- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- e2-11598-889/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09108-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30,75 Eur žalos atlyignimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu ( Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už kitoje Europos Sąjungos narėje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo teikiamos privalomojo sveikatos draudimo pagrindais. Teismas pažymi, kad pateiktos Vokietijos kompetentingos institucijos sąskaitos patvirtina faktą apie atsakovui J. A. suteiktas būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas Vokietijoje, kai pastarasis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo fakto metu (2015-09-30) privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje apdraustas nebuvo. Tokiu būdu, atsakovas neteisėtai pateikdamas Europos sveikatos draudimo kortelę, Valstybinėms ligonių kasoms padarė 30,75 Eur dydžio žalą.
Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad Valstybinės ligonių kasos tarptautiniu mokėjimo pavedimu su Vokietijos atsakingomis institucijomis atsiskaitė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendro pobūdžio taisyklė, kuri numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Akivaizdu, kad atsakovas šios pareigos nesilaikė, nes Europos sveikatos draudimo kortelę išdavusiai teritorinei ligonių kasai apie draustumo statuso pasikeitimą nepranešė ir neteisėtai kortele pasinaudodamas Vokietijoje gavo būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, atlyginęs kito padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo ir jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kadangi atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 30,75 Eur žalos atlyginimas.
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo J. A. 30,75 Eur žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš atsakovo J. A. 15 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.