei transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustu šiuo draudimu. Taigi atsakovės automobiliu buvo padarytas viešosios teisės pažeidimas, tuo tarpu atsakovė, nesirūpindama jai priklausančiu automobiliu, padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su jos automobilio saugojimu. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantuotų jo išsaugojimo. Tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovės automobilį ieškovui, o šis atliko veiksmus - automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą - kito asmens reikalų tvarkymą. Ieškovas automobilį išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovės interesus. Teismas sprendė, kad ieškovo išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovės interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Kitoks tuo metu galiojusio įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių ir būtent taip praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Teismas taip pat atmetė atsakovės atstovo argumentus ir dėl įkainių dydžio. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovei automobilio saugojimo paslaugos buvo teikiamos ne sutartinio pobūdžio, nežinant saugojimo termino, todėl atsakovės argumentai dėl mažesnių sutartinių įkainių šiuo atveju nesusiję su ieškovo konkrečiai pareikšto reikalavimo pagrindu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pretenzija atsakovei buvo išsiųsta 2008-09-08, tačiau iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos atsakovė taip ir neatsiėmė automobilio. Pripažinus, kad ieškovo piniginis reikalavimas yra pagrįstas, ieškovo prašymu yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovo naudai procesines palūkanas (CK 6.37 str.), todėl iš atsakovės preliminariu sprendimu pagrįstai buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str.). Teismas, remdamasis pateiktais dokumentais bei vadovaudamasis CPK 430 str. 6 d. 1 p., sprendė, kad yra pagrindas preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė K. J.-M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-29 preliminarų sprendimą ir 2010-03-22 galutinį sprendimą. Priimti byloje naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad ieškovas negrindė savo ieškinio CK 6.229 str. pagrindu, nebuvo nurodęs, kad jis tvarkė atsakovės reikalus ir veikė jos naudai. Ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas bendradarbiauja su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu pagal bendradarbiavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad transporto priemonių saugojimo išlaidas atlygina transporto priemonės saugotojas arba valdytojas, o saugojimo kainą nustato ieškovas. Ieškovas taip pat rėmėsi CK 4.37 str., LRV nutarimu Nr. 1426, policijos departamento generalinio komisaro įsakymais Nr. 15, 5-V-200. Atsakovė nuolat pabrėžė, kad automobiliu Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) ji nedisponavimo, perleido jį N. K. Byloje nėra ginčo, kad administracinį teisės pažeidimą naudodamasis šiuo automobiliu padarė tretysis asmuo D. R. Būtent šis asmuo sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilis iš įvykio vietos buvo nuvežtas į ieškovo saugojimo aikštelę. Teismas nepasisakė dėl D. R. atsakomybės ir nepagrįstai perkėlė ją atsakovei. Tokiu būdu teismas nepagrįstai pripažino, kad už eismo įvykio pasekmes yra atsakinga atsakovė, o ne eismo įvykį sukėlęs automobilio valdytojas D. R. Tarp atsakovės veiksmų ir sukelto eismo įvykio bei jo pasekmių nėra priežastinio ryšio. