Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad M. Z. užaugo tame pačiame kieme. Kaltinamasis buvo vyresnis, maždaug nuo 7 klasės ėmė reikalauti iš jo pinigų. Iš pradžių sumos buvo nedidelės – nuo 2 iki 5 litų, tačiau su laiku jos augo – ėmė siekti nuo 50 iki 100 Lt. M. Z. jį nuolat mušė arba grasino mušti, grasino susidoroti su juo ir jo artimaisiais, todėl bijodamas kaltinamojo jis jam duodavo reikalaujamas pinigų sumas. Iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio jis per kelis kartus įvairiomis sumomis kaltinamajam perdavė 600 Lt. 2005 m. rugpjūčio mėnesį M. Z. pareikalavo iš jo 1200 Lt, nors jis nebuvo kaltinamajam skolingas. Neturėdamas tokių pinigų, nežinodamas iš kur jų paimti ir bijodamas M. Z. susidorojimo, jis susirgo depresija, bandė nusižudyti, pateko į Kauno psichiatrinę ligoninę. Grįžęs iš ligoninės iš motinos sužinojo, kad ji pati pinigus perdavė M. Z., prieš tai jų pasiskolinusi iš N. K.. Mama dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Bet jis, bijodamas M. Z. galimo susidorojimo, policijoje melagingai patvirtino esąs skolingas šią sumą M. Z. ir byla buvo nutraukta. 2005 m. rugsėjo mėnesį M. Z. Kėdainiuose, darželio „Puriena“ teritorijoje iš jo pareikalavo dar 600 Lt kaip delspinigių už tai, kad jis neva tai pavėlavo sumokėti 1200 Lt. Už vėlavimą ir slapstimąsi tą patį vakarą jį M. Z. stipriai sumušė. Į gydytojus nesikreipė, nes tai jis būtų turėjęs daryti praktiškai kiekvieną dieną. Ėmė slapstytis nuo kaltinamojo pas tėvą kaime. 2006 m. pradžioje susipažino su J. P., apsigyveno Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini). Čia jį 2006 m. gegužės mėnesį per langą pamatė M. Z., pareikalavo išeiti pasikalbėti. Kieme M. Z. pareikalavo iš jo 2800 Lt, sakė, jog tai „užaugę“ delspinigiai. Kaltinamasis pasakė, kad šiuos pinigus jis galės atiduoti po truputį arba atidirbti, kontaktams palaikyti davė mobilaus ryšio telefoną „Motorola“. Skambino ar SMS žinutes rašė kiekvieną dieną po kelis kartus, ėmė jį vežiotis pas savo draugus, siuntinėjo atlikti įvairius darbus. 2006 m. vasaros viduryje M. Z. surado jam darbą pas savo pažįstamą vardu Ž. – jis su brigadoje su kitais žmonėmis klojo trinkeles Jonavos rajone Šveicarijos kaime. Dirbo apie 1,5 mėnesio, už dieną jam turėjo būti sumokėti 25 Lt, tačiau uždarbio jis negavo – Ž. jo uždirbtus pinigus atiduodavo M. Z.. Sulaukęs pilnametystės M. Z. iniciatyva jis buvo įdarbintas AB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis aiškino, kad tokiu būdu turėdamas legalų darbą ir atlyginimą, jis galės imti prekes išperkamosios nuomos būdu. Pirmus mėnesius visą uždirbtą ir jam grynais išmokėtą atlyginimą iš karto atiduodavo kaltinamajam. Po to jam buvo išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelė „V. E.“, tačiau ją ir kortelės PIN kodą taip pat jis buvo priverstas atiduoti M. Z.. Šis prigrasino, kad jis nebandytų kortelės užblokuoti. Po to M. Z. jam liepė savo vardu sudaryti lizingo sutartis ir įsigyti mobilaus ryšio telefonus. Kėdainiuose surado du prekybos salonus, kur mobilaus ryšio telefonui įsigyti nebuvo reikalingas 3 mėnesių darbo stažas. Taip jis savo vardu sudarė dvi sutartis ir įsigijo du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, kuriuos iš karto atidavė M. Z.. Pradiniam įnašui sumokėti M. Z. davė jam po 30 Lt. Lygiai taip pat du mobilaus ryšio telefonus įgijo ir jo draugė J. P., kuriuos taip pat iš karto pasiėmė kaltinamasis. Visus keturis telefonus M. Z. pardavė. Už kiekvieną iš telefonų kiekvieną mėnesį pagal sutartį reikėjo mokėti po 20 – 30 Lt, bet jis su J. P. nemokėjo. Po kurio laiko M. Z. vėl pareikalavo 3500 Lt, o šiai „skolai“ padengti liepė J. P. vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį dėl buitinės technikos įsigijimo. „Televisatos“ salone Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), J. P. savo vardu sudarė reikalaujamą sutartį, pagal kurią išsimokėtinai buvo įsigyti šaldytuvas, skalbimo mašina ir kaitlentė. Kokius daiktus įgyti nurodė M. Z., kuris turėjo ir pirkėją – savo pažįstamą, pravarde „S.“. „S.“ kaltinamajam davė 350 Lt pradiniam įnašui, jam buvo nuvežti ir visi iš parduotuvės paimti daiktai. M. Z. po to pasakė, kad iš 3500 Lt „skolos“ minusuos kažkokią tai sumą, konkrečiai jos neįvardino. Po kurio laiko M. Z. vėl pareikalavo pinigų – jam pasakęs, kad yra dar skolingas 1500 Lt, liepė J. P. išperkamosios nuomos būdu įsigyti baldų, arba jam nurodė pinigų pasiskolinti iš motinos sesers. Supratęs, kad M. Z. reikalavimai nesibaigs, jis kreipėsi į policiją. Prašo priteisti 1600 Lt turtinei žalai atlyginti: 1000 Lt, kuriuos jis uždirbo klodamas trinkeles Šveicarijos kaime ir 600 Lt perduotų grynais M. Z., bei 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje A. B. patvirtino esminius savo parodymus ir parodė vietas, kur jis buvo M. Z. mušamas, kur iš kaltinamasis reikalavo pinigų, kur jis klojo trinkeles Jonavos rajone Šveicarijos kaime (1 t., 31 – 35 b.l.).

