- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-770-622/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei V. A., ieškovės atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, atsakovui V. A., apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą neįgaliai dukrai S. A., gim. „(duomenys neskelbtini)“ po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos gyvos galvos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl savo neįgalumo jų duktė S. negali pati dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Dukrą išlaiko ji viena, atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jo gaunamas atlyginimas sudaro apie 1 000 Lt per mėnesį. Dukters S. pajamos yra tokios pačios, todėl laikytina, kad jai nėra reikalingas išlaikymas. Be to, teisme nagrinėjamas jo kitos dukters ieškinys dėl išlaikymo iš jo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš V. A. 300 Lt dydžio išlaikymą dukrai S. A. mokant kas mėnesį nuo 2008-01-24 iki jos gyvos galvos. Priteisė iš V. A. V. A. 600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Į valstybės biudžetą iš V. A. priteisė 108 Lt žyminį mokestį ir 13 Lt pašto išlaidas. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad neįgaliam vaikui paramą teikia valstybė, dar nereiškia, jog taip yra panaikinama tėvų pareiga išlaikyti savo neįgalius vaikus. Atsakovas yra darbingas, gauna nuolatines pajamas (apie 1 100 Lt per mėnesį), kitų išlaikytinių neturi, todėl jis gali mokėti 300 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą (b.l. 60, 61).
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad duktė S., nors ir būdama neįgali, turi savarankiškas pajamas – valstybės skiriamas išmokas. Dukters pajamos yra tolygios jo gaunamoms pajamoms. Atsižvelgiant į tai, kad jis turi išlaikyti kitą savo dukrą M., jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei dukters S. V. A. pajamos yra tokios pačios kaip ir jo, taigi gaunasi, kad dukters S. pragyvenimui turi būti skiriama 1 600 Lt (1 000 Lt iš valstybės, po 300 Lt iš abiejų tėvų). Tėvams tokiu atveju liktų po 700 Lt. Ši situacija prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (b.l. 62). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nurodė, kad neatsisako padėti ir sutinka skirti dukrai pinigų vaistams (b.l. 74).
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra S. A., gim. „(duomenys neskelbtini)“, tėvai. S. A. yra neįgali, netekusi 85 procentų darbingumo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pripažino S. A. neveiksnia. 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas nustatė S. A. globą ir paskyrė jos mamą V. A. S. A. globėja ir jos viso turto administratore. V. A. Šilutės savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius moka 1 000 Lt per mėnesį, kuriuos sudaro 52 Lt išmoka vaikui, 632 Lt šalpos pensija neįgaliajam ir 316 Lt priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar turi atsakovas prisidėti prie S. A. išlaikymo, ir jei turi, tai kokia apimtimi.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas gali priteisti išlaikymą ir pagal vieno iš tėvų ieškinį. Išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės, tačiau tais atvejais, kai vaikas tapo nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam buvo nustatytas iki 18 metų, išlaikymo pareiga egzistuoja iki vaikas taps visiškai darbingas, arba iki vaiko gyvos galvos (CK 3. 194 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo atveju S. A. nedarbingumas buvo nustatytas iki jos pilnametystės, todėl esant įstatyme numatytoms sąlygoms ji turi teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl teisingam klausimo dėl vaiko išlaikymo dydžio išsprendimui turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, kad neįgaliam vaikui paramą teikia valstybė, savaime nereiškia, kad panaikinama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti konkretaus vaiko poreikius. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė V. A. teismui nurodė, kad S. A. per mėnesį reikia skirti 600-700 Lt, išlaikymą prašo priteisti, nes liga progresuoja ir vėliau gali prireikti didesnių išlaidų (b.l. 75). Įstatymas numato galimybę priteisti išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bylos nagrinėjimo metu, o ne į tai, kokie vaiko poreikiai bus ateityje. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Net ir atmetus iš ieškovei Šilutės savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus kiekvieną mėnesį mokamų lėšų 316 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, vaiko poreikiams lieka 684 Lt. Taigi valstybės skiriamų lėšų užtenka šiandieniams S. A. poreikiams. Tačiau atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bei į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakovas sutiko prisidėti prie savo neįgalios dukters išlaikymo, jam nustatytinas 150 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas iki S. A. gyvos galvos. Tokiu atveju mažintinas ir iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 82, 93, 96 straipsniai). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, jam iš dalies turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidų taikydamas ir aiškindamas materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimas turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš atsakovo V. A. jo dukrai S. A. priteisto išlaikymo dydį iki 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki S. A. gyvos galvos.
Sumažinti iš atsakovo V. A. ieškovei V. A. priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 300 Lt.
Sumažinti iš atsakovo V. A. į valstybės biudžetą priteisto žyminio mokesčio dydį iki 64 Lt.
Priteisti atsakovui V. A. 54 Lt žyminį mokestį iš ieškovės V. A.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.