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo veiksmai buvo naudingi atsakovei, atitiko jos interesus. Atsakovė patvirtino, kad automobilis nepriklauso jai nuosavybės teise, jai ši transporto priemonė yra nereikalinga, ji neturi jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl šio turto. Atsakovė neturi intereso atgauti šį automobilį, juo labiau neturi intereso sumokėti už automobilio saugojimą gerokai didesnę pinigų sumą, nei šis automobilis vertas. Apie nuosavybės teisių perleidimą (taigi ir apie atsakovės intereso saugoti bei atgauti šį automobilį nebuvimą) atsakovė raštu informavo ieškovą atsakydama į jo pretenziją. CK 6.230 str. 3 d. nustato, kad veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims. Ieškovas žinojo, kad atsakovė automobilio saugojimui, už kurį reikalaujama apmokėti, nepritaria. Atsakovė nėra nei trečiojo asmens D. R. darbdavys, nei įstatyminė atstovė, nei globėja, nei kitaip susijusi su šiuo asmeniu, todėl neatsako už šio asmens veiksmus ir jais sukeltas pasekmes. Teismas nėra sprendime nurodęs kokio nors teisės akto, kuris nustatytų automobilio savininko atsakomybę už eismo įvykį ir jo pasekmes. 2008-02-04 galiojusios redakcijos (duomenys neskelbtini) str. 7 d. įtvirtinta, kad šioje teisės normoje numatytais atvejais policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybė šią tvarką nustatė 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426. Priverstinio nuvežimo tvarka 2008-02-04 detalizuota Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15. Visi šie teisės aktai numato policijos pareigūnų teisę priverstinai nuvežti transporto priemones. Policijos pareigūnai turi teisę pasitelkti šiam tikslui kitus asmenis (šiuo atveju - ieškovą). Tačiau susitarimai tarp policijos įstaigos ir ieškovo nesukuria atsakovei jokių teisių ir pareigų, nes atsakovė nėra šių susitarimų šalis. Ieškovas teikia savo paslaugas policijos įstaigai, padėdamas jai realizuoti (duomenys neskelbtini) str. 7 d. įtvirtintą teisę. Tačiau apmokėjimas už šias paslaugas nepagrįstai perkeltas su šia sutartimi nesusijusiai atsakovei. Ieškovas, siekdamas apmokėjimo už savo suteiktas paslaugas, gali pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą policijos įstaigai, kuri yra sutarties šalis. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus apie tai, kad ieškovo nustatyti automobilio saugojimo įkainiai yra aiškiai per dideli, neteisingi ir nesąžiningi. Ieškovas automobilio saugojimo įkainį (15 Lt, o nuo 2008-12-15 - 20 Lt už parą) nustatė vienašališkai, nederinęs šios kainos su atsakove, negavęs jos prašymo ar sutikimo dėl transporto priemonės saugojimo. Ieškovas nėra pagrindęs tokios sumos, ir nėra nurodęs kaip ši suma atitinka jo realiais išlaidas, kokie teisės aktai suteikia saugotojui teisę pačiam nustatyti saugojimo kainą. Atsakovė pateikė į teismą įrodymus apie tai, kad Kauno mieste automobilių saugojimo aikštelės sutinka sutartiniais pagrindais saugoti lengvuosius automobilius už apie 100 Lt per mėnesį. Tuo tarpu ieškovė nustatė 20 Lt įkainį už saugojimo dieną, kas sudaro 600 Lt per mėnesį, t.y. 6 kartus daugiau, nei kitos analogiškas paslaugas teikiančios įmonės. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad priverstinis automobilio saugojimas sukelia didesnes išlaidas, nei automobilio saugojimas sutartiniu pagrindu. Tokius neteisingus ir nesąžiningus įkainius nestačio ieškovo reikalavimų patenkinimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems kriterijams. Ieškovas bendradarbiauja su policijos įstaiga, jam yra prieinama informacija apie tai, kieno vardu yra registruota priverstinai nuvežta transporto priemonė. Tačiau ieškovas nuo 2008-02-04 iki 2008-09-16 delsė informuoti atsakovę apie tai, kad ieškovas saugo jos vardu registruotą transporto priemonę. Ieškovas, nustatydamas nesąžiningo dydžio įkainius ir delsdamas informuoti atsakovę apie saugomą automobilį, dirbtinai didino jo saugojimo išlaidas. Ieškovo reikalavimas vertintinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti (CK 6.237). Teisės aktai nenustato atsakovės pareigos įvykdyti tokio pobūdžio nesąžiningus reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Indra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2009-05-29 preliminarų sprendimą ir 2010-03-22 galutinį sprendimą nepakeistus, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nustatyta tvarka neįregistravo pasikeitusio