N. V. B. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos metu pas ją į butą atėjo M. Z. ir dar vienas vaikinas, kuris ant galvos buvo užsimovęs juodą kojinę. M. Z. pasiteiravo sūnaus. Atsakius, kad sūnus ligoninėje, M. Z. jėga atidarė duris ir įėjo į butą. Ji su M. Z. buvo virtuvėje, o kitas jaunuolis kambariuose ieškojo A. B.. M. Z. pasakė, kad jos sūnus jiems skolingas 1300 Lt, ir primygtinai pareikalavo šią sumą grąžinti. Ji bandė aiškinti, kad tokios sumos neturi, tačiau M. Z. liepė per 3 dienas pinigus surasti ir jam grąžinti, prigrasino niekam nesiskųsti, nes tada jai ir jos sūnui čia negyventi. Sūnus A. B. jai prieš tai buvo minėjęs, kad M. Z. yra skolingas pinigų už sudaužytą automobilį, tačiau ji pinigų nedavė. Po M. Z. apsilankymo sūnus jai pasakė, kad atidavus reikalaujamą sumą viskas baigsis. Po 3 dienų M. Z. vėl atėjo pas ją į namus. Su juo vėl buvo vienas vaikinas su kojine ant veido ir dar vienas jaunuolis, kurio nepažinojo. Ji pinigų neturėjo, M. Z. griežtai pasakė, kad vis vien pinigus reikės sumokėti, davė 2 dienų terminą tam, pasakė, kad tai paskutinis kartas, kai jis pinigų prašo gražiuoju. Kiti tuo tarpu M. Z. nurodymu naršė bute po spinteles, sekcijas. Iš karto po šio įvykio ji pasiskolino 1300 Lt iš sesers N. K., jai viską pasipasakojo. Pinigus M. Z. ji atidavė Kėdainiuose gatvėje prie „Hansabanko“. M. Z. pasakė, kad dabar sūnus jam nebėra skolingas. Bijojo M. Z., todėl nedrįso kreiptis pagalbos į policiją, nors seniai įtarė, kad kaltinamasis reketuoja sūnų. A. tai slėpė, kelis kartus bandė žudytis, kalbėdavo, kad yra skolingas M. Z.. Matė jį kelis kartus sumuštą, bet sūnus sakydavo, kad pats susižaloja. Dėl nuolatinės įtampos A. ne kartą buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse, slapstėsi, bijojo išeiti iš namų, eiti į mokyklą, todėl mokėsi namuose. 2005 m. pavasarį ji lizingu įsigijo mobilaus ryšio telefoną, kurį atidavė A.. O šis netrukus telefoną atidavė M. Z.. Apie M. Z. reikalavimu jos sūnaus ir J. P. paimtus telefonus, buitinę techniką sužinojo tyrimo metu. Sūnus jai taip pat pasakojo, kad 2006 m. jis M. Z. buvo įdarbintas plytelių klojėju, tačiau uždarbio negavo, nes visus pinigus paimdavo M. Z.. Po to sūnus dirbo AB (duomenys neskelbtini), atlyginimas būdavo pervedamas į banko kortelę, tačiau kortelė buvo pas M. Z., kuris ir pasiimdavo pinigus. Prašo priteisti iš M. Z. 1300 Lt turtinei žalai atlyginti bei 200 Lt už advokatės paslaugas.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad su A. B. susipažino 2005 m. pabaigoje. Apie M. Z. pirmą kartą išgirdo iš V. B. – ji papasakojo, kad M. Z., pravarde „B.“, reketuoja jos sūnų. Pirmą kartą kaltinamąjį pamatė A. B. nurodytomis aplinkybėmis. A. B. po pokalbio su M. Z. Gegučių gatvėje grįžo labai pasimetęs, atsinešė mobilaus ryšio telefoną, į kurį nuolat ėmė skambinėti kaltinamasis. A. B. jis laikė pasiuntinuku, su juo visiškai nesiskaitė, ėmė reikalauti pinigų už kažkokias senas jo skolas. A. labai bijojo M. Z., jos paprašė paimti lizingo būdu du telefonus, manė, kad tuo pinigų reikalavimas pasibaigs. Paėmusi telefonus iškarto juos atidavė kaltinamajam. Tai darė, nes taip pat bijojo M. Z., manė, kad atidavus telefonus šis atstos. 2006 m. rugsėjo mėnesį ji pati kalbėjo su M. Z.. Pokalbio metu kaltinamasis pasakė, kad A. yra jam skolingas labai daug pinigų, pagrasino, kad negražinus skolos A. gali būti sumuštas, gali kas nors negero atsitikti su A. motina. Dalies skolos padengimui jis pasiūlė jai savo vardu paimti buitinės technikos ir taip padėti A.. Technikos sąrašą davė M. Z., jis nuvežė ją ir A. į saloną, kur ji savo vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartį ir įsigijo šaldytuvą, kaitlentę ir skalbimo mašiną, kurių bendra vertė buvo apie 3500 Lt. 350 Lt pradiniam įnašui atvežė ir sumokėjo M. Z. draugas „S.“. Nei daiktų, nei jokių pinigų ji iš M. Z. negavo. Po kelių dienų M. Z. pasakė, kad skola dar liko apie 1000 Lt, todėl jie su A. nuėjo pas N. K. ir po to kreipėsi į policiją. 2006 m. rugsėjo mėnesį M. Z. už neva tai „skolą“ iš jos namų pasiėmė ir išsinešė 500 Lt vertės televizorių „Samsung“. Prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Lt už pagrobtą televizorių, 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt už advokatės paslaugas.

