Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2024 m. gruodžio 1 d. 09:20 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,14 prom.) miegamojo kambaryje, tyčia iš kojos vieną kartą spyrė šeimos nariui – tėvui V. V. į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam V. V. fizinį skausmą ir padarė dešinio skruosto sumušimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Nurodė, kad visą savaitę buvo viskas gerai, darė valgyti, bet buvo tokių kabliukų iš tėvo, ir iš jo pusės, jie negali kartu gyventi iš senų laikų yra daug nuoskaudų. Jis nuo ryto gėrinėjo alų, kalbėjosi su moterimi per telefoną, pradėjo tėvas reikšti pretenzijas, išsirutuliojo viskas, jis jam (E. V.) trenkė iš kumščio į lūpas, į šoną, pradėjo bėgti kraujas. Nuėjo paklausti ar didžiuojasi taip padaręs, pasakė taip, norėjo ne į veidą pataikyti, į ranką kokią, bet taip išėjo. Buvo nustatytas 1,14 promilių sutinka su tuo, veiksmas vyko miegamajame, koja įspyrė, ne kokia reakcija buvo tėvo, jautė skausmą tėvas, suprato ir iš vaizdo, ir iš žmogaus reakcijos, pataikė į dešinės pusės skruostą. Labai blogai vertina savo elgesį, galėjo viskas baigtis žodiniu konfliktu, kad nedaeitų iki tokio lygio. 2018 m. buvo byla, vienas su kitu negali gyventi kartu. Su tėvu susitaikė, vienas kito atsiprašė, toliau ketina gyventi atskirai. Ketina gyventi atskirai, įsidarbinti, nenusikalsti. Kažkiek įtakos pridėjo alkoholis, bet ne visiškai. Buvo (duomenys neskelbtini), ieškos panašaus darbo. Tėvas atleido. Prašo kuo švelnesnės bausmės, nuoširdžiai gailisi. Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini), praras darbą, negalės užsidirbti pinigų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad jis gyvena kartu su sūnumi E. V. adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra senjoras, jam yra (duomenys neskelbtini) metai. 2024 m. gruodžio 1 d. buvo savo namuose, sūnus E. V. taip pat. Sūnus vartojo alkoholį, gėrė alų, jis buvo blaivus, kartu su juo negėrė. Sūnui pradėjo priekaištauti, kad nustotų gerti, prašė vietoj to nupirkti mirusiai žmonai gėlių ant kapų. Abu buvo virtuvėje. Tarp jų su sūnumi įvyko žodinis konfliktas, jis susinervino ir priėjęs prie sūnaus vieną ar du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą. Gali būti, kad pataikė į lūpas ir kairį skruostą. Jis iškarto nuėjo į savo kambarį-miegamąjį, kad daugiau nekonfliktuoti su sūnumi sakė, kad skambins į policiją. Jis atsisėdo ant lovos ir tuo tarpu vėl atėjo jo sūnus. Sūnus E. jam pasakė, kad ,,žiūrėk ką tu jam padarei" ir po šių žodžių jam iš kojos, kurios nepasakys, spyrė į veidą , dešinę pusę, kur po smūgio jam buvo sumuštas dešinės pusės skruostas, atsirado kraujosruva. Spyrė vieną kartą. Dar ir dabar skauda dešinę veido pusę, kuri ištinusi, atsiradusios dvi kraujosruvos. Skausmą vertina 7 balais. Iškart paskambino į policiją, norėdamas pranešti, kad jį sūnus sumušė, tačiau sūnus iš jo atėmė telefoną ir girdėjo 112 jo šauksmą tik spėjo paklausti kokiu adresu gyvena ir baigėsi pokalbis. Atvykus policijai paaiškino kaip viskas buvo, jį medikai apžiūrėjo, pas teismo medicinos ekspertą nevyks, nes nereikia, pas šeimos gydytoją nesikreips. Sūnus jam sukėlė fizinė skausmą, bei jis jam taip pat sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje neteiks, jis sūnui atleidžia, jam pretenzijų neturi, nori su juo taikytis. Sūnus prieš jį pakėlė ranką pirmą kartą. Nori, kad sūnus E. V. gyventų atskirai nuo jo, bei gydytis nuo alkoholio. Į teismo posėdį atvyks (b. l. 50-53).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 1 d., dirbant tarnybiniu automobiliu VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju E. S., 09:31 val. iš Šiaulių OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad „Namuose esantis sūnus triukšmauja, pokalbio metu puolė pranešėją, girdėjosi grumtynių garsai. Daugiau informacijos nesuteikė.“ Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko blaivus pranešėjas V. V. gim. (duomenys neskelbtini) m., ant pranešėjo V. V. veido, dešiniojo skruosto ties nosies sienele matėsi nubėgęs kraujas. V. V. paaiškino, kad žodinis konfliktas prasidėjo apie 09:00 val., virtuvės kambaryje, kuomet V. V. pradėjo priekaištauti neblaiviam (1.14 prom.) sūnui E. V. gim. (duomenys neskelbtini) dėl jo girtavimo, dėl mirusios žmonos ir finansinių dalykų, ko pasėkoje V. V. ne daugiau dviejų kartų sudavė savo sūnui E. V. į veido sritį, apatinę lūpą ir nuėjo į savo miegamojo kambarį, kad išvengtų didesnio konflikto. V. V. tokiais savo veiksmais E. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Dėl tokių veiksmų sūnaus atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Po konflikto V. V. nuėjo į savo miegamąjį kambarį ir atsisėdo ant lovos. Po kurio laiko atėjo sūnus E. V. ir toliau žodžiu konfliktavo. Žodinio konflikto metu sūnus E. V. miegamojo kambaryje, vieną kartą iš kojos, tiksliai nenurodė iš kurios, įspyrė savo tėvui V. V. į veidą. E. V. tokiais savo veiksmais V. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. V. V. pareiškimą rašyti atsisakė, apklaustas nebuvo dėl reagavimo į įvykius. Pašalinių asmenų mačiusių ir girdėjusių šį įvykį nėra. Įtariamasis E. V. sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) apskr. VPK areštinę. Įvykio vieta fotografuota nieko nepaimta. V. V. ir E. V. buvo apžiūrėti GMP medikų, į gydymo įstaigą nesivežė (b. l. 9-13).