transporto priemonės valdytojo, nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo, valdymo ar kito teisėto naudojimo perleidimo kitam asmeniui. Tokiais veiksmais apeliantė, kaip transporto priemonės savininkė pažeidė savininko pareigą, nustatytą CK 4.37 str. savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, t.y. pažeidė pareigą rūpintis savo turtu, taip pat savininko ir pardavėjo pareigas, nustatytas 6.317 str. 1 d., t.y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pirkėjas (apeliantės teigimu, N. K.) galėtų daiktą valdyti nuosavybės teise (CK 6.317 str. 4 d.). Apeliantei tinkamai neįforminus pirkimo-pardavimo ar kitokių teisių į ginčo automobilį perleidimo, ji buvo ginčo transporto priemonės savininkė administracinės teisės pažeidimo metu. Apeliantė ieškovą tik informavo, kad 2007-07-19 ji įgaliojo N. K. išregistruoti atsakovės vardu registruotą automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį parduoti. Tačiau pateiktas įgaliojimas jokiu būdu negali būti prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, kurį, be kita to, turi būti registruota VĮ „Regitra“. Be to, įgaliojimas buvo išduotas iki 2007-12-09, o administracinės teisės pažeidimas padarytas 2008-02-04, t.y. jau pasibaigus įgaliojimo galiojimui. 2009-10-23 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 pirmą kartą išaiškino šių subjektų (automobilio savininko, saugojimo aikštelės ir policijos įstaigos), dalyvaujančių situacijoje, kai į saugojimo aikštelę patenka įstatymo nustatyta tvarka priverstinai nuvežtos autotransporto priemonės, pareigų ir prievolių santykį. LAT konstatavo, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą - kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį atsakovo pareigą kompensuoti išlaidas, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 str.). Todėl apeliantės motyvai dėl jos, kaip automobilio savininkės pareigos atlyginti ieškovui už automobilio saugojimą nebuvimo, nepagrįsti. Apeliantės motyvai, kad automobilis jai nereikalingas, ir kad tai neatitiko apeliantės interesų, apeliantė neturi intereso atgauti automobilio, yra nepagrįsti. Kaip minėta, automobilis yra registruotinas daiktas - didesnio pavojingumo šaltinis. Ieškovas neturi teisės šio registruotino daikto savavališkai išmesti, panaudoti, utilizuoti. Visas teises ir pareigas, susijusias su daikto naudojimu, valdymu, disponavimu, privalo atlikti daikto savininkas. Policijos įstaiga savo kompetencijos ribose užtikrina viešąją tvarką, saugų eismą. (duomenys neskelbtini) str. 7 d. būtent yra nustatytos sąlygos, kuomet policija, turi teisę, vykdydama savo funkcijas, priverstinai nuvežti transporto priemones. Į Policijos funkcijas neįeina ir negali įeiti pareiga dar ir sandėliuoti, utilizuoti, apmokėti už saugiam eismui trukdančių ir priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą ar kitaip rūpintis transporto priemonėmis, kuriomis nesirūpina jų savininkai. Apeliantės motyvas dėl įkainių už saugojamą automobilį nepagrįsti. Ieškovas yra pateikęs į bylą įrodymus, apie ne apskritai automobilių saugojimo aikštelių įkainius (kokius yra pateikusi apeliantė), o būtent už specifinio saugojimo objekto – priverstinai nevežtų automobilių saugojimo įkainius. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad rinkoje yra susiklostę panašūs įkainiai už šią paslaugą. Apeliantė nepaaiškino, kodėl ieškovas turėtų taikyti mažesnius įkainius, jei rinkoje esantys įkainiai yra didesni. Teismas, teisingai įvertino tai, kad paslaugų įkainiai nebuvo per dideli, nes paslaugų teikimas buvo ne sutartinio pobūdžio, nežinant saugojimo termino. Teismas taip pat teisingai ir sąžiningai įvertino tą aplinkybę, kad apeliantė nesąžiningai, sužinojusi apie jai priklausančio automobilio buvimo vietą, nepagrįstai nesiskubino atsiimti automobilio, tuo nepagrįstai didindama ieškovo išlaidas. Tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, o nesąžiningų asmenų interesai neturėtų būti