Liudytojas R. U. parodė, kad su M. Z., pravarde „B.“, augo viename kieme. 2006 m. vasarą remontavosi butą. Kieme sutiko M. Z., jo pasiteiravo, kur galėtų įsigyti pigesnės buitinės technikos. M. Z. pažadėjo pasidomėti. Po mėnesio M. Z. pasakė, kad yra žmogus, kuris parduoda buitinę techniką, suvedė su A. B.. Susitiko su juo parduotuvėje „Televisata“ Kėdainiuose, Mindaugo g. A. B. buvo su mergina, jo anksčiau nepažinojo. M. Z. tuo metu buvo lauke. A. B. ir merginai jis parodė buitinę techniką, kurią norėtų įsigyti – šaldytuvą, skalbimo mašiną, kaitlentę. A. B. jam pasakė, kad reikia 350 – 400 Lt pradiniam įnašui, kuriuos jis padavė nukentėjusiajam. Vaikinas jam minėjo, kad jo žmona paims daiktus išsimokėtinai ir parduos jam pigiau. Sutarė su juo dėl pirkimo kainos – parduotuvėje viskas kainavo 3500 Lt, o sutarė, kad jis viską nupirks už 3000 Lt. Įsigyta buitinė technika buvo atvežta pas jį į namus. 3000 Lt už techniką jis atidavė A. B.. Kodėl šis vaikinas pigiau jam pardavė buitinę techniką, paaiškinti negali.

Liudytoja N. K. parodė, kad A. B. yra jos sesers sūnus. Kai jis pateko į psichiatrijos ligoninę, V. B. jai sakė, kad jį reketuoja Z., pravarde „B.“. Po kurio laiko sesuo jos paprašė paskolinti 1300 Lt, pasakė, kad pinigų reikalauja M. Z.. Ji šią sumą nuėmė banke ir atidavė seseriai. 2006 m. spalio mėn. pabaigoje pas ją atėjo A. B. ir sakė, kad nebegali taip toliau gyventi, prašė kviesti policiją. Nukentėjusįjį apibūdina kaip ramaus būdo, mandagų, gerai besimokiusį vaiką.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad jis 2006 m. vasarą savo brigada klojo trinkeles Jonavos rajone Šveicarijos kaime. Vieną dieną pas jį dirbo A. B., tačiau pamatęs, kad jis yra fiziškai silpnas, nepakelia sunkaus darbo, daugiau jo pagalbos neprašė. M. Z. jo neprašė priimti A. B. į darbą.

2007-01-16 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktas Nr. 45 įrodo, kad atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, baimę M. Z. ir jo draugams, A. B. galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Nukentėjusysis negalėjo aktyviai priešintis M. Z., jam nepaklusti dėl pinigų reikalavimo, jo išnaudojimo, išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo ir įgyto turto perdavimo metu. A. B. neturi atminties sutrikimų, neturi polinkio meluoti ar fantazuoti. Ekspertizės atlikimo metu žymesnio sveikatos sutrikimo, dėl kurio jis negalėtų dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ar tolimesniame ikiteisminiame tyrime, nestebima. A. B. išsivystę psichinės sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis gydytas psichiatrinėje ligoninėje, bandė žudytis, yra priežastiniame ryšyje su jo atžvilgiu vykdytu turto prievartavimu. Nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 53 – 54 b.l.).

Ekspertė Sandrina Šakavičienė teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą dėl A. B. psichinės sveikatos būklės ir papildomai paaiškino, kad M. Z. veiksmai prieš nukentėjusįjį vertintini kaip ilgalaikis psichologinis reketas, sukėlęs nuolatinę įtampą, baimę, miego sutrikimus, ir privedęs prie pasikartojančio rekurentinio sveikatos sutrikdymo, suicidinių bandymų. Dėl jų A. B. buvo priverstas gydytis tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai, gydimasis trukdo ilgiau kaip tris mėnesius, todėl jam ir buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertės tvirtinimu, nukentėjusiajam sveikata sunkiai buvo sutrikdyta nuo 2003 m., kuomet jam buvo diagnozuotas laikinas psichinės sveikatos sutrikimas, kuris tęsėsi iki pat jo paskutinio apsilankymo pas gydytojus 2006-09-29.

Ekspertė Vida Juščiuvienė ikiteisminio tyrimo metu gautus nukentėjusiojo A. B. psichologinio tyrimo rezultatus taip pat pilnai patvirtino. Teisiamajame posėdyje išklausiusi jo parodymus ekspertė paaiškino, kad jis parodymus davė nuoširdžiai, savo išgyvenimus pasakojo išsamiai, nefantazuodamas. Jos nuomone, M. Z. veiksmai tiesiogiai įtakojo tai, kad A. B. ėmė nebepasitikėti savimi, buvo pažeista jo emocinė ir valios sfera, dėl ko nukentėjusysis negalėjo pasipriešinti, savarankiškai įveikti susidariusios padėties ar pasitraukti iš šios situacijos.