2024 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas gyvenamojo daugiabučio namo butas ir jo kambariai. Apžiūros metu paimta nieko nebuvo (b. l. 14-16, 17-29).

2024 m. gruodžio 1 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusysis V. V., ant nukentėjusiojo veido, ant dešinės pusės skruosto, ties nosies sienele yra nubėgęs kraujas su įbrėžimu. Skruostas patinęs su kraujosruva. Daugiau ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų nestebima (b. l. 30-32, 33-36).

2024 m. gruodžio 2 d. greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad nuvykus GMP brigadai į iškvietimą išsiaiškinta, kad V. V. nukentėjo nuo sūnaus, sūnus spyrė koja į veidą. Sąmonės nebuvo praradęs. Skauda dešinio skruosto srityje, yra patinimas ir paviršinis nubrozdinimas. Nekraujuoja (b. l. 42-44).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltinamasis 2024 m. gruodžio 1 d. 09:20 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,14 prom.) miegamojo kambaryje, tyčia iš kojos vieną kartą spyrė šeimos nariui-tėvui V. V. į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam V. V. fizinį skausmą ir padarė dešinio skruosto sumušimą. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos ir asmens apžiūra.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra anksčiau teistas prieš tą patį asmenį (tėvą) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs (b. l. 88-94), baustas administracinių nusižengimų teisena (b. l. 95-100), dirbantis (b. l. 101-103). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė nutraukti bylą susitaikius, tačiau teismo vertinimu nėra pagrindų nutraukti bylą susitaikius, kadangi kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš tėvą, kaltinamojo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. V. nuo 2024 m. gruodžio 3 d. gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, yra draugiškas, mandagus bei nekeliantis jokių konfliktų asmuo. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad susitaikė su nukentėjusiuoju (nukentėjusysis jam atleido), yra darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir ieškosi panašaus pobūdžio darbo, kaltinamajam laisvės apribojimo terminas skirtinas 9 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, bausmė bus tinkamai individualizuota, atitiks kaltinamojo asmenybę.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – tėvą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 09.50 val. iki 2024 m. gruodžio 2 d. 13.50 val. (b. l. 61-62, 63-65) – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-87), įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2025 m. vasario 25 d. (b. l. 79-81), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal 2024 m. gruodžio 9 d. tyrėjos prašymą buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (b. l. 108-109). 2024 m. gruodžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 83,33 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teismą yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 09.50 val. iki 2024 m. gruodžio 2 d. 13.50 val. – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginti keturioms laisvės apribojimo dienoms, laikyti, kad kaltinamasis atliko keturių dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.