ginami. Automobilis yra saugojamas aikštelėje iki pat šios dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad teismas pagrįstai nedarė išvadų, ar yra atsakingas dėl turto – automobilio saugojimo tretysis asmuo D. R., kuris padarė administracinės teisės pažeidimą ir po jo automobilis buvo priverstinai nuvežtas į ieškovo valdomą automobilių saugojimo aikštelę. Ieškinys pareikštas transporto priemonės savininkei, todėl teismas nagrinėjo ieškinį tik pareikštu pagrindu, t.y. ar atsakinga už nuostolius, kuriuo turi ieškovas, saugodamas jos automobilį aikštelėje ir negaudamas už tai atlyginimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad už automobilio saugojimu atsiradusius nuostolius turi atlyginti ne eismo įvykį padaręs asmuo, o transporto priemonė savininkas, nes jis turi pareigą rūpinti savo turtu ir užtikrinti, kad jo turtas nesukeltų neigiamų pasekmių kitiems asmenims. Atsakovė nepagrįstai skunde teigia, kad ji nedisponavo automobiliu. Tai, kad ji nevaldė eismo įvykio metu ir po jo automobilio, nereiškia, kad ji neturėjo teisės pasinaudoti turto savininko teise disponuoti juo, t.y. parduoti, nuomoti, dovanoti ar panašiai. Tai, kad ieškovė buvo perleidusi įgaliojimu automobilį N. K., t.y. leido juo naudotis, tačiau neperleido jai savininkės į automobilį teisių, reiškia, kad pareiga rūpintis be priežiūros paliktu turtu liko turto savininkei. Tuo atveju, jei atsakovė buvo susitarusi su N. K., kas atlygins turto padarytus nuostolius tretiesiems asmenims, ji gali reikalauti iš N. K. šių nuostolių atlyginimo, tačiau prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju ieškovą, yra atsakinga turto, kuris įregistruotas jos vardu, savininkė. Tai, kad automobilis iki šiol saugomas pas ieškovą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesirūpina savo turtu, juo nesirūpino laikotarpyje nuo 2008-02-04 iki 2009-05-27, t.y. iki kol buvo pareikštas ieškinys teismui, todėl turi apmokėti už automobilio saugojimą.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl saugojimo kainos. Policijos įstaigos susitarimai dėl saugojimo kainos nesukuria atsakovei jokių teisių ir pareigų, pripažintina, kad ieškovas turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo negalėdamas išnuomoti saugojimo aikštelės vietos kitam asmeniui, atlyginimą. Nuostolių dydį turėtų įrodyti ieškovas. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad ieškovo negautą pelną sudaro kaina, kurią jis galėjo gauti priimdamas saugojimui automobilius tik vienai dienai, darytina išvada, kad pagrįstas ieškovo reikalavimas skaičiuojant kainą, kurią ieškovas galėjo gauti priimdamas automobilius saugojimui vienam mėnesiui. Atsakovei pateikus byloje įrodymus apie tai, kad Kauno mieste automobilių saugojimo aikštelės sutinka sutartiniais pagrindais saugoti lengvuosius automobilius už 100 Lt per mėnesį, darytina išvada, kad už saugojimą nuo automobilio pristatymo į aikštelę iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas pagrįstai priskaičiavo už 15 mėn. saugojimo 1500 Lt nuostolio.
Dalinai patenkinus skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos, kurias ji turėjo apmokėdama žyminį mokestį už apeliacinį skundą dalyje, kurioje ieškovo reikalavimai atmestini, t.y. 179,10 Lt. Sumažinus priteisiamą sumą, atitinkamai mažintina ir bylinėjimosi išlaidų suma, kurią turi atlyginti ieškovui atsakovė.
Patenkinus skundą, pašto išlaidas valstybei turi atlyginti ieškovas, nes iš esmės atsakovės skundas, t.y. didesnėje reikalavimų dalyje, buvo patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą pakeisti. Sumažinti priteistą 2009-05-29 teismo preliminariu sprendimu iš atsakovės K. J.-M. ieškovui UAB „Indra“ sumą iki 1500 Lt, bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 45 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Indra“ ieškovei K. J.-M. 179,10 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Indra“ 4,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.