2006-09-19 GSM abonento prašymas ir tos pačios dienos Sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo patvirtina, kad A. B. savo vardu įsigijo 448 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung X660, IMEI Nr. 357995001750660, ir 24 mėnesių laikotarpiui įsipareigojo naudotis GSM paslaugomis (1 t., 85 – 90 b.l.).

Iš UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006-12-29 pareiškimo ir su juo pateiktos medžiagos (1 t., 91 – 101 b.l.) matyti, kad J. P. 2006-10-20 UAB „Televisata“ parduotuvėje Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos būdu įsipareigojo nupirkti įmontuojamą kaitlentę (orkaitę), skalbimo mašiną ir šaldytuvą, kurių bendra vertė 3489,99 Lt (o įskaičius sutarties sudarymo mokestį, palūkanas bei atėmus 350 Lt avansą – skola sudaro 4070,71 Lt).

UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškė civilinį ieškinį 710,75 Lt sumai, nes kaitlentė, skalbimo mašina ir šaldytuvas tyrimo metu jiems buvo grąžinti (1 t., 103 b.l.).

2006-09-18 GSM abonento prašymas ir tos pačios dienos Sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo patvirtina, kad J. P. savo vardu įsigijo 420 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung X660, IMEI Nr. 357995001931021, ir 24 mėnesių laikotarpiui įsipareigojo naudotis GSM paslaugomis (1 t., 112 – 117 b.l.).

Iš 2006-11-16 asmens kratos protokolo matyti, kad M. Z. asmens kratos metu rasta ir paimta A. B. išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelė 4483 0810 0999 6883 ir popieriaus lapelis su jame nurodytu PIN kodu (1 t., 141 – 142 b.l.).

Iš 2006-11-17 daiktų (dokumentų) pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. pateikė dviejų lombardo bilietų Nr. 3104 ir Nr. 3117 kopijas, kuriose nurodyta, kad M. Z., a/k (duomenys neskelbtini) G. D. individualios įmonės lombarde Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), 2006-09-19 užstatė vieną mobilaus ryšio telefoną „Samsung X650“, įvertintą 270 Lt, o 2006-09-21 – dar du mobilaus ryšio telefonus „Samsung X660“, kurie bendrai įvertinti 600 Lt (2 t., 1 – 3 b.l.).

2006-11-17 daiktų (dokumentų) pateikimo protokolu iš liudytojo E. P. buvo paimti du prekių pristatymo kvitai Nr. 1000353 ir Nr. 1000367, iš kurių matyti, kad 2006-10-23 šaldytuvas „Beko CSA 34023 S“ ir skalbimo mašina „Beko WMD 54500“, o 2006-10-26 - „Ardo mont. komplektas“ iš parduotuvės „Televisata“ nuvežti R. U., gyv. Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) (2 t., 4 – 6 b.l.).

2007-03-14 daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja J. G. tyrėjui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung X660“, IMEI 357994009655591, (2 t., 7, 12 – 14 b.l.).

2007-03-13 daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja A. L. tyrėjui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung X650“, IMEI 352543011593376 (2 t., 10, 12 – 14 b.l.).

2006-11-17 kratos metu pas R. U. Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: įmontuojama kaitlentė „PLT6040X + orkaitė HA040X“, šaldytuvas „Beko CSA 34023 S“, skalbimo mašina „Beko WMD 54500“ (2 t., 23 – 29 b.l.).

2006-11-16 automobilio apžiūros protokolas įrodo, kad S. Z. automobilyje „VW Golf“, v/n MMD 211, po galine sėdyne rastas GSM abonento prašymas, patvirtinantis, kad A. B. 2006-09-20 UAB „Omnitel“ salone įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X 660“, IMEI Nr. 357994009655591 (2 t., 32 – 36 b.l.).

2006-11-27 pažyma iš AB (duomenys neskelbtini) įrodo, kad A. B. įmonėje nuo 2006-09-15 iki 2006-09-30 dirbo dešrų ceche malėju, nuo 2006-10-01 – dešrų gamintoju. Jam už rugsėjo ir spalio mėnesį įmonės kasoje buvo išmokėtas 477,74 Lt darbo užmokestis. J. P. įmonėje nuo 2006-07-18 iki 2006-11-14 dirbo dešrų gamintoja. Jai už šį laikotarpį priskaičiuotas 1982,66 Lt darbo užmokestis (2 t., 42 b.l.).

K. M. Z. kaltu neprisipažino ir parodė apie L. A. ketinimus imti paskolą butui pirkti nieko nežino, šį nukentėjusįjį matė du kartus. 2007-11-10 M. G., su kuriuo jis bendravo artimiau, jo prašė nuvažiuoti į Babėnus ir į Kėdainius atvežti L. A., kuris M. G. buvo už kažką skolingas. Jis atvežė L. A. iki (duomenys neskelbtini)bendrovės aikštelės Josvainių g. Kėdainiuose, pakeliui priekaištavo jam, kad šis negrąžino skolų. Aikštelėje nukentėjusysis susitiko su M. G.. Jokių pinigų iš L. A. jis nereikalavo, jo mobilaus ryšio telefono nepagrobė, ginklu ar kitaip jam tądien negrasino, jokių paskolos dokumentų netvarkė ir nežadėjo to daryti.

K. M. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. spalio mėnesį L. A., būdamas girtas, užsiminė apie paskolą butui. Kartu buvęs M. Z. pasisiūlė padėti per kažkokius pažįstamus kauniečius greičiau sutvarkyti dokumentus. Buvo kalba apie 600 Lt, kurie bus reikalingi dokumentų tvarkymui, L. A. sutiko juos sumokėti po to, kai jis gaus atlyginimą. Pinigus jis (M. G.) turėjo perduoti M. Z.. L. A. jam padavė savo banko mokėjimo kortelę ir PIN kodą, ir 2006-10-10 bankomate iš L. A. sąskaitos, kurioje buvo apie 900 Lt, jis paėmė 600 Lt ir atidavė juos M. Z.. Mokėjimo kortelę grąžino L. A.. Po kelių dienų nukentėjusysis persigalvojo imti paskolą, nes ir taip turėjo daug skolų. 2006 m. lapkričio 10 d. apie 16 val. kažkas paskambinęs jam į telefoną paprašė iš R. B. paimti pinigus ir nuvežti prie UAB (duomenys neskelbtini)“. Sutiko tai padaryti išsigandęs, nes jam ėmė skambinėti nepažįstami asmenys, prisistatinėdavo kauniečiais, ėmė grasinti, kad jam pačiam teks sumokėti už L. A.. Prie laiptinės L. A. motina pradėjo šaukti, kodėl jis reketuoja jos sūnų, jis norėjo išvažiuoti. Tačiau atbėgusi R. B. padavė 700 Lt. Kartu su M. M. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur iš R. B. gautus pinigus jis atidavė nepažįstamam aukštam vaikinui, kuris buvo atvažiavęs tamsios spalvos automobiliu „VW Passat“. M. Z. buvo netoli šio automobilio, kalbėjo telefonu. Važiuodami atgal pavežė nukentėjusįjį, kuris buvo labai išsigandęs. Nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono jis nepagrobė, jo iš viso nematė, su M. Z. tądien jis iš vis niekur nevažinėjo.

Nukentėjusysis L. A. parodė, kad 2006 m. spalio mėnesį girtas M. G. automobilyje, girdint M. G. ir M. Z., užsiminė apie ketinimą imti paskolą butui pirkti, nes su sugyventine ir vaiku gyveno nuomojame bute. Ar tai M. G., ar tai M. Z. pasisiūlė padėti lengviau sutvarkyti paskolos dokumentus. Maždaug po savaitės viską gerai apgalvojęs ir įvertinęs, kad turi daug skolų įvairioms bendrovėms už paimtus telefonus, išperkamosios nuomos būdu įgytą televizorių, dėl paskolos persigalvojo, apie tai pasakė M. G. ir M. Z.. M. Z. pasakė, kad reikės atlyginti kažkokiems žmonėms už „sugaištą laiką“. Pirmiausiai pareikalavo 600 Lt. Jis manė, kad sumokėjus šiuos pinigus, M. Z. atstos. 600 Lt bankomate nuo jo sąskaitos jo paties prašymu nuėmė M. G., kuriam jis pats davė savo banko mokėjimo kortelę ir pasakė kodą. Jis suprato, kad šiuos pinigus M. G. turėjo perduoti M. Z.. Po kurio laiko, galėjo būti apie 2006 m. lapkričio 10 d., M. Z. vėl iš jo pareikalavo pinigų. Kartu su M. Z., M. G. bei kitu nukentėjusiuoju A. B. važiavo prie bankomato patikrinti, ar į jo sąskaitą pervestas atlyginimas. Savo sąskaitą tikrino ir A. B.. Buvo reikalaujama 800 Lt – jų reikalavo tiek pats M. Z., tiek jam į telefoną skambinėję nepažįstami asmenys. Jis ėmė slapstytis, sugyventinei liepė nedaryti durų, nekelti telefono. Jam skambinėję asmenys ir pats M. Z., negaudami pinigų, liepė nejuokauti, ėmė grasinti „nukepti“. Nuo savo sąskaitos nuimtus 1200 Lt jis laikė namuose, jo nuolat ieškantiems asmenims melavo, kad banko mokėjimo kortelė namuose, kad jis kortelės neturi. Po kiek laiko pas jį prie darbovietės Babėnuose tamsios spalvos automobiliu „VW Passat“ atvažiavo M. Z. ir pagrasinęs ginklu liepė sėstis į automobilį. Vairavo jam nepažįstamas asmuo. Jį nuvežė prie karjerų už Babėnų kaimo, kur M. Z. pagrasinęs peršauti jam koją, grasindamas, kad bus blogai su jo šeima, padavė telefoną, liepė skambinti sugyventinei R. B., kad ji perduotų M. G. 800 Lt. Išsigandęs grasinimo paprašė sugyventinės perduoti reikalaujamą sumą M. G.. Tą pačią dieną M. G. atvežė ir atidavė į rankas M. Z. 800 Lt. Ten pat M. Z. pasakė, kad jis (nukentėjusysis) dar turės sumokėti 800 Lt, ir bus viskas – jo daugiau niekas nebeieškos. P. B. kaimo karjeruose M. Z. liepė jam atiduoti jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, kuris tuo metu buvo vertas 100 Lt. Išsigandęs atidavė telefoną, kaltinamasis jam grąžino SIM kortelę. 1000 Lt jam atlygino M. G., su juo susitaikė, jam pretenzijų neturi. Ieškinio dalies dėl 500 Lt (400 Lt reikalautų ir perduotų M. Z. bei 100 Lt už pagrobtą telefoną) turtinės žalos atlyginimo atsisako. Prašo priteisti iš M. Z. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes, jo nuomone, visi iš jo paimti pinigai atiteko būtent šiam kaltinamajam, jo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo agresyvesni ir pavojingesni. Tvirtina, kad šiuo metu dėl ilgo laiko po įvykio gali painioti kai kurias aplinkybes, kad teisingiausiai užrašyti jo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokole. Negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad ne M. Z., o M. G. vertė jį greičiau imti paskolą butui pirkti, sakė, kad iš gautos 50000 Lt paskolos 35000 Lt turės perduoti būtent M. G..

Savo parodymų esmines detales L. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atlikus jo parodymų patikrinimą įvykių vietose (2 t., 106 – 111 b.l.).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2006 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tiksliai laiko nežino, prie (duomenys neskelbtini)namo laiptinės M. G. iš merginos paėmė kažkokius pinigus ir kartu jie nuvežė juos prie UAB (duomenys neskelbtini), kur M. G. pinigus atidavė vaikinams, sėdėjusiems tamsios spalvos automobilyje. Netoli šio automobilio buvo ir M. Z., kalbėjosi telefonu. M. G. pinigus atidavė ne M. Z.. Kiek buvo pinigų, jis nežino, M. G. buvo labai susinervavęs, sakė, kad turi tvarkyti svetimus reikalus. Po to pavežė iki namų L. A., M. G. su juo kalbėjosi apie kažkokias skolas. Buvo su M. G. prie to paties (duomenys neskelbtini) namo privažiavę ir gruodžio mėnesį, tačiau ką ten veikė tiksliai nepamena.

Liudytoja J. R. parodė iš sūnaus L. A. žinojusi, kad iš jo yra reikalaujami pinigai. 2006 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpiu, ji sūnaus sugyventinės R. B. prašymu buvo atėjusi pas sūnų į namus, matė, kaip R. B. iš spintos paėmė ir lauke laukusiems vaikinams perdavė pinigus. Kokią sumą – ji nematė. Pinigų iš sūnaus reikalavo asmenys ir skambindami jam telefonu. Matė nepažįstamus vyrus, kurie beldėsi į sūnaus buto duris – tada ji juos apšaukė, išvijo iš laiptinės, R. B. užsirašė ir policijai perdavė automobilio, su kuriuo jie buvo atvažiavę, numerį.

Iš 2006-12-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. A. ikiteisminio tyrimo metu atpažino M. Z., kaip „B.“, kuris su M. G. jam grasino, vertė perduoti pinigus, paimti paskolą (2 t., 129 – 131 b.l.).

2007-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo metu L. A. atidavė tyrėjui lapelį su ant jo užrašytu automobilio numeriu – „AES 113“ (2 t., 123 – 125 b.l.).

Iš UAB „Vikstata“ pažymos matyti, kad 2006-10-10 ir 2006-10-24 į L. A. sąskaitą buvo pervesta iš viso 1058,30 Lt darbo užmokestis; 2006-11-10 ir 2006-11-23 – pervesta iš viso 1299,80 Lt (2 t., 133 b.l.).

Iš 2007-05-03 SEB Vilniaus bankas pažymos apie L. A. banko mokėjimo kortelės panaudojimą matyti, kad 2006 m. spalio 10 d. 16.08 val., 16.15 val. ir 17.40 val. iš jo sąskaitos buvo iš viso paimta 850 Lt (500+100+250). Prieš tai sąskaitos likutis buvo tikrintas 12.03 val. ir 16.08 val., pinigai nuimti iš bankomato Kėdainiuose, Basanavičiaus g. 80; 2006 m. lapkričio 10 d. 13.41 val., 14.46 val. ir 14.47 val., nuo jo sąskaitos paimta 1100 Lt (100+500+500), pinigai paimti bankomatuose „Norfa, Kėdainiai“, ir „Maxima, Kėdainiai“ (2 t., 140 – 144 b.l.).

Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų A. B., J. P. ir V. B. nuosekliais apie esminius įvykius duotais parodymais, kuriuos jie visi pilnai patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Jų parodymai sutampa, yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Tai, kad A. B. nėra linkęs meluoti, fantazuoti, bandyti iškraipyti faktus, parodymus teisme davė nuoširdžiai ir išsamiai, patvirtino ir teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo parodymus girdėjusi ekspertė psichologė V.Juščiuvienė. A. B. parodymus, kad M. Z. privertė jį sudaryti sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo ir atiduoti jam šių sutarčių pagrindu gautus mobilaus ryšio telefonus, kad atėmė iš jo mokėjimo kortelę bei jos PIN kodą, patvirtina M. Z. asmens kratos bei jo žmonos vardu registruoto automobilio „VW Golf“ apžiūros duomenys. V. B. parodymai apie jos turto prievartavimą prisidengiant tariama jos sūnaus A. B. skola sutampa ne tik su paties A. B., tačiau ir su liudytojos N. K. parodymais. Tai, kad A. B. buvo vežiojamas ir M. Z. liepus turėjo tikrinti savo sąskaitą bankomate, parodė ir nukentėjusysis L. A., kuris iki 2006 m. spalio mėnesio A. B. nepažinojo.

Tuo tarpu M. Z. parodymai prieštarauja ne tik jau paminėtų nukentėjusiųjų, tačiau ir kaltinamojo M. G., kurį jis teisiamajame posėdyje įvardino geru savo pažįstamu, duotiems parodymams. M. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl visi nukentėjusieji (tame tarpe ir V. B., kurios jis teigė iš viso nepažinojęs), su kuriais jis teigė nesipykęs, jokių artimesnių reikalų neturėjęs, A. B. pažinojęs tik kaip augusį tame pačiame kieme ir matydavęs jį tik retkarčiais, kuomet jam reikėjo pinigų ar jis norėjo parduoti kažkokius savo daiktus, kaltina jį, o ne kurį nors kitą asmenį, ir kaltina ne vieno, o daugybės, ilgą laikotarpį trukusių nusikaltimų padarymu. Jo parodymai, kad A. B. išduotą banko mokėjimo kortelę jis atsitiktinai rado savo automobilyje ir pasiėmė sau, prieštarauja ne tik A. B. parodymams, jog būtent šio kaltinamojo iniciatyva jis įsidarbino AB „Krekenavos agrofirma“, ir jam išduotą mokėjimo kortelę bei jos PIN kodą buvo priverstas nedelsiant atiduoti kaltinamajam. Ir nukentėjusysis L. A. parodė, kad 2006 m. spalio mėnesį, kuomet jis su A. B. buvo atvežti prie bankomato, prieš išlipant iš automobilio ir einant patikrinti sąskaitos, M. Z. davė A. B. kažkokią kortelę (2 t., 105 b.l.). Sutampantys nukentėjusiųjų parodymai neginčijamai įrodo, kad M. Z. A. B. išduotą mokėjimo kortelę turėjo su savimi ir leido nukentėjusiajam ja naudotis tiek, kiek tai buvo būtina pačiam kaltinamajam. Kaltinamojo M. Z. parodymus taip pat paneigia ir sutampantys A. B. bei L. A. parodymai, kad ne vienas, o abu nukentėjusieji, buvo verčiami tikrinti jų sąskaitose esančias pinigines lėšas, kurios iš karto tapdavo kaltinamųjų taikiniu. Kita vertus, M. Z. teismo neįtikino ir dėl to, kodėl jis radęs svetimą banko mokėjimo kortelę, jos iš karto neatidavė pažįstamam A. B., kad šiam nereikėtų skolintis iš jo pinigų ir pragyvenimui pardavinėti naujų, ką tik įgytų, mobilaus ryšio telefonų. Tikint M. Z. ir R. U. parodymais visiškai nesuprantamu ir nepaaiškinamu tampa A. B. ir J. P. elgesys, kad ką tik įsigytas visiškai naujas prekes – kaltinime nurodytą buitinę techniką, A. B. iš karto už mažesnę sumą pinigų parduoda R. U., ir tokiu būdu patys ne tik, kad iš karto turi nuostolį, tačiau ir prisiima prievolę mokėti sutartyje numatytas palūkanas bei kitus įsipareigojimus. Labiau logiški ir įtikinami yra nukentėjusiųjų parodymai, kad tokiu būdu juos privertė elgtis M. Z. nuolat išgalvodamas kažkokias tariamas A. B. skolas. Kita vertus, pats kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nė karto nenurodė nė vieno realaus bei įtikinamo atvejo, kad kuris nors iš nukentėjusiųjų jam buvo už kažką tai skolingas. Tokiu būdu, kolegija atmeta M. Z. parodymus vertindama juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės; R. U. parodymus kaip akivaizdžiai melagingus, siekiant padėti M. Z. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nesant jokio realaus pagrindo abejoti A. B. parodymais, tais pačiais motyvais atmetami ir M. Z. pažįstamo Ž. S. parodymai, kad A. B. 2006 m. gegužės – birželio mėnesiais nedirbo jo sudarytoje brigadoje klojant trinkeles Šveicarijos kaime Jonavos rajone.

Iš 2007-01-16 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. B. patirti psichiniai sutrikimai, dėl kurių jis ne kartą buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, bandė žudytis yra vertinami kaip sunkus jo sveikatos sutrikdymas. Teisiamajame posėdyje ekspertė S. Š. patikslino, kad išvadoje nurodyti psichiniai sutrikimai A. B. buvo stebimi nuo 2003 m. iki jo paskutinio apsilankymo pas psichiatrus 2006-09-27, ir visas šis laikotarpis buvo vienodai reikšmingas ir įtakojo jo psichinės sveikatos būklės blogėjimą, sukėlusį išvadoje nurodytas pasekmes – jo susargdinimą liga, stipriai sutrikdžiusia jo psichiką. Ekspertės nuomone, sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą lėmė jo bandymai nusižudyti bei ilgesnis nei trijų mėnesių ambulatorinis ir stacionarinis gydimasis psichiatrijos ligoninėse. Kaltinime sunkus A. B. sveikatos sutrikdymas yra siejamas tik su tiesioginiais kaltinamojo M. Z. neteisėtais veiksmais prieš nukentėjusįjį laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 26 d. Atkreiptinas dėmesys, kad M. Z. nuo 2002-07-18 iki 2005-01-18 atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl nerealu, kad jis pats tiesiogiai galėjo atlikti kokius nors neteisėtus prievartinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, galėjusius turėti tiesioginės įtakos jo psichinės sveikatos pablogėjimui. Tačiau, iš to paties ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad nukentėjusiojo psichinės sveikatos būklė žymiai pablogėjo 2005 m. vasario mėnesį (kaltinamajam M. Z. baigus atlikti bausmę ir jau esant laisvėje), kuomet jam buvo rekomenduotas net stacionarinis gydymas. Nukentėjusiajam atsisakius gydymo ir gydantis ambulatoriškai tęsėsi reketavimas, grasinimai, dėl ko nuotaika buvo pastoviai bloga, vyravo suicidinės mintys. Dėl to 2005-08-01 – 2005-08-11 A. B. pakartotinai buvo gydomas KMUK, saugesniu jis pasijuto tik 2006-11-17 suėmus M. Z.. Aukščiau paminėtų faktinių duomenų visuma leidžia teigti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu – nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 20 d., M. Z. ilgalaikiai neteisėti veiksmai prieš A. B., nuolatinis jo bauginimas, grasinimai, smurtas, pinigų reikalavimas neabejotinai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis nukentėjusiojo sveikatai – jo susargdinimu liga, stipriai sutrikdžiusia jo psichiką. Tai įrodyta ne tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir ekspertizės akto duomenimis, kuriuos pilnai patvirtino teisiamajame posėdyje dalyvavusios teismo ekspertės.

Vertinant nukentėjusiojo L. A. parodymus matyti, kad apie M. Z. neteisėtus veiksmus jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme praktiškai nesiskyrė arba nesutapo labai nežymiai. Tuo tarpu apie M. G. jo parodymai skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu 2006-12-12 savo pareiškime bei net keturiose apklausose iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2007-03-20, nukentėjusysis tvirtino, kad M. G. lygiai kaip ir M. Z. 2006 m. spalio mėnesį vertė jį imti paskolą, netgi įvardino konkrečią 50000 Lt sumą, iš kurios 35000 jis turėjo atiduoti M. G., jam grasindamas reikalavo pinigų telefonu, kartu su M. Z. vežė jį prie bankomato, kontroliavo, kaip L. A. tikrina sąskaitoje esantį pinigų likutį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis aiškiai sušvelnino savo poziciją M. G. atžvilgiu – jis parodė, kad pats M. G. iš jo pinigų nereikalavo ir jam negrasino, o tik perdavinėjo M. Z. bei kitų nenustatytų asmenų grasinimus, kad jis pats 2006 m. spalio 9 – 10 dienomis M. G. davė banko mokėjimo kortelę, kad šis galėtų nuimti ir atiduoti M. Z. pastarojo reikalaujamus 600 Lt, nors apie tai jis nė karto nebuvo užsiminęs viso ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis L. A. posėdžio metu pats ėmė akcentuoti, jog teisingausiai ikiteisminio tyrimo metu užrašyti jo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui 2007-03-20 (2 t., 114 – 119 b.l.). Tačiau, įvertinus tai, kad : 1) būtent šios apklausos metu nukentėjusysis ėmė keisti parodymus prieš M. G., kuomet M. G. jau buvo pateikęs savo versiją apie įvykį (šis kaltinamasis pirmą kartą buvo apklaustas 2007-03-02); 2) kad M. G. buvo nukentėjusiojo kaimynas, jiedu sutarė, tarpusavyje bendraudavo ne tik jiedu, bet ir jų abiejų draugės; 3) kad M. G. iki 2007-05-16 atlygino nukentėjusiajam 1000 Lt ir dar 2007-03-20 apklausos metu nukentėjusysis buvo pasiryžęs susitaikyti su šiuo kaltinamuoju – toks nukentėjusiojo parodymų pakeitimas tampa nesunkiai paaiškinamu – jis tokiu būdu siekia padėti M. G. sušvelninti jo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms kolegija, spręsdama M. G. ir M. Z. atsakomybės klausimą epizode dėl nusikalstamų veikų prieš L. A., vadovaujasi pirminiais nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo nuoseklūs, juos nukentėjusysis patvirtino atliekant jo parodymų patikrinimą įvykio vietose bei iš nuotraukų atpažindamas M. Z. (2 t., 96 – 111 b.l.).

Turto prievartavimas yra baigtas nuo neteisėto reikalavimo pareiškimo momento. Tačiau, nukentėjusiojo A. B. turtą M. Z. prievartavo ne vieną kartą, jis veikė esant vieningam sumanymui – pinigai buvo reikalaujami nuolat išgalvojant niekada nebūtas nukentėjusiojo skolas jam, prisidengiant neva tai už laiku nesumokėtą skolą ar nukentėjusiojo bandymus nuo jo slapstytis užaugusiais delspinigiais, todėl ši M. Z. veika yra tęstinė. M. Z., prievartaudamas turtą, prieš nukentėjusįjį neabejotinai naudojo kitokią psichinę prievartą, kuri yra suprantama kaip kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, verčianti nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems ar jo turtui. Tokios situacijos buvimą – tiek paties nukentėjusiojo A. B., tiek ir jo artimųjų J. P. bei V. B. nuolatinę baimę būti sumuštiems, patvirtina iš esmės tapatūs visų nukentėjusiųjų parodymai, kad kaltinamasis, būdamas stipresnis ir naudodamasis savo autoritetu negatyviąja to žodžio prasme, A. B. praktiškai išnaudojo – jis nukentėjusįjį vežiojosi kaip daiktą, laikė jį pasiuntinuku, vertė visada būti su juo ir liepdavo atlikinėti įvairius pagalbinius darbus (plauti automobilį, pirkti maisto produktus, ir pan.), stengėsi jį visur kontroliuoti – tuo tikslu jam net davė mobilaus ryšio telefoną. Be psichinės prievartos, M. Z. grasino nukentėjusiems fiziniu smurtu – sumušimu, bei panaudojo tokį smurtą prieš A. B. – sumušė jį vaikų darželio „Puriena“ teritorijoje. Nors byloje nėra objektyvių jo sumušimą patvirtinančių duomenų, tačiau nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jo parodymai apie šį faktą neleidžia tuo abejoti. V. B. teisme iš dalies patvirtino ne kartą mačiusi sūnų sumuštą. Kolegijos nuomone, byloje pilnai pakanka įrodymų ir išvadai, jog prievartaudamas turtą M. Z. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir tai jis padarė siekdamas turtinės naudos sau, t.y. dėl savanaudiškų paskatų. Todėl M. Z. veikos prieš A. B. atitinka BK 181 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 red.) ir BK 135 str. 2 d. 9 p. M. Z. privertė nukentėjusįjį atiduoti jam išduotą mokėjimo instrumentą – banko mokėjimo kortelę, taip jį neteisėtai įgydamas – ